- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-06
- Bylos Nr.
- 1S-368-350/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo R. K. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-01-13 nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi tenkintas (duomenys neskelbtini) ligoninės teikimas, kuriuo buvo prašoma Ž. L. pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.
Rokiškio rajono apylinkės teismas ginčijama nutartimi konstatavo, kad teismui pateikti duomenys rodo, kad Ž. L. psichinė būklė nepagerėjo, jis anksčiau yra padaręs sunkias bei labai sunkias baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, jo psichikoje išlieka haliucinacijos, todėl laikytina, kad Ž. L. pavojingumas kitų atžvilgiu dar pakankamai didelis, todėl ir teikimas dėl bendro stebėjimo sąlygų pratęsimo laikytinas pagrįstu.
Iš Ž. L. motinos R. K. skundo turinio galima suprasti, kad ji skundžia šią teismo nutartį, prašydama ją panaikinti ir nušalinti skundžiamą nutartį priėmusį teisėją nuo bet kokių su ja ar jos sūnumi susijusių bylų nagrinėjimu. Teigia, kad jos sūnus Ž. L. būdamas visiškai nekaltas, nepagrįstai ilgai - 15 metų laikomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Pareiškėjos nuomone, Ž. L. neužtikrinama tinkama jo sveikatos priežiūra, neatsižvelgiama, kad jis serga labai sunkia liga – galvos smegenų vėžiu ir kad tokios ligos gydymas psichiatrijos ligoninėje yra apsunkintas. Pareiškėja nurodo, kad nepasitiki sūnų gydančiais gydytojais ir mano, kad artimieji jam surastų tinkamesnius medikus ir gydymo įstaigas.
Teismo posėdyje prokurorė prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-01-13 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių faktinių duomenų, kaip nors pagrindžiančių skundo teiginį, kad Ž. L. yra sveikas, pasveikęs arba jo psichikos būklė tiek pagerėjusi bei jo pavojingumas sumažėjęs tiek, kad jis gali būti gydomas ambulatorinėmis sąlygomis. Todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti naują pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Pažymėtina, kad šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Ž. L. R. psichiatrijos ligoninėje gydomas nuo 1998 m. gegužės 13 d. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros 2011-12-15 išvadoje Nr. 493 nurodyta, kad Ž. L. psichinė būsena per visą jo buvimo šioje įstaigoje laikotarpį išlieka be teigiamos dinamikos, išlieka priešiškumas personalo atžvilgiu, kalba, kad su juo eksperimentuojama, kad personalas šnabždasi už nugaros „tariasi“ dėl kažkokių vaistų. Pokalbio metu ramus, į klausimus atsakinėja formaliai, emocijos blėsios, monotoniškos. Nuotaika pažeminta. Mąstymas paralogiškas, išsako kliedesius santykio, poveikio personalo, gydytojo, atžvilgiu. Nekritiškas savo būsenai, savo ligai.
Byloje nebuvo, o ir skundą nagrinėjančiam teismui pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių skunde išdėstytą jos subjektyvią nuomonę apie tai, kad Ž. L. yra sveikas ir priverčiamosios medicinos priemonės taikymas jam turi būti panaikintas. Šiai pareiškėjos nuomonei prieštarauja byloje esanti komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo išvada, kurios pagrįstumu, nesant priešingų duomenų, skundą nagrinėjantis teismas abejoti neturi visiškai jokio pagrindo.
Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad per visą buvimo (duomenys neskelbtini) ligoninėje laikotarpį Ž. L. esminio psichinės sveikatos pagerėjimo nėra, komisija rekomendavo tęsti jos stacionarinio stebėjimo (duomenys neskelbtini) ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Visuma aplinkybių patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu Ž. L. dar reikalingas pastovus stacionarinis stebėjimas bei gydymas. Atsižvelgdamas į tai bei įvertinęs komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros akto išvadas dėl Ž. L. psichikos būklės, apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai jam pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo (duomenys neskelbtini) ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą.
Esant šioms aplinkybėms, t.y. dėl to, jog Ž. L. šiuo metu dar nėra pasveikęs, taip pat nėra stabiliai pagerėjusi jo psichikos būklė ir dėl to jis išlieka pavojingas, teismas neturi jokio pagrindo naikinti Ž. L. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę ar keisti ją į ambulatorinį stebėjimą.
Pareiškėjos skunde išreikšta nuomonė, kad tik panaikinus jos sūnui priverčiamosios medicinos priemonės taikymą bus užtikrinamas tinkamas jam diagnozuotos ligos – galvos smegenų auglio (vėžio) gydymas, negali būti pagrindu nebetaikyti Ž. L. priverčiamosios medicinos priemonės, nes įstatymas nenumato tokio priverčiamosios medicinos priemonės nebetaikymo pagrindo.
Be to, sutinkamai su VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus 2006-05-11 įsakymu Nr. 33 patvirtintų Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninė Vidaus tvarkos taisyklių pirmo priedo 2 straipsniu, ligoninėje gydytojo paskyrimu atliekamos visų reikalingų specialistų konsultacijos, laboratoriniai ir diagnostiniai tyrimai, gydomosios ir reabilitacinės priemonės. Tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) ligoninės administracija privalo užtikrinti visokeriopą tinkamą Ž. L. sveikatos priežiūrą, o iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad tai ir yra atliekama. Tačiau jei pareiškėjos nuomone jos sūnui taikomas gydymas netinkamas, ji gali kreiptis į atitinkamas už šią sritį atsakingas institucijas, nes sveikatos priežiūros kokybės kontrolė ir vertinimas nėra priskirti teismų kompetencijai.
Taip pat R. K. skunde nurodo, kad jos sūnus yra nekaltas dėl 1998-04-23 Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, nurodytų pavojingų visuomenei veikų padarymo. Šiuo klausimu pažymėtina, kad spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimus bei nagrinėdamas skundus dėl tokių sprendimų teismas neturi teisės abejoti įstatymo nustatyta tvarka įsiteisėjusiais ankstesniais teismų sprendimais bei jų revizuoti.
Pareiškėja yra iškėlusi ir teisėjo Artūro Dilio, kuris priėmė skundžiamą nutartį, nušalinimo nuo bet kurios su ja ir jos sūnumi susijusios bylos nagrinėjimo, klausimą. Toks prašymas negali būti tenkinamas, nes pareiškėjos išsakyta pozicija dėl teisėjo šališkumo ir neobjektyvių sprendimų priėmimo yra paremta tik prielaidomis ir subjektyvia jos nuomone, skunde ji nenurodė visiškai jokių konkrečių, objektyvių duomenų, kurie pagrįstų šią nuomonę. Vien tai, kad teisėjas, vykdantis savo profesinę pareigą, priėmė pareiškėją netenkinantį sprendimą negali būti pagrindas konstatuoti, kad teisėjas yra šališkas, o skundą nagrinėjantis teismas nenustatė nei vieno BPK 58 str. numatyto pagrindo, kuris leistų suabejoti teisėjo A. Dilio nešališkumu priimant ginčijamą nutartį.
Remiantis aukščiau išdėstytu, skunde nurodytais pagrindais naikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-01-13 nutartį nėra pagrindo.
Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad išnagrinėtas skundas pasirašytas R. K. bei V. R., kuri, pateiktais byloje duomenimis, yra Ž. L. teta.
Sutinkamai su BPK 405 str. 6 d., 404 str., teisę apskųsti pirmos instancijos teismo nutartį pratęsti medicinos priemonių taikymą turi asmuo, kuriam taikoma medicinos priemonė, jo įstatyminiai atstovai, šeimos nariai, artimi giminaičiai gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras. Taigi, šis sąrašas yra baigtinis. Sutinkamai su BPK 15 str. ir BK 248 str. 1 d., artimais giminaičiais laikomi tėvai, vaikai, broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o sutinkamai su BPK 38 str. šeimos nariais laikomi kartu gyvenantys tėvai, vaikai, broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo tas asmuo gyvena bendrai neįregistravęs santuokos, taip pat sutuoktinio tėvai, bei buvę sutuoktiniai.
Kaip matyti iš išdėstyto, asmens, kuriam taikoma medicinos priemonė, teta negali paduoti skundo dėl nutarties pratęsti medicinos priemonių taikymą, todėl teismas tokio asmens skundo neturi teisės ir nagrinėti. Dėl šios priežasties V. R. skundas paliekamas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-01-13 nutartį.
V. R. skundą palikti nenagrinėtu.
Nutartis neskundžiama.