Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1919-899/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-11-04
Bylos Nr.
1-1919-899/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44685-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
G. I.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1919-899/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44685-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 4 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,

susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintauto Vileikio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, turinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (Migracijos departamento Šiaulių skyrius (40) 2018-01-10 - 2023-01-10), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, gyvenanti (duomenys neskelbtini), be deklaruotos gyvenamosios vietos, laikoma neteista (teistumas išnykęs), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. I. smurtaudama padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - sugyventiniui A. K., būtent: 2019-10-18 apie 21.40 val. namuose (duomenys neskelbtini) tyčia trenkė kėde A. K. vieną kartą į galvą, taip padarydama A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - muštinę žaizdą ir nubrozdinimą kaktos dešinėje.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu G. I. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nusikaltimo padarymo metu ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, kas ir buvo priežastis nusikaltimo padarymui. A. K. yra jos sugyventinis, su kuriuo kartu gyvena apie penkis metus ir veda bendrą ūkį. 2019-10-18 penktadienį buvo namuose (duomenys neskelbtini), viena gėrė alų. Kaimynė I. retai alkoholį vartoja, ji tikrai negėrė su ja. Apie 17.00 val. iš darbo grįžo A. K.. Jis parnešė alaus, brendžio. Grįždamas pasikvietė į namus kaimynę I.. Tada atėjo I. ir su A. K. išgėrė po kelis stikliukus brendžio, ji - alaus. Pasėdėjo apie pusę valandos, pakalbėjo ir I. išėjo namo. Tada likę dviese su A. K. gėrė alų toliau. Apie 21.00 val. ji garsiai klausėsi muzikos, A. neleido. Ji pagarsina, jis garsą prisuka ir taip abu susipyko. Tada A. K. išjungė muzikinį namų kiną ir ji paėmusi kėdę, taip vadinamą taburetę, tyčia trenkė A. K. vieną kartą į galvą. Ji nematė, kad sužalojo A. K., nematė dėl girtumo nei kur tiksliai jam kliuvo, o jis iškvietė policiją. Įvykio metu kaimynės I. nebuvo, nežino ką sakė pirmos apklausos metu. Daugiau įvykio niekas nematė, nes namuose su A. K. buvo vieni. Įvykio metu ji tikrai buvo labai stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Visiškai prisipažįsta ir labai gailisi padariusi nusikaltimą. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 75-78; 83-86).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios G. I. prisipažinimo, jos kaltę įrodo ir kita bylos medžiaga, t. y.:

- nukentėjusiojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad G. I. yra jo sugyventinė, su kuria kartu gyvena apie penkis metus, jos namuose (duomenys neskelbtini). Veda bendrą ūkį, nepilnamečių vaikų nėra. Sugyventinė G. I. jo atžvilgiu smurtavo pirmą kartą. 2019-10-18 penktadienį, maždaug apie 17.00 val. grįžo namo (duomenys neskelbtini). Jo sugyventinė G. I. buvo namuose, turėjo nusipirkusi alaus ir su kaimyne I. gėrė. Jis į namus (duomenys neskelbtini), taip pat parsinešė dar du litrus alaus, pavadinimo nepamena. Tada toliau alų namuose gėrė su sugyventine G. I. ir jos drauge I.. Jo sugyventinė G. I. apie 21 val. pradėjo garsiai leisti muziką ir dėlto abu susipyko. Taip abu pykosi apie pusvalandį, gal daugiau. Tada apie 21.40 val. jis neiškentė, atsistojo ir nuėjęs išjungė namų kiną, o sugyventinė G. I. paėmė kėdę ir tyčia trenkė kėde jam į galvą, būtent į galvos dešinę pusę, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Praskėlė galvą ir iš galvos jam bėgo kraujas. Jis pats išsikvietė policiją pagalbos telefonu 112. Policija iškvietė greitąją pagalbą, buvo nuvežtas apžiūrai į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Tačiau gydytojo apžiūros nesulaukė ir išėjo iš ligoninės neapžiūrėtas. Po to niekur nesigydė. Su sugyventine G. I. jie susitaikė ir pretenzijų jai nebeturi, civilinio ieškinio nereiškia. Laikinai jis pats gyvens (duomenys neskelbtini) viešbutyje ir tegul jo sugyventinė G. I. lieka gyventi savo namuose (duomenys neskelbtini). Ar kaimynė I. matė, kai G. I. sudavė kėde jam į galvą, nežino (b. l. 35-38);

- liudytojos I. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad pažįsta G. I. ir A. K.. Jie sugyventiniai ir bendrabutyje pradėjo gyventi nuo 2019 metų vasaros. Kadangi gyvena kaimynystėje, tai ir susipažino, susitikę pasikalba, tačiau artimai nebendrauja ir apie juos ji nieko negali papasakoti. 2019-09-18 apie 17.00 val. ji buvo bendroje virtuvėje. Iš darbo grįžo A. K.. Pamatė, nes jis pro virtuvę praėjo. Tada A. K. atėjo į virtuvę ir pakvietė ateiti pas juos brendžio išgerti. Ji alkoholį vartoja labai retai, tačiau kai A. prašė, tai ir nuėjo, išgėrė kelias taureles, pabuvo pas juos namuose apie valandą laiko, pakalbėjo ir ji išėjo namo. Po to apie 21.00 val. ėjo į tualetą ir išėjusi į koridorių pamatė medicinos darbuotojus, policiją, pamatė atidarytas buto duris pas G. I. ir A. K.. Ji eidama pro juos paklausė, kas čia vyksta ir vienas iš medicinos darbuotojų jai atsakė, kad turbūt mažai alkoholio buvo. Tuomet taip ir stabtelėjo prie medikų, pradėjo kalbėti. Jie išsivežė į ligoninę A. K., tačiau nematė, kad jam būtų sužalota galva, bėgtų kraujas ir nebuvo jis subintuotas ar kitaip sutvarstytas. Tikrai nepastebėjo ant A. K. jokių sužalojimų. Po to G. I. padavė jai savo namų raktą, paprašė prižiūrėti jų namuose gyvenantį katiną ir pati išvyko su policijos pareigūnais. Pati įvykio nematė ir kas ten vyko nežino. Kai G. grįžo iš policijos, ji klausė, kas pas juos namuose įvyko, tai ji jai atsakė tik tiek, kad sugyventinis A. K. neleido jai klausytis muzikos, bet kad vyko muštynės, nieko nežino, nieko nematė (b. l. 54-57);

- liudytojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2019-10-18 apie 20.00 val. pradėjo tarnybą ekipaže (duomenys neskelbtini), maršrutas „(duomenys neskelbtini)“ kartu su kolegomis E. S. ir K. K.. 2019-10-18 apie 21.40 val. gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko akivaizdžiai neblaivi moteris, prisistačiusi G. I.. Ji paaiškino, kad sukonfliktavo su sugyventiniu ir paėmusi kėdę metė į jį. Kambaryje ant sofos sėdėjo vyriškis, kuris prisistatė esantis A. K., jis irgi buvo akivaizdžiai neblaivus. Jo kaktoje dešinėje pusėje matėsi kraujo žymės, jis taip pat paaiškino, kad sugyventinė G. I. konflikto metu metė į jį kėdę, taip pataikė į kaktą ir sukėlė fizinį skausmą bei sužalojo. Matėsi išgertuvių požymiai, aplinka netvarkinga. Į įvykio vietą atvyko GMP ekipažas, kurio medikai apžiūrėję nukentėjusįjį išsivežė tolimesnei apžiūrai. G. I. nustatytas 2,42 prom. girtumas. Ji buvo sulaikyta ir pristatyta į Šiaulių m. ir r. PK OVS laikino sulaikymo patalpas (b. l. 49-51);

- įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-13);

- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos K. K. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuoti faktiniai duomenys įvykio vietoje (b. l. 19-22);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad A. K. nustatyta muštinė žaizda ir odos nubrozdinimas kaktos dešinėje. A. K. nustatytas kūno sužalojimas padarytas galimai užduotyje nurodytu laiku. A. K. nustatytas kūno sužalojimas padarytas 1 trauminio poveikio metu. A. K. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 31-32).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama G. I. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jos kaltei įrodyti. Išdėstyti įrodymai patvirtina, jog G. I. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventiniui A. K.. G. I., atlikdama smurtinius veiksmus A. K. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d. 2 p.). G. I. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš A. K. kvalifikuoti teisingai pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir G. I. už nusikaltimo, numatyto LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant G. I. nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, taip pat skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutine bausme skirti laisvės apribojimą 8 mėnesiams su įpareigojimu nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir bei baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamoji G. I. neprieštarauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 153-156).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).

G. I. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdama neteista – teistumui išnykus (b. l. 87-95, 97, 99-122). Praeityje daug kartų bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 123-140), nedirbanti (b. l. 143), Užimtumo tarnyboje neregistruota (b. l. 146-147). Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimą padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus G. I. prokuroro siūlomą bei straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su atitinkamu įpareigojimu, numatytu LR BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti ją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytinas G. I. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 18 d. 22.05 val. iki 2019 m. spalio 19 d. 12.26 val. (viena para, b. l. 64-66, 69-70), ir laikytina, kad ji yra atlikusi dvi laisvės apribojimo dienas.

Siekiant kaltinamąją pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga G. I. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.).

G. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 148-150) – panaikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. I. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant G. I. per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę G. I. nustatyti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant G. I. per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu.

Į atliktą bausmę įskaityti G. I. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 18 d. 22.05 val. iki 2019 m. spalio 19 d. 12.26 val. - 1 (vieną) parą ir laikyti, kad yra atlikusi 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, G. I. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

G. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti G. I., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėjas Bronius Vinciūnas