Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui N. B., dalyvaujant Institucijoms duodančioms išvadas byloje - Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir pagal atsakovo N. B. priešieškinį ieškovei G. J., dalyvaujant Institucijoms, duodančioms išvadas byloje - Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė sumažinusi savo reikalavimus prašo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko K. B., gim. 2009-06-11, gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo N. B. išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui K. B. po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki K. B. pilnametystės; priteisti 2000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012-02-01 iki ieškinio padavimo teismui dienos.

Atsakovas priešieškiniu sutinka mokėti išlaikymą sūnui K. B., gim. 2009-06-11, tačiau ne daugiau kaip po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės; nustatyti tokią N. B. bendravimo su sūnumu K. B. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką: 1) N. B. (arba jo tėvai) turi teisę paimti sūnų K. iš darželio ar mokymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos kas antrą mėnesio penktadienį (pirmą ir trečią) ir praleisti su juo visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki tos pačios savaitės sekmadienio 18 val. Sekmadienį 18 val. N. B. (arba jo tėvai) asmeniškai privalo pristatyti Kajų G. J. į jos gyvenamąją vietą; 2) N. B. turi teisę nekliudomai lankyti sūnų jo ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugomas jis gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje; 3) G. J. turi teisę su sūnumi išvykti į kitą vietovę Lietuvoje ar į užsienį ilgesniam negu vienos savaitės laikui tik raštu informuodama N. B. apie tai likus ne mažiau kaip trims dienoms iki išvykimo, nurodydama vietą ir šalį, į kurią išvykstama, ir buvimo joje laiką. Jeigu išvykimo laikotarpiu praleidžiamas N. B. pagal grafiką tenkantis bendravimo su sūnumi savaitgalis (savaitgaliai), jis be 1 punkte nustatymo bendravimo pagal grafiką, turi teisę su sūnumi K. be eilės praleisti tiek savaitgalių, kiek jų buvo praleista dėl išvykimo; 3) šalys turi teisę praleisti su sūnumi savo atostogas. Jei šalių atostogos sutampa, N. B. praleidžia su sūnumi pirmąją pusę atostogų, o G. J. – antrąją pusę atostogų. Berniukui pradėjus lankyti mokyklą, šalys turi teisę praleisti kartu vienodą skaičių jo atostogų dienų. N. B. savo nuožiūra praleidžia su sūnumi pirmąją pusę jo atostogų laiko, o G. J. – antrąją pusę atostogų laiko, nepriklausomai nuo atostogų trukmės. Atostogų, kurias sūnus leidžia su kiekvienu iš tėvų metu, tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu būna K., turi teisę išvykti su juo į užsienį be papildomo kito iš tėvų informavimo, jeigu buvimo užsienyje trukmė neviršija atostogų laiko, nustatyto šiame punkte; 4) N. B. turi teisę aplankyti sūnų K. jo gimimo dieną gyvenamojoje vietoje ir praleisti su sūnumi Tėvo dieną; 5) N. B. iki berniukas pradės lankyti mokyklą su sūnumi K. praleis pirmąją Naujųjų metų dieną, pirmąją Velykų dieną ir antrąją Kalėdų dieną nuo devintos valandos ryto iki aštuntos valandos vakaro savo nuožiūra pasirinktoje vietoje. K. pradėjus lankyti mokyklą, lankymas vyks 2.4. punkte nustatyta tvarka.

Institucijų, duodančių išvadą byloje, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai į teismo posėdį neatvyko, raštu pateiktais prašymais prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.

Institucija, duodanti išvadą byloje, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka, siūlo jį tenkini (b.l. 52-53).

Institucija, duodanti išvadą byloje, Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad pritaria G. J. ieškiniui dėl K. B., gimusio 2009-06-11, gyvenamosios vietos nustatymo su motina, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, kaip to prašo teismo savo atsiliepime N. B. (b.l. 74, 82).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Teismo posėdžio metu šalys pateikė jų sudarytą taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kurią prašo patvirtinti ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti. Šalims yra išaiškintos, žinomos ir suprantamos bylos nutraukimo taikos sutartimi teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 5 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, patikrinęs taikos sutarties sąlygas, daro išvadą, jog šalių sudaryta taikos sutartimi šalių nepilnamečio vaiko ir kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai bei įstatymai nepažeidžiami, todėl teismas šalių nurodytomis sąlygomis tvirtina taikos sutartį ir bylą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nutraukia.

Kitoje dalyje ieškinys tenkintinas, byla pagal atsakovo priešieškinį nutrauktina, patvirtinus taikos sutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsisikolinimo vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 3.192 str. 1 d. numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams (CK 3.192 str. 2 d.). CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pabrėžtina, kad sprendžiant išlaikymo klausimus prioritetinis yra vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Byloje esanti gimimo liudijimo AA Nr. 633742 kopija (b.l. 7) patvirtina, kad atsakovas N. B. yra K. B., gim. 2009-06-11, tėvas, todėl privalo teikti išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d.).

Byloje esantys įrodymai – ieškovės, jos atstovės paaiškinimai, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vievio seniūnijos 2012-02-02 pažymos Nr. (2012-459-PD)-64 ir Nr. (2012-459-PD)-65 apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 4, 5), Elektrėnų savivaldybės administracijos Vievio seniūnijos 2012-02-20 pažyma apie šeimos sudėtį Nr. 30P1-37 (b.l. 6), Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-07-12 išvada Nr. 20.2-344 (b.l. 28-29), - patvirtina, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove, kuri ir išlaiko šalių nepilnametį sūnų K. B..

Ieškovė išlaikymo paskaičiavime nurodė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikia apie 905,00 Lt (b.l. 10). Ieškovė sumažinusi savo reikalavimus prašo priteisti iš atsakovo N. B. išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui K. B. po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki K. B. pilnametystės.

Kaip nurodė ieškovė atsiliepime į atsakovo priešieškinį šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis paskaičiuotas atsižvelgiant į augančio vaiko poreikius, siekiant maksimaliai ir kokybiškai tenkinti jo poreikius.

Ieškovė paaiškino, kad ji šiuo metu nedirba, yra registruota darbo biržoje, laikinai dirbo (duomenys neskelbtini), o šiuo metu bando ieškotis darbo. Nekilnojamojo turto neturi. Ją su sūnumi išlaiko jos tėvai ir draugas. Jos mama gauna minimalią algą, tėvo pajamų nežino, draugas dirba (duomenys neskelbtini) inžinieriumi, jo pajamų taip pat nežino, bet jos didelės. Gyvendami kartu su atsakovu ėmė paskolą, kad sutvarkytų dalį namo, kuris priklauso atsakovo tėvams. Kai gyveno su atsakovu, kreditą dengė ji, nes atsakovas pajamų neturėjo, ilgą laiką nedirbo, o šiuo metu kreditą dengia atsakovas.

Byloje esanti VĮ „Registrų centras“ 2012-06-04 pažyma Nr. TS(12.14.2.13.)-16093 (b.l. 11) patvirtina, kad ieškovės nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos. Iš VĮ „Regitra“ 2012-06-13 pažymos Nr. 1.6-S3-1188 apie įregistruotas transporto priemones (b. l. 12) matyti, kad ieškovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. UAB „Palink“ 2012-09-04 darbo sutarties Nr. 1160-57 (b.l. 94-95) kopija patvirtina, kad ieškovė laikinai (terminuota darbo sutartis) buvo įsidarbinusi už minimalų atlyginimą (b.l. 96). Kaip nurodė ieškovė ji nuo lapkričio mėnesio pabaigos nedirba, ieškosi darbo, ką patvirtina darbo ieškančio asmens atmintinės kopija (b.l. 93). Ieškovei nuo 2009 m. iki 2011 m. buvo mokėta motinystės pašalpa (b.l. 91-92).

Atsakovas priešieškiniu sutinka mokėti išlaikymą sūnui K. B. po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Kaip paaiškino atsakovas jis nuo 2012-11-08 dirba (duomenys neskelbtini) už minimalų atlyginimą. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, ką patvirtina VĮ „Regitra“ 2012-07-11 pažyma apie įregistruotas transporto priemones Nr. (1.6)-S3-349 (b.l. 40) ir VĮ „Registrų centras“ 2012-07-11 pažyma dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą Nr. 3997863 (b.l. 41). Atsakovo likutis „Swedbank“, AB yra minimalus (b.l. 64). Iš susitarimo Nr. 5500-2008-49785/1 kopijos (b.l. 44-46) matyti, kad atsakovas ir ieškovė yra paėmę iš banko bendrą paskolą, šiuo metu paimtą paskolą, apie 250,00 Lt į mėnesį bankui moka atsakovas. Atsakovas paaiškino, kad nuo 2012 m. vasario iki 2012 m. birželio buvo užsienyje, nuo birželio mėnesio iki lapkričio mėnesio dirbo tik neoficialiai, pajamos buvo nedidelės, dažnai keitė darbovietes, nes ieškojo geresnių darbo sąlygų.

Įvertinęs aukščiau nurodytus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai sunki, tačiau teismas tuo pačiu pažymi, kad pakankamai sunki šalių turtinė padėtis nepaneigia ir neatleidžia nei vienos iš šalių nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

Teismas, spręsdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose, yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), šalių pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip pat atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei į tai, kad byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas yra neįgalus, nedarbingas, nėra, darytina išvada, kad abi šalys privalo lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.156, 3.192 str. str.).

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalaujamas priteisti iš atsakovo išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui – 400,00 Lt yra proporcingas vaiko poreikiams ir šalių turtinei padėčiai, atitinka nepilnamečio vaiko poreikius, tokio dydžio išlaikymas yra būtinas vaiko poreikiams tenkinti bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2, 3 d. d.).

Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.).

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui K. B., gim. 2009-06-11, išlaikymą po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2012-06-29, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Ieškovė, sumažinusi savo reikalavimą inter alia prašo priteisti iš atsakovo 2000,00 Lt išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą.

Išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).

Ieškovė paaiškino, jog šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovo mama du kartus pervedė į jos banko sąskaitą pinigų – vieną kartą 250,00 Lt, o kitą kartą 200,00 Lt, dar sumokėjo už sūnaus lankomą darželį už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012 metų sausio mėnesio vidurio, todėl ieškovė sumažino prašomą priteisti 3000,00 Lt įsiskolinimo sumą iki 2000,00 Lt ir prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 400,00 Lt už 5 mėnesius nuo 2012-02-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

Atsakovas pripažino, jog išlaikymo įsiskolinimą reikia mokėti, tačiau nurodė, kad dirbdamas užsienyje siųsdavo pinigų tėvams, o jie pervesdavo pinigų ieškovei, jo mama fiksavo, kiek pervesdavo ieškovei pinigų vaiko išlaikymui, rinko kvitus. Atsakovo atstovė nurodė, kad šalims gyvenant atskirai atsakovas ne visai atsakingai teikė išlaikymą, tačiau sūnui K. B. per tą laikotarpį atsakovas sumokėjęs 700,00 Lt, ir bent jau šia suma turėtų būti mažinamas išlaikymo įsiskolinimas.

Byloje esančios kvitų kopijos (dokumento Nr. 53 ir Nr. 56 ) (b.l. 42) patvirtina, kad R. J. 2012-03-30 pervesta 250,00 Lt, 2012-05-08 - 200,00 Lt, mokėjimo paskirtis – vaiko išlaikymui (K. B.). Daugiau įrodymų apie K. B. teiktą atsakovo išlaikymą laikotarpiu nuo 2012 m. vasario mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos nėra, o pateikti įmokų mokėjimo kvitai (2012-07-16 - 300,00 Lt, 2012-08-29 – 200,00 Lt ir 2012-11-06 – 200,00 Lt vaiko išlaikymui) tik patvirtina atsakovo vykdomą įpareigojimą dėl priteisto laikino materialinio išlaikymo jo nepilnamečiam sūnui.

Atsižvelgiantį į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisinimo tenkintinas visiškai ir ieškovei iš atsakovo priteistinas 2000,00 Lt (400 Lt x 5 mėn.) išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui įsiskolinimas nuo 2012-02-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos - 2012-06-29.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos Trakų rajono apylinkės teismo 2012-06-29 nutartimi atsakovo N. B. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui K. B., gim. 2009-06-11, po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-06-29 iki sprendimo šioje byloje priėmimo.

Ieškinį dalyje dėl išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 1/2 dalis sumos - 240,00 Lt išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimu pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-05-29 sprendimą Nr. (1.7.)-S-1861-12 (b. l. 83, 17-19) (CPK 96,99 str.), kadangi dėl kito reikalavimo šalys sudarė taikos sutartį, šalių procesinis elgesys buvo tinkamas.

Šalys taikos sutartimi susitarė, kad jų turėtos bylinėjimosi išlaidos lieka šalims, jų šalys viena kitai neatlygina, o teismo išlaidas šalys sutinka atlyginti lygiomis dalimis. Nepaneigdamas šalių valios teismas jų turėtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, o iš ieškovės ir atsakovo, iš kiekvieno priteisiama po 29,99 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.168-3.169, 3.190, 3.192-3.200, 3.208 straipsniais, CPK 79, 88, 92, 96, 99, 177-178, 268-270, 282, 375-380 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinti visiškai.

Priteisti iš N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. B., gimusiam 2009 m. birželio 11 d. po 400 Lt 00 ct kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. birželio 29 d. iki K. B. pilnametystės, tai yra iki 2027 m. birželio 11 d. išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš N. B. jo nepilnamečiam vaikui K. B., gimusiam 2009 m. birželio 11 d., 2000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2012-06-29.

Pavesti G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti K. B. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-06-29 nutartimi atsakovui N. B. taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. B., gim. 2009-06-11, po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-06-29 iki sprendimo šioje byloje priėmimo.

Pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2012-06-29 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimo – N. B. sumokėtas sumas įskaityti į jo nepilnamečiam vaikui K. B., gim. 2009-06-11, priteistą išlaikymą.

Patvirtinti G. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios Vilūniškių k., Vievio sen., Elektrėnų sav. ir N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Upės g. 5, Molėtų m., Molėtų r .sav., sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

Nepilnamečio sūnaus K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina G. J., a.k. (duomenys neskelbtini)N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bendraus su sūnumi K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir dalyvaus jį auklėjant pagal šią tvarką:N. B. turi teisę paimti sūnų Kajų iš darželio ar mokymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos kas antrą mėnesio penktadienį (pirmą ar trečią) arba šeštadienį (pirmą ir trečią) ir praleisti su juo visą laiką savo nuožiūra pasiriktoje vietoje iki tos pačios savaitės sekmadienio 18 val. Sekmadienį 18 val. N. B. asmeniškai privalo pristatyti Kajų B. G. Jankauskaitei į jos gyvenamąją vietą.N. B. turi teisę nekliudomai lankyti sūnų jo ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugomas jis gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje.G. J. turi teisę su sūnumi išvykti į kitą vietovę Lietuvoje ar į užsienį ilgesniam negu vienos savaitės laikui tik raštu informuodama N. B. apie tai likus ne mažiau kaip trims dienoms iki išvykimo, nurodydama vietą ir šalį, į kurią išvykstama, ir buvimo joje laiką. Jeigu išvykimo laikotarpiu praleidžiamas N. B. pagal grafiką tenkantis bendravimo su sūnumi savaitgalis (savaitgaliai), jis be 1 punkte nustatymo bendravimo pagal grafiką, turi teisę su sūnumi Luku be eilės praleisti tiek savaitgalių, kiek jų buvo praleista dėl išvykimo.Šalys turi teise praleisti su sūnumi savo atostogas. Jei šalių atostogos sutampa, N. B. praleidžia su sūnumi pirmąją pusę atostogų, o G. J. – antrąją pusę atostogų. Berniukui pradėjus lankyti mokyklą, šalys turi teisę praleisti kartu vienodą skaičių jo atostogų dienų. N. B. savo nuožiūra praleidžia su sūnumi pirmąją pusę jo atostogų laiko, o G. J. – antrąją pusę atostogų laiko, nepriklausomai nuo atostogų trukmės. Atostogų, kurias sūnus leidžia su kievienu iš tėvų, metu tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu būna Kajus, turi teisę išvykti su juo į užsienį be papildomo kito iš tėvų informavimo, jeigu buvimo užsienyje trukmė neviršija atostogų laiko, nustatyto šiame punkte.N. B. turi teisę aplankyti sūnų Kajų jo gimimo dieną gyvenamojoje vietoje ir praleisti su sūnumi Tėvo dieną.N. B. iki berniukas pradės lankyti mokyklą su sūnumi Kajumi praleis pirmąją Naujųjų metų dieną, pirmąją Velykų dieną ir antrąją Kalėdų dieną nuo devintos valandos ryto iki aštuntos valandos vakaro savo nuožiūra pasirinktoje vietoje. Kajui pradėjus lankyti mokyklą, lankymas vyks 2.4. punkte nustatyta tvarka.Šalys susitaria, kad jų turėtos bylinėjimosi išlaidos lieka šalims, jų šalys viena kitai neatlygina.Teismo išlaidas šalys sutinka atlyginti lygiomis dalimis.

Civilinę bylą dalyje dėl vaiko gyvenamosio vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nutraukti.

Priteisti iš G. J. ir N. B. iš kiekvieno po 29,99 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš N. B. 240 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimu į valstybės biudžetą, pervedant lėšas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, „Swedbank“, AB, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.