Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. B., nukentėjusiajai V. A. ir institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK atstovui Sidui Šumskiui, išnagrinėjusi

N. B., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokusios, nedirbančios, neteistos

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos Prevencijos poskyrio tyrėjas Petras Bialaglovis, 2012 m. spalio 30 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.75P-2085840-12, kad N. B. 2012 m. spalio 10 d., apie 19 val., Pakruojo rajone, Sosdvario kaime, gatvėje netoli E. M. namų, išplūdo necenzūriniais žodžiais V. A., bandė suduoti šluota. Šia savo veika N. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.

Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovas, Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas Sidas Šumskis teismo posėdyje palaikė kaltinimą. Jis paaiškino, kad iš surinktų duomenų yra įsitikinę, kad N. B. padarė minėtą pažeidimą, kurį inkriminavo ir prašė patraukti ją administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį. Surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, tuo, kad ten buvo girdimas triukšmas. Buvo pažeista nukentėjusiosios rimtis, buvo necenzūriniai žodžiai viešoje vietoje, bandė suduoti šluota.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. B. teismo posėdžio metu neprisipažino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje įvykdžiusi jai inkriminuojamą teisės pažeidimą ir paaiškino, kad V. A. „nekoliojo“, norėjo gražiai pakalbėti, bet ji gražiai kalbėti nenorėjo. Galėjo būti 2012 m. spalio 10 d., apie 19 valandą, tai vyko S. kaime, prie E. M. namų. Pamatė V. A. važiuojant dviračiu. Susitiko prie E. M. sodybos. Jos norėjo paklausti dėl žemės, kuri priklauso jos buvusiam vyrui S. B., nes ji naudojasi ta žeme. Jai V. A. nedavė pakalbėti, vis ją kibirais mušė, o ji turėjo šluotą, bet jos nemušė, V. A. pati mušė, pati rėkė. Ji V. A. sakė, kam į jos gyvenimą kišasi, daugiau nieko nesakė. Kai ji jai sudavė tais plastmasiniais kibirais, pasakė, kad tegu duoda, nebijo, tai davė į galvą ir kraujas prasimušė. Ta žemė jai nepriklauso, bet mokesčiai ateina, ji ta žeme nesinaudoja. Su vyru S. B. yra išsituokę, bet dėl jo žemės dokumentai ateina jai. Keiksmažodžių nevartojo, pati norėjo kreiptis į policiją, bet dėl sveikatos nebevažiavo.

Nukentėjusioji V. A. parodė, kad su N. B. piktumų yra seniai. Piktumai kyla dėl žemės ir jos vyro. Tą dieną ji važiavo dviračiu, vežėsi du plastmasinius kibirus. Iš E. M. kiemo išgirdo žodį „palauk“. Pamatė N. B. N. B. išvadino ją vagilka. Sustojo, nulipo nuo dviračio. N. B. turėjo šluotą, sakydama, kad ji vagilka, ją šluota baksnojo. Jai įdėtas širdies stimuliatorius, todėl išsigando, kad neužgautų. Jos aiškinosi dėl žemės, apkaltino, kad pavogė žemę. Ji tik užsimojo šluota, bet nesudavė. N. B. dar ją apkaltino, kad ji sargaudama vagia kurą. Ji įsižeidė, sakė, kad kviestų vadovą, jam sakytų, įrodytų. Pasiguldė dviratį, pasiėmė kibirą ir plastmasiniu kibiru N. B. kelis kartus sudavė. Jeigu ją gali įžeisti, tai kodėl ji suduoti negali? Kaip gali ją vaginti? Pradėjo dusti. Daugiau pradėjo rėkti, kviesti sūnų S. Nuėjusi į garažą, paskambino savo šefui. Jis patarė skambinti policijai. Jų to konflikto kaip ir niekas negirdėjo. S. B. tik paskui pasakė, kad žino, kas buvo. Parašė pareiškimą dėl to, kad jai skaudu dėl apvaginimo. Necenzūriniai žodžiai buvo „kurva“, „blede“, „ubage“, sakė „jums dievas nepadės“. N. B. šluota jai nesudavė. S. B. nuo jų konflikto metu buvo virš 100 metrų atstumu ir iš E. M. sodybos niekas neišėjo. N. B. pavartojo tuos žodžius, kuriuos minėjo, gal čia tik šiaip kaip ir abi keikėsi, kalbėjosi, gal ne specialiai ją ta „kurva“ pavadino, galima sakyti. Ji labiausiai išsigando, kad šluota nepataikytų, o dar tas pasakymas, kad naktimis vagia. N. B. ta neapykanta susidėjo iš senų laikų. Ji pirma su kibiru nepuolė.

Liudytojas S. B. parodė, kad su N. B. yra išsituokę, jau 20 metų kartu nebegyvena. Nukentėjusioji V. A. yra jo kaimynė. Su buvusia žmona jis pykstasi, o su kaimyne santykiai geri. Jos tą dieną ginčijosi, „vajavojosi“. V. A. važiavo į darbą, o N. B. buvo prie E. M. kiemo. Jis tuo metu už maždaug 100 metrų. Girdėjo, kad ten visokių tų žodžių buvo. N. B. išėjo iš kiemo ir jos susiginčijo. Kad jos muštųsi, nematė. Ką konkrečiai N. B. sakė, negali pasakyti. Buvo priekaištai, kam V. A. jam padėjo dokumentus dėl žemės susitvarkyti. Mano, kad konfliktą dar kas galėjo girdėti, nors jis žmonių nematė.

Liudytojas V. G. parodė, kad N. B. ir V. A. gerai pažįsta, nes yra kaimynės. Ji buvo savo namų kieme ir išgirdo triukšmą. G. N. (B.) balsą, o V. negirdėjo – gal dėl to, kad, išgirdę triukšmą, ėmė loti šunys. Ji žodžių negirdėjo, tik girdėjo N. balsą. Konfliktas vyko netoli jos. Jos šunys pradėjo loti, todėl konflikto gerai negirdėjo, negalėjo įsiklausyti, tik iš pradžių N. balsą girdėjo. Rusiškų keiksmažodžių negirdėjo.

Liudytoja S. G. parodė, kad ji yra N. B. sesuo. Atsisako duoti parodymus. Ji nieko ir negirdėjo ir nematė.

Liudytoja R. B. parodė, kad N. B. yra jos mama. Parodymus duoti sutinka. Su V. A. reikalų neturi, bet pažįsta kaip kaimo gyventoją. Gal buvo 19.30 val., kai atvažiavo pas mamą. Išgirdo balsus ir atvažiavo pasižiūrėti, kas yra. Pamatė, kad ten yra jos mama ir V. A., jos ten kažko ginčijosi. Kai privažiavo, V. nuėjo, o mama stovėjo kruvina nosimi. Kai atvažiavo, mama stovėjo verkdama, jai bėgo kraujas. Ji mamos klausė, kas įvyko. Mama pasakė, kad ji norėjo pasišnekėti dėl žemių, sakė, kad V. pradėjo šaukti ir rėkti, sudavė kibirais. Jos tėtis stovėjo prie V. namų, buvo prietema, jis negalėjo nieko matyti. Ji jo paklausė, kas čia vyksta, jis pasakė „aš nieko nežinau“.

Liudytojas Ž. J. parodė, kad formaliai niekam nėra giminaitis. N. B. jam būsima uošvienė. V. A. visiškai nepažįsta. Su R. B. tą vakarą atvyko šiek tiek per vėlai. Apsistumdymo ir muštynių nebuvo. Jis girdėjo tik V. (A.) šaukimą, uošvienės nosis buvo kruvina. Kai privažiavo, V. A. buvo nuo N. B. 6-7 metrų atstumu, jos viena ant kitos „staugė“. Žino, kad panašūs konfliktai tarp tų moterų kyla dėl S., žemių ir daromos tvarkos. Muštynių tikrai nematė. Po konflikto V. A. nusistūmė tolyn dviratį, kadangi jai buvo naktinis budėjimas (dirba sarge), o N. B. mynė dviračiu namo. S. B. nuo konflikto buvo 100-150 metrų atstumu. Jis konflikto matyti negalėjo, nes buvo prietema, bet galėjo girdėti. Dar ant kelio stovėjo V.s sūnus S.

Iš 2012-10-30 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 75P-2085840-12 matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. B. su protokolu buvo supažindinta, su jai inkriminuotu pažeidimu nesutiko (1 b. l.).

Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad N. B. administracine tvarka nėra bausta (11 b. l.).

ATPK 174 straipsnyje yra numatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Minėtu straipsniu yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės: tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas byloje Nr. N502-2066/2010). Tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip nedidelį chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-73/2006, N1-1280/2007, N62-2800/2010 ir kt.).

Teismo posėdžio metu ištyrus įrodymus, nustatyta, kad 2012 m. spalio 10 d., apie 19 val., Pakruojo rajone, Sosdvario kaime, gatvėje netoli E. M. namų, iš asmeninių paskatų, įvyko konfliktas tarp N. B. ir V. A., nesutarimai ir piktumai tarp šių moterų yra jau senai, šio konflikto metu triukšmavo iš šaukė abi moterys, kiti asmenys necenzūrinių žodžių negirdėjo, girdėjo tik triukšmą, o paties konflikto nematė, jų rimtis sutrikdyta nebuvo, nors liudytojas S. B. ir parodė, kad girdėjo necenzūrinius žodžius ir matė konfliktą, tačiau nei vieno „girdėto“ necenzūrinio žodžio pasakyti negalėjo, tuo pačiu parodė, kad jis su savo buvusia žmona pastoviai pykstasi, todėl šio liudytojo parodymus teismas vertina kritiškai. V. A. parodė, kad N. B. jei ir vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau šie žodžiai jos neįžeidė, o ją įžeidė tai, kad ją apvagino sakydama, kad ji sargaudama vagia kurą ir pareiškimą policijai parašė dėl to, kad jai skaudu dėl apvaginimo, tačiau už tokią veiką (įžeidimą) asmuo atsako tik tada kai yra nekentėjusiojo asmens skundas ir toks skundas yra nagrinėjamas privataus kaltinimo tvarka (LR BK 155 str., LR BPK 407-417 str.), tuo pačiu V. A. parodė, kad keikėsi jos abi ir ji pati garsiai šaukė, bei turėtu kibiru sudavė N. B., o šluota jai N. B. nesudavė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT 2007-01-26 nutartis Nr. N663-156/2007), įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnio 1 dalis).

Teismas išanalizavęs administracinėje byloje surinktą medžiagą, byloje surinktus įrodymus įvertinęs pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad N. B. pareikštas kaltinimas padarius nedidelį chuliganizmą yra neįrodytas, t. y. neįrodyta, kad ji viešoje vietoje išplūdo necenzūriniais žodžiais V. A., bandė jai suduoti šluotą ir tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Ši išvada pagrįsta ne vien tik N. B. paaiškinimu ir jos duotais parodymais teisme, bet ir surinktų įrodymų visetu, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b. l.), protokolu pareiškimu (3 b. l.), tarnybiniu pranešimu (12 b. l.), liudytojų S. B. (6 b. l.), V. G. (7 b. l.), S. G. (8 b. l.), A. M. (9 b. l.) ir pačios N. B. (2 b. l.) paaiškinimais duotais ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu, bei parodymais duotais teisme ir sprendžia, kad nėra pagrindo N. B. atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę pagal ATPK 174 straipsnį, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena N. B. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str.1 d.1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį N. B. atžvilgiu nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.