Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. U., jos atstovui advokatui V. A., Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. U. ieškinį atsakovui R. K., institucija teikianti išvadą Prienų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas R. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdžius neatvyko, procesiniai dokumentai jam įteikti asmeniškai, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (b.l. 17, 27,54,55).

Prienų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius (b.l.18,19) išvadoje nurodė, kad L. U. su nepilnamečiais vaikais D. B. gim. (duomenys neskelbtini), L. B. gim. (duomenys neskelbtini) ir dukra L. K. gim. (duomenys neskelbtini) gyvena nuomojamam trijų kambarių name su patogumais, buities ir gyvenimo sąlygos geros. L. U. dirba UAB ,,Green Vilniaus Hotel“ gauna apie 400,00 eurų pajamas per mėnesį ir išmoką vaikams 45,00 Eur. Kartu gyvena sugyventinis J. A., kurio darbo užmokestis – 220,00 eurų. L. K. tėvas R. K. neprisideda prie dukros išlaikymo, jos nelanko ir nesidomi. Palaiko ieškovės reikalavimą, kad vaiko L. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove bei iš atsakovo būtų priteista po 150 eurų.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Ieškovė prašė vaiko L. K. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Atsakovas prieštaravimo nepareiškė, neprašė, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Todėl spręstina, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl nepilnamečio vaiko – dukros L. K. gyvenamosios vietos, todėl dukros gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, patikrinusi vaiko gyvenimo sąlygas, nustatė, kad nepilnametė L. K. nuo gimimo pastoviai gyvena su motina, todėl atsižvelgiant į vaiko interesus nepilnametės gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. (CK 3.178 str.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

CK 3.170 str. 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė L. K. yra ieškovės L. U. ir atsakovo R. K. (b.l. 5) vaikas. Šalių santuoka nebuvo sudaryta.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros L. K. naudai išlaikymą po 150 eurų, periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės ir paskirti ją vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikams išlaikymo dydį, nustatyta, kad ieškovė L. U. dirba UAB ,,Green Vilniaus Hotel“, jos gaunamos pajamos vidutiniškai yra apie 420,00 eurų per mėnesį (b.l.7). Prienų rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažyma patvirtina, kad L. U. gauna 45,60 eurų per mėnesį išmoką vaikams (b.l.13). VĮ „Registrų centras“ duomenimis L. U. vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų (b.l.10), o VĮ „Regitra“ duomenimis ir transporto priemonių įregistruotų, nėra (b.l.11). Šeimos sudėtis patvirtina, kad L. U. be dukros Linos turi nepilnamečius vaikus D. B. gim. (duomenys neskelbtini) ir L. B. gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.12).

Atsakovas R. K. registruoto nekilnojamojo turto neturi (b.l.47). VĮ ,,Regitra“ duomenys patvirtina, kad R. K. vardu registruotas automobilis ,,Citroen“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l.48). Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nepateikė savo duomenų apie gaunamas pajamas. Patikrinus Sodros duomenis matyti, kad R. K. dirba A. G. IĮ ,,Alvydava“ nuo 2017-09-29, darbo užmokestis už 2017 metų spalio mėnesį – 95,00 eurai. Teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad atsakovas turi du nepilnamečius vaikus D. K. gim. (duomenys neskelbtini) ir R. K. gim. (duomenys neskelbtini), kurių atžvilgiu 2013-03-26 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu neterminuotai apribota R. K. tėvo valdžia ir vaikų išlaikymui priteista po 250 litų per mėnesį (72,40 Eur).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-07-01 yra 380,00 eurų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių turtinė padėtis nėra gera. Ieškovė gyvena viena turi tris nepilnamečius išlaikytinius. Ieškovės gaunamos pajamos beveik minimalios. Ieškovė dirba, viena augina ir išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Atsakovas be dukros Linos taip pat turi dar du nepilnamečius vaikus, kurių atžvilgiu jam neterminuotai apribota tėvų valdžia, tačiau jis turi pareigą teikti vaikams priteistą išlaikymą. Atsakovas nuo 2017-09-29 dirba, jo gaunamos pajamos mažos, nekilnojamo turto neturi. Tačiau teismų praktikoje suformuluotos nuostatos, kad tėvai (tėvas ir motina) privalo imtis priemonių, kad uždirbtų pajamas tokio dydžio, kad galėtų patenkinti būtiniausius savo vaikų poreikius. Sunki atsakovo materialinė padėtis negali būti pagrindas sumažinti išlaikymo dydį, kadangi atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad būtų nustatytas neįgalumas, nėra, todėl turi susirasti gerai apmokamą darbą ir tinkamai vykdyti savo pareigą. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi. Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į vaiko amžių ir poreikius bei į tai, kad L. K. neturi specialiųjų poreikių, dukros naudai priteistinas 150 eurų dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2017-06-19 iki jos pilnametystės (CK 3.201 str.). Likusią sumą po 150 eurų turi teikti vaiko motina, o 300 eurų suma per mėnesį vaikui užtikrins nepilnamečio vaiko, protingų poreikių patenkinimą. Be to, pažymėtina, kad tėvui, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas ir taip tenka didesnė išlaikymo našta, rūpinimasis jo kasdieniniais poreikiais ir sukūrimas vaikui tinkamų sąlygų.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškinys tenkintinas, o ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, iš atsakovo valstybei priteistina 54,00 Eur žyminio mokesčio (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc.), 12,51 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bei 157,64 Eur už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b.l. 56) (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 88 str.1 d. 3 p., 93 str. 2 d.)

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 12,51 eurų, kurios priteistinos, iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 282 str. 2 d. 1 p.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. U. asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad vaikas L. K. su tėvu R. K. bendrauja neribojant laiko, bet iš anksto suderinęs laiką ir vietą su motina L. U..

Priteisti iš tėvo R. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai L. K. gim. (duomenys neskelbtini) po 150,00 eurų (vienas šimtas penkiasdešimt eurų ), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2017 metų birželio 19 d., kol vaikas sulauks pilnametystės, priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną L. U..

Priteisti iš atsakovo R. K., į valstybės biudžeto pajamas 66,51 Eur (šešiasdešimt šešis eurus, 51 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660 ir 157,64 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus, 64 ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą įmokos kodas 5630.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.