Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-10-19 · Administracinė byla Nr. I-465-609/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-19
Bylos Nr.
I-465-609/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
G.M.
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės, Rietavo
Advokatai
Angelija Morkėnienė
Kategorijos
  • 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-465-609/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00181-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 11.2; 11.3; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjai G.M., pareiškėjos atstovei advokatei Angelijai Morkėnienei, trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus atstovei Karolinai Pavlovskajai viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G.M. patikslintą pareiškimą trečiajam suinteresuotajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriui dėl praleisto termino atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja G.M. patikslintu pareiškimu (b.l. 21-23) prašo atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į jos senelio K.(K.) Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytus 5,49 ha žemės (duomenys neskelbtini) bei nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Pareiškime nurodoma, jog pareiškėjos senelis K. (K.) Z. iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 5,49 ha žemės. Pažymi, kad ir buvęs žemės savininkas, ir jo įpėdinis- pareiškėjos tėvas, mirė sovietinės okupacijos metais. Aiškinama, jog po Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo buvo kreiptasi į Kretingos žemėtvarkos skyrių ir sužinota, jog jokių duomenų apie K. (K.) Z. valdytą žemę nėra išlikę. Tik 2012 metų vasario mėnesį pareiškėja ligoninėje susipažino su J.Š., kuris prisiminė, kad pareiškėjos senelis turėjo žemės. Tvirtina, kad terminą praleido, nes yra senyvo amžiaus, nuo vaikystės yra silpnos sveikatos bei turėjo aibę asmenių problemų.

Teismo posėdžio metu pareiškėja G.M. bei jos atstovė prašo pareiškimą patenkinti. Pažymėjo, jog nors ir žinojo apie senelio turėtą žemę, tačiau manė, kad dokumentų nėra išlikę. Nurodė, dėl silpnos sveikatos bei artimų šeimos narių netekčių į archyvines įstaigas nesikreipė ir nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų neieškojo.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus atsiliepime (b.l. 31-33) nurodyta, kad tretysis suinteresuotas asmuo su pareiškimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Teigiama, jog pareiškėja žinojo apie nuosavybės teisių į žemę atkūrimo galimybę, tačiau sąmoningai tuo nesirūpino, nepateikė prašymo, nesistengė pasinaudoti jai suteikta teise dėl subjektyvių aplinkybių. Pažymima, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami, siekiant kompetentingoms valstybės institucijoms išreikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu. Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus atstovė su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu.

Konstatuojama.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis (toliau- ir Atkūrimo įstatymas) nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d.. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises, pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus privalėjo pateikti iki 2003 12 31 šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, jog piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Kadangi įstatyme nenurodytos aplinkybės (termino praleidimo svarbių priežasčių), kurias nustačius yra pagrindas terminą atnaujinti, ir kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Svarbiomis Atkūrimo įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per savo atstovą ginti pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (pvz., žr. 2008 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-912/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-529/2009; 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino.

Pabrėžtina, jog teisiniuose santykiuose egzistuoja teisių ir pareigų vienovė, įpareigojanti ne tik viešojo administravimo subjektą tarnauti žmonėms, bet ir pačiam žmogui veikti už įstatymais apibrėžtų klausimų sprendimą laiku bei tinkamai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.). Kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet įpareigoja ir patį suinteresuotą asmenį veikti bei veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią siekiamam tikslui. Pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu tenka patiems pretendentams. Pakankamai ilga įstatymais nustatyta šio termino trukmė savaime suponavo galimybę piliečiui elgtis aktyviai ir turėti pakankamai daug laiko realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą - t.y. įvairiais būdais gauti būtiną nuosavybės teisių atkūrimui informaciją, pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei kitus būtinus nuosavybės teisėms atkurti dokumentus. Taigi, šiuo atveju, svarbu nustatyti, ar pretendentė savo veiksmais aktyviai siekė nuosavybės teisių atkūrimo į savo senelio valdytą žemę (t.y. ėmėsi veiksmų, būtinų nuosavybės teisėms atkurti), tačiau šios teisės nerealizavo dėl nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-912/2008, 2009-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A63–529/2009, 2009-07-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-772/2009 ir kt.).

Šalies argumentai

Pareiškėja G.M. tvirtina, kad terminą prašymui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams paduoti praleido dėl silpnos sveikatos bei artimųjų netekčių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-219/2006; 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008) nurodyta, kad tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, jog jis pats negalėjo surašyti dokumento ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi.

Susipažinus su byloje pateikto 2012 04 16 medicininio pažymėjimo Nr. 156 (b.l. 11) turiniu akivaizdu, jog juo neįrodoma, kad pareiškėjos sveikatos sutrikimai buvo tokio pobūdžio, kurie būtų objektyviai sukliudę jai pačiai, jos šeimos nariams ar per kitą įstatymų nustatyta tvarka įgaliotą atstovą iki įstatymu nustatyto termino pasirūpinti informacijos bei dokumentų apie nuosavybės teise valdytą žemę surinkimu bei jų pateikimu įgaliotai valstybės institucijai. Nors pareiškėjos nurodomos artimų žmonių mirtys laikytinos aplinkybe, nepriklausančia nuo asmens valios, tačiau Atkūrimo įstatymo nustatytas terminas sudarė realią galimybę tinkamai ir laiku realizuoti savo teises visiems asmenims, kurie elgėsi pakankami rūpestingai ir apdairiai.

Kaip minėta, nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 metais ir jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, keitimai ne kartą viešai aptarti, svarstyti, aiškinti. Apie terminus paduoti prašymus ir atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, todėl visi suinteresuoti asmenys juos galėjo ir turėjo žinoti. Žinodama apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir tinkamai rūpindamasi savo interesais, pareiškėja turėjo galimybę pasidomėti senelio turėta nuosavybe. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat yra numatyta galimybė asmenims kreiptis nustatyta tvarka dėl informacijos į archyvo institucijas ir išsiaiškinti jiems reikšmingus faktus (2009 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-180/2009).

Protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet ir patį suinteresuotą asmenį įpareigoja veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią pasiekti tikslą, šiuo atveju – atkurti nuosavybės teises į žemę. Pareiškėja nepateikė įrodymų, jog siekdama sužinoti apie savo senelio Kazio Zeniausko turėtą žemę, atliko aktyvius veiksmus. Byloje pateikti įrodymai ir pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad pareiškėja, elgdamasi rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių domėtis buvusio savininko žeme, surasti apie žemės nuosavybę žinojusius asmenis, kreiptis į valstybės archyvus ir šiuos veiksmus atlikti iki įstatymo nustatytų terminų pabaigos.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjos G.M. nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo priežastimis, todėl patikslintas pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Eglė KiaurakytėDalia GumuliauskienėLaimutė Jokubauskaitė