Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-10-12 · Administracinė byla Nr. TA-116-662/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-31Regionų apygardos administracinis teismas
  2. TA-116-662/2016Nutartis · 2016-10-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-12
Bylos Nr.
TA-116-662/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01737-2016-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. TA-116-662/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01737-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui A. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 54 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas 2016 m. birželio 17 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi nustatė, kad paskutinė diena paduoti apeliacinį skundą buvo 2016 m. birželio 14 d., tačiau pareiškėjas šį terminą praleido, nes apeliacinį skundą teismui padavė tik 2016 m. birželio 17 d., o prašymo atnaujinti praleistą terminą nesuformulavo, todėl teismas šia nutartimi pasiūlė pareiškėjui šį apeliacinio skundo trūkumą pašalinti.

Pareiškėjas 2016 m. liepos 11 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė prašymą skundo padavimo terminą atnaujinti ir apeliacinį skundą priimti. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo 2016 m. birželio 6 d., todėl terminą apeliaciniam skundui paduoti prašo skaičiuoti nuo šios datos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Kaip minėta, administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento. Todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo šaliai įteiktas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2016 m. gegužės 31 d., todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2016 m. birželio 14 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė 2016 m. birželio 17 d., t. y. praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo 2016 m. gegužės 23 d. teismo posėdyje, ir apie tai, jog teismo sprendimas bus skelbiamas 2016 m. gegužės 31 d., 9.15 val. buvo informuotas (b. l. 121–122), šis teismo sprendimas pareiškėjui išsiųstas nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų teismo sprendimo nuorašo išsiuntimo terminų ir pasirašytinai įteiktas pareiškėjui 2016 m. birželio 6 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nenurodo nė vienos objektyvios priežasties, dėl kurios jis nuo 2016 m. birželio 6 d. (teismo sprendimo kopijos gavimo) delsė parengti bei išsiųsti teismui apeliacinį skundą iki įstatymo nustatyto termino pabaigos (2016 m. birželio 14 d.) ir šiuos veiksmus atliko tik 2016 m. birželio 17 d. Minėta, kad termino paduoti apeliacinio skundo eigos pradžia skaičiuojama ne nuo teismo sprendimo įteikimo bylos proceso šaliai, o nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo nuomonę, jog terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įteikimo dienos, paneigia minėta įstatymo norma. Tai, kad pareiškėjas apeliacinio skundo padavimo terminą skaičiavo ne taip, kaip numatyta įstatyme ir išaiškinta teismo sprendime, laikytina subjektyvia aplinkybe, priklausiusia nuo pareiškėjo pasirinkto elgesio varianto.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti (ABTĮ 127 str. 2 d.). Dėl to apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasDalia Višinskienė