Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-884-72-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-04
Bylos Nr.
1A-884-72-2012
Teisminio proceso Nr.
1-77-1-00450-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Pranas Šimkus
Nukentėjusysis
J. R.
Nuteistasis
N. V.
Advokatai
Alfonsas Mašalas
Kategorijos
  • 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Virginija Jurkštienė Baudž. byla Nr. 1A-884-72/2012
Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00450-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUBaudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-592012 m. gruodžio 4 d. Procesinio sprendimo kategorijaPanevėžys1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorei J. M., gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui, nukentėjusiajai J. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. V. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo N. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-03-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir N. V. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-03-19 nuosprendį. Priteista iš N. V. 1008 Lt nukentėjusiajai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. V. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2011 m. spalio mėnesio viduryje (tikslesnė data teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta) Pasvalio r., Joniškėlio m., (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, pagrobė J. R. priklausančią 1008 Lt vertės metalinę tvorą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis N. V. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį bei atmesti nukentėjusiosios ieškinį. Nurodo, kad yra nuteistas nepagrįstai, nes nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d. Teismas konstatavo, kad jis pagrobė nukentėjusiajai J. R. priklausančią metalinę 1008 Lt vertės tvorą. Teismo posėdyje nukentėjusioji parodė, kad tvorą ji įvertino kaip metalo laužą, o ne kaip turtą - metalinę tvorą naudojamą pagal paskirtį, todėl pagal 2011-10-17 metalo laužo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 6239, išduotą UAB (duomenys neskelbtini), pagrobtas metalo laužas buvo įvertintas 100,47 Lt ir mano, kad jo veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą kaip smulkus svetimo turto pagrobimas. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodė, kad iš liudytojo R. M. UAB (duomenys neskelbtini) papildomai 2011-10-24 ir 2011-10-26 nupirko gabaritinio metalo. Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su juo metalo laužą iš Joniškėlio miestelio (duomenys neskelbtini) aikštės vežė vieną kartą, ir tai buvo 2011 m. spalio 17 d. Daugiau kartų su juo metalo laužo nevežė. Tai patvirtina jo parodymus, kad visa metalo tvora R. M. buvo išvežta per vieną kartą, tačiau teismas vertino, jog ir pagal kitus pirkimo – pardavimo sandorius metalinė tvora buvo vežama iš įvykio vietos. Nurodo, kad šios aplinkybės nei paneigtos, nei patvirtintos, todėl, mano, kad neįrodyta jo kaltė dėl 1008 Lt vertės turto pagrobimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktinės bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo N. V. kaltės, nuteistojo nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 178 str. 1 d. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam teisingai paskirta bausmė, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., bei tinkamai išspręstas civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniu skundu nuteistasis N. V. ginčija pagrobtos metalinės tvoros vertę ir kartu atsakomybės rūšį, nurodydamas, kad pati nukentėjusioji tvorą įvertino ne kaip turtą, naudojamą pagal paskirtį, o kaip metalo laužą, kurio vertė 100,47 Lt, t. y. neviršija 1 MGL dydžio, todėl mano, jog jis nėra padaręs jam inkriminuojamo nusikaltimo, o yra padaręs administracinį teisės pažeidimą – smulkų svetimo turto pagrobimą. Taip pat nesutinka su nukentėjusiosios pareikštu civilinio ieškinio dydžiu, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde ir nurodo, kad pati nukentėjusioji pavogtą metalinę tvorą įvertino ne kaip turtą, naudojamą pagal paskirtį, o kaip metalo laužą, tokius jo teiginius paneigia viso bylos proceso metu buvę nuoseklūs nukentėjusiosios J. R. parodymai, iš kurių matyti, kad ji metalinės tvoros kaip metalo laužo niekada nevertino. Nukentėjusiosios teigimu, ji iš R. L. sužinojo, kad N. V. išardė ir pardavė jai priklausantį metalinį aptvarą naminiams paukščiams (vištoms, antims) laikyti. Nukentėjusioji parodė, kad aptvaras buvo padarytas iš metalo strypų, kurį sudarė keturios dalys 4 m x 1,20 m ir aštuonios dalys 1 m x 1,2 m, iš viso 12 vienetų. Vieno vieneto svoris galėjo būti apie 50 kg. Nukentėjusiosios teigimu, tokio svorio tvoros kvadratinio metro rinkos kaina yra nuo 70 Lt iki 146 Lt, o ji pavogtos tvoros vieną kvadratinį metrą, atsižvelgusi į nusidėvėjimą bei išvaizdą, įvertino 35 Lt. Dėl metalinės tvoros (aptvaro) vagystės jai padaryta 1008 Lt žala. Pats nuteistasis N. V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino, kad išardė ir išvežė į metalo supirktuvę visą nukentėjusiajai priklausantį metalinį vištų aptvarą, kurį pardavęs gavo 120 Lt. Nuteistojo teigimu, aptvaras buvo sudarytas iš metalinių dalių, o dalys iš metalinių strypų. Devyni vienetai tokių dalių buvo 1x1 m dydžio ir trys dalys - 2 m ilgio. Tvora buvo aukštesnė už jį patį. Taigi, kaip matyti iš nuteistojo paaiškinimų, vagystės objektas buvo realiai pagal paskirtį naudojamas metalinis aptvaras. Tai, kad nuteistasis išardė bei išvežė visą nukentėjusiajai priklausiusį metalinį aptvarą vištoms laikyti, teismo posėdyje patvirtino ir liudytojai R. L., N. N., A. K. ir A. S.. Taigi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma visiškai įrodyta, kad N. V. pagrobė svetimą nukentėjusiajai J. R. priklausantį turtą - metalinę tvorą (aptvarą) ir padarė jai turtinę žalą. Kolegijos nuomone, nukentėjusiosios nurodyta pagrobtos metalo tvoros (aptvaro) vertė yra reali. Be jau pirmiau paminėtų nukentėjusiosios parodymų, kad ji metalinę tvorą įvertino pagal tuo metu buvusią tokio svorio tvoros kvadratinio metro rinkos kainą, kuri svyravo nuo 70 Lt iki 146 Lt, tačiau atsižvelgusi į metalinės tvoros nusidėvėjimą bei išvaizdą, vieną kvadratinį metrą tvoros įvertino 35 Lt, iš apeliacinės instancijos teismui prokurorės pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad įmonė vieną tiesinį metrą 1200 mm aukščio tvoros iš metalinių strypų (armatūros) pagamintų ir parduotų už 120 Lt. Kaip matyti, nukentėjusiosios pateikti metalo tvoros vertės paskaičiavimai iš esmės atitinka analogiškų tos kategorijos metalo gaminių rinkos vertę, be to, vertė paskaičiuota atsižvelgiant į metalinės tvoros nusidėvėjimą. Taigi atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytos žalos dydžiu – 1008 Lt. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis užvaldė svetimą turtą ir taip įgijo realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti šiuo turtu savo nuožiūra. Todėl tai, kad jis užvaldytą turtą - metalinę tvorą (aptvarą), pardavė kaip metalo laužą ir už jį gavo 120 Lt bei tos aplinkybės, ar jis tvorą išvežė per vieną kartą, ar per kelis, šiuo atveju nėra reikšmingos. Veikos kvalifikacijai esminės reikšmės šiuo atveju turi ne nuteistojo gautos piniginės lėšos už metalinės tvoros (aptvaro) pardavimą kaip metalo laužo, o kokios vertės jis turtą užvaldė nusikalstamu būdu. Taigi esant tokioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo N. V. veiksmus pagal BK 178 str. 1 d., todėl jį dėl šios veikos išteisinti ir jo veiksmus kvalifikuoti kaip administracinį teisės pažeidimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai išsprendė civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimą, todėl atmesti nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį nėra jokio teisinio pagrindo.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d., 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo N. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Tomas ZdanavičiusTeisėjai Sigitas BagdonavičiusPranas Šimkus