Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-881-719/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-17
Bylos Nr.
1S-881-719/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Kategorijos
Teisėjas Liudvikas Myško Nr. 1S-881-719/2012
Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Ridikas, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs UAB „Į.“ direktoriaus R. G. skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-09-24 nutarties, kuria atmestas UAB „Į.“ skundas dėl Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės J. Umbrasienės 2012-08-29 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Į.“ pareiškime nurodytų aplinkybių, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-08-20 Molėtų rajono apylinkės prokuratūroje gautas UAB „Į.“ direktoriaus R. G. pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą UAB „P.“ atžvilgiu dėl jai patikėto turto pasisavinimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 2 d. Pareiškime nurodoma, kad UAB „Į.“ ir UAB „P.“ 2011 m. liepos 20 d. sudarė Statybos ir rangos sutartį, pagal kurią pareiškėjas, kaip subrangovas, įsipareigojo atlikti rekonstrukcijos darbus už 62 000 Lt. Savo įsipareigojimus pareiškėjas įvykdė tinkamai ir laiku, tačiau UAB „P.“, kuri savo įsipareigojimus įvykdė Molėtų rajono savivaldybės administracijai ir Molėtų rajono savivaldybės administracija su UAB „P.“ visiškai atsiskaitė, su pareiškėju iki šiol neatsiskaitė ir liko skolinga 48 038,21 Lt, nors pagal pateiktą sutartį tai padaryti privalėjo. Pareiškėjo nuomone, UAB „P.“ savo neteisėtais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d., kadangi be jokio teisinio pagrindo pasisavino pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas.

Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Jolita Umbrasienė 2012-08-29 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Į.“ 2012-08-17 pareiškime nurodytų aplinkybių, motyvuodama tuo, kad pradėti ikiteisminį tyrimą UAB „P.“ atžvilgiu nėra pagrindo, kadangi tarp įmonių yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, kurie turėtų būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka.

2012-09-11 Molėtų rajono apylinkės teisme gautas UAB „Į.“ direktoriaus R. G. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės J. Umbrasienės 2012-08-29 nutarimą atsisakyti tenkinti UAB „Į.“ skundą pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas skundą motyvuoja iš esmės tokiais pat argumentais kaip ir pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą UAB „P.“ atžvilgiu dėl turto pasisavinimo.

Skundžiama Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-09-24 nutartimi atmestas UAB „Į.“ skundas dėl Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės J. Umbrasienės 2012-08-29 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Į.“ pareiškime nurodytų aplinkybių, panaikinimo, motyvuojant tuo, kad UAB „P.“ veikoje nėra tyčinio nusikaltimo požymių. UAB „P.“ civilinėje byloje Nr. B2-1339-370/2012 Klaipėdos apygardos teismo 2012-07-27 nutartimi iškelta bankroto byla ir jos administratore paskirta UAB Klaipėdos administratorių biuras. Šioje civilinėje byloje buvo areštuotas UAB „P.“ nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, piniginės lėšos ar turtinės teisės ir kt. Taigi UAB „P.“ negalėjo įvykdyti sutartyje nurodytų įpareigojimų, kadangi iš Molėtų rajono savivaldybės administracijos gauti pinigai Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo areštuoti.

Šalies argumentai

Skundu UAB „Į.“ direktorius R. G. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį netenkinti UAB „Į.“ skundo ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „Į.“ pareiškimą. Nurodo, kad UAB „Į.“ ir UAB „P.“ 2011-07-20 sudarė Statybos rangos sutartį, pagal kurią UAB „Į.“, kaip subrangovas, įsipareigojo atlikti rekonstrukcijos darbus už 62 000 Lt. Savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir laiku, tačiau UAB „P.“, kuri savo įsipareigojimus įvykdė Molėtų rajono savivaldybės administracijai ir administracija su UAB „P.“ visiškai atsiskaitė, su jų įmone iki šiol neatsiskaitė ir yra skolinga 48 038,21 Lt, nors pagal pateikiamą sutartį tai padaryti privalėjo. UAB „P.“ į raginimus, priminimus ir kitokio pobūdžio bandymus susisiekti neatsiliepdavo, su įmone nebuvo įmanoma susisiekti. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad UAB „P.“ iki šiol negrąžino UAB „Į.“ pasirašytų atliktų darbų aktų už 2012 m. kovo mėnesį. Taigi, akivaizdu, kad UAB „P.“ savo neteisėtais veiksmai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d., kadangi be jokio teisinio pagrindo pasisavino jų įmonei priklausančias lėšas. Mano, kad prokurorės pozicija, jog nėra duomenų, kad UAB „P.“, sudarydama rangos sutartį su jų įmone, neketino jos vykdyti ir tokiu būdu juos suklaidino bei siekė pasisavinti svetimą turtą, yra nepagrįsta ir neteisinga. Nurodo, kad įvertinus visus pateiktus įrodymus, aplinkybę, kad UAB „P.“ visiškai nereagavo į jokius raginimus ir viešoje erdvėje nuolat pasirodančią informaciją apie šią bendrovę, akivaizdu, kad UAB „P.“ ketinimai, sudarant rangos sutartį, buvo apgaulingi, kadangi bendrovė neketino vykdyti savo įsipareigojimų, o paprasčiausia siekė pasisavinti lėšas. Tokia praktika su šia bendrove susiklostė ne vien tik su jų, bet ir kitomis įmonėmis, todėl visiškai pagrįstai gali teigti, jog UAB „P.“ apgaulingai įtraukė jų įmonę į žalingą sandorį. Nurodo, kad šiuo atveju Molėtų rajono apylinkės prokuratūra tik formaliai įvertino pridėtus dokumentus ir visiškai nesigilino į faktines aplinkybes bei viešoje erdvėje esančią informaciją apie pastarąją bendrovę. Mano, kad teismo pozicija, jog UAB „P.“ negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų, nes jiems yra iškelta bankroto byla ir areštuotas UAB „P.“ turtas, piniginės lėšos bei turtinės teisės, įskaitant ir pinigus, gautus iš Molėtų savivaldybės administracijos, yra akivaizdžiai formali ir neteisinga, kadangi toks UAB „P.“ veikų vertinimas neatitinka faktinių aplinkybių viseto. Pažymi, kad nusikalstamos veikos buvo atliktos dar iki Klaipėdos apygardos teismo nutarties priėmimo iškelti bankroto bylą, todėl teigti, kad UAB „P.“ veikoje nėra tyčinio nusikaltimo požymių, tai reiškia, daryti išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių. Tik atlikus ikiteisminį tyrimą, t. y. apklausus UAB „P.“ atsakingus darbuotojus, liudytojus, ir ištyrus dokumentus galima tinkamai įvertinti, ar veikoje nėra tyčinio nusikaltimo požymių. Nurodo, kad UAB „P.“ neteisėtai pasisavindama jos žinioje esantį turtą, padarė jų įmonei žalos, kuri nagrinėjamu atveju vertinama kaip didelės vertės, nes viršija 250 MGL. Už šią nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas ir jurinis asmuo, todėl nėra teisinių kliūčių pradėti ikiteisminį tyrimą ir ištirti visas svarbias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokurorė pagrįstai priėmė nutarimą dėl UAB „Įrengimas“ 2012-08-17 pareiškime nurodytų aplinkybių atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p.). Tai yra viena iš BPK 3 str. numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Prokurorės 2012-08-29 nutarime bei skundžiamoje 2012-09-24 teismo nutartyje nurodyti UAB „Įrengimas“ direktoriaus pareiškimo bei skundo atmetimo motyvai yra teisingi ir pagrįsti, jų argumentacija pakankama.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad, jo nuomone, UAB „P.“ galimai padarė BK 183 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Tačiau toks pareiškėjo manymas yra nepagrįstas ir neteisingas. Kaip matyti iš prokurorės priimto nutarimo, prieš priimdama procesinį sprendimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, ji tinkamai atliko BPK 168 str. 1 d. numatytą aplinkybių patikrinimą ir įsitikino, kad nėra objektyvių faktinių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo keliamus įtarimus UAB „P.“ dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad jis savo skundo argumentus dėl UAB „P.“ galimai padarytos nusikalstamos veikos grindžia išimtinai savo subjektyvia nuomone ir samprotavimais. Tačiau vien asmens subjektyvus manymas, jog galbūt buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika negali būti pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. BK 2 str. 4 d. nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Jeigu veikoje nėra bent vieno BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad UAB „P.“ būtų pasisavinusi pareiškėjui priklausantį turtą stambiu mastu, t. y. padariusi BK 183 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių turinčią veiką.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad tarp UAB „Į.“ ir UAB „P.“ 2011-07-20 buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. S-11/27, pagal kurią UAB „Į.“ atliko statybos rekonstrukcijos darbus Molėtų rajono savivaldybei priklausančiame objekte (duomenys neskelbtini) k., bendrabučio, ambulatorijos ir bibliotekos pastate. Teismui pateiktos medžiagos duomenys patvirtina, kad už atliktus darbus Molėtų rajono savivaldybė su UAB „P.“ visiškai atsiskaitė. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad rangovas UAB „P.“ būtų atsiskaičiusi su darbus atlikusiu subrangovu UAB „Į.“. Tačiau vien ši aplinkybė neleidžia konstatuoti, jog buvo padaryta nusikalstama veika. Kaip teisingai nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodė prokurorė, gautų pinigų negrąžinimas per tam tikrą laiką dar neduoda pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog patikėtas turtas buvo pasisavintas. Esminis BK 183 str. numatyto nusikaltimo sudėties požymis yra turto pavertimas savo nuosavybe. Šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis reikalauja konstatuoti ne tik objektyvų faktą – turto pasisavinimą, bet ir tiesioginę tyčią asmens veikoje, t. y. nustatyti, kad asmuo neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą ir taip pažeidžia savininko interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori. Visais atvejais pasisavindamas turtą kaltininkas privalo suvokti, kad su patikėtu ar jo žinioje esančiu turtu elgiasi neteisėtai.

Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turinio matyti, kad prokuroras, įvertinęs tarp UAB „Į.“ ir UAB „P.“ sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. S-11/27, Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-06-29 raštą bei kitus medžiagoje esančius duomenis, nustatė, kad UAB „P.“ pinigus iš Molėtų rajono savivaldybės už atliktus darbus gavo teisėtai, jų nepasisavino, sudarydama fiktyvias sutartis ar kitais neteisėtais veiksmais. Apygardos teismui nėra jokio pagrindo nesutikti su šia prokurorės padaryta išvada. Minėtos prokurorės išvados nepaneigia ir pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą taip pat pagrįstai nurodyta, jog šiuo atveju santykius tarp rangovo UAB „P.“ ir subrangovo UAB „Į.“ reguliuoja 2011-07-20 sudaryta Statybos ir rangos sutartis Nr. S-11/27. Sprendžiant iš surinktos medžiagos, konstatuotina, jog ta aplinkybė, kad UAB „P.“ nepervedė subrangovui UAB „Į.“ pinigų yra tik sutarties sąlygų nevykdymas, t. y. sutartiniai teisiniai santykiai tarp įmonių, kurie turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, ką pagrįstai savo nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodė ir prokurorė. Tokią išvadą leidžia daryti ir Statybos rangos sutartyje Nr. S-11/27 nustatytas reikalavimas spręsti visus iškilusius nesutarimus ir ginčus geranoriškai, o nepavykus jų išspręsti taikiu būdu – kreiptis į teismą. Be to, prokurorė pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tą aplinkybę, kad tarp UAB „Į“ ir UAB „P“ sudarant Statybos rangos sutartį nebuvo numatytas terminas, per kurį rangovas turi atsiskaityti su subrangovu. Taigi atsižvelgus į šias aplinkybes darytina išvada, kad prokurorės nutarimu pagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą UAB „P“ atžvilgiu pagal BK 183 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Nors UAB „P“ Klaipėdos apygardos teismo 2012-07-27 nutartimi buvo iškelta bankroto byla, o Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-22 nutartimi buvo areštuotas nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, piniginės lėšos ar turtinės teisės ir kt., tačiau atsižvelgus į tai, kad teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog UAB „P“ iki šiol būtų likviduota, darytina išvada, jog UAB „Į“ neprarado galimybės šiai bendrovei reikšti pretenzijas. Taigi UAB „Į“ iš Statybos rangos sutarties Nr. S-11/27 kilusius sutartinius teisinius santykius gali spręsti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skunde dėl nepradėto ikiteisminio tyrimo jokių naujų, svarbių aplinkybių, sąlygojančių ikiteisminio tyrimo pradėjimą, nėra pateikiama. Pareiškėjo skunde iš esmės atkartojami argumentai, išdėstyti ankstesniame jo skunde ir prašyme, apie kuriuos išsamiai pasisakė tiek prokurorė nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek teismas skundžiamoje nutartyje ir motyvuotai juos atmetė. Naikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-09-24 nutarties pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl nutartis paliekama galioti, o pareiškėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

nutarė:

Atmesti UAB „Į“ direktoriaus R. G. skundą ir palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-09-24 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas