- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-329-178/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01229-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Alvydas Poškus, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- V. P., A. P., N. P.
- Atsakovas
- R. E., AAS „Gjensidige Baltic”, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno liftai”
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Jurguva”
- Kategorijos
- 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijaus Žirono, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. P., V. P., A. P., N. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-617-343/2012 pagal ieškovų V. P., V. P., A. P., N. P. ieškinį atsakovams R. E., AAS „Gjensidige Baltic”, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno liftai” dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Jurguva”.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byla jau buvo nagrinėta visose teismų instancijose, šiam nagrinėjimui kasacinis teismas grąžino bylos dalį.
Šalies argumentai
Ieškovai V. P., V. P., A. P., N. P. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams R. E., AAS „Gjensidige Baltic”, UAB „Kauno liftai”, prašydami priteisti:
iš atsakovų R. E., AAS „Gjensidige Baltic“, UAB „Kauno liftai“ solidariai ieškovams 35 000 Lt turtinės žalos atlyginimą;iš atsakovų R. E., AAS „Gjensidige Baltic“, UAB „Kauno liftai“ solidariai ieškovui V. P. 147 300 Lt 2009 m. liepos 17 d. – 2011 m. rugpjūčio 22 d. negautų pajamų;iš atsakovų R. E. ir AAS „Gjensidige Baltic“ subsidiariai ieškovei V. P. periodines išmokas jos kasdieniam slaugymui (žalą asmeniui) po 8 000 Lt kas mėnesį nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki nuolatinė (kasdienė) slauga taps nebūtina;1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovų R. E. ir UAB „Kauno liftai“ solidariai ieškovei V. P.;6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovai nurodė, kad R. E. 2009 m. liepos 17 d. apie 13.10 val. (duomenys neskelbtini), darbo reikalais vairuodamas savo automobilį pėsčiųjų perėjoje partrenkė V. P. ir sunkiai sutrikdė jos sveikatą. V. P. neterminuotai nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis. Ji yra 100 procentų nedarbinga, nuolat guli lovoje, negali savęs apsitarnauti, jai reikia ilgo gydymo, nuolatinės (24 val. per parą) priežiūros, sunki tolimesnė jos gyvenimo perspektyva ir pasveikimo galimybės. V. P. yra būtinos gydymo (vaistai, masažai ir kita), specialios įrangos (neįgaliųjų vežimėliai ir kita) bei transporto išlaidos. Ieškovai nurodo, kad turi nuolatinių, pastovių išlaidų, susijusių su V. P. gydymu ir reabilitacija, todėl preliminariais skaičiavimais bendra šių nuostolių suma sudaro 35 000 Lt, kuri atsakovų turi būti atlyginta. V. P. vienos valandos slauga Kauno mieste kainuoja nuo 13 Lt (dieną) iki 17 Lt (naktį). Bendra vieno mėnesio suma sudaro 8 000 Lt (duomenys apie kainas gauti atlikus nuolatinės priežiūros paslaugas teikiančių įmonių apklausą). Nuo 2009 m. liepos 17 d. V. P. nuolatos (24 val. per parą) slaugo jos sutuoktinis V. P., kuris per 2008 metus gavo 73 900 Lt (vidutiniškai 6 137 Lt atskaičius mokesčius) pajamų, todėl V. P. slaugos laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 17 d. iki 2011 m. rugpjūčio 22 d. taip pat būtų realiai gavęs ne mažesnes pajamas, kas sudarytų 147 300 Lt (6 137 Lt x 24 mėn.). Ieškovų teigimu, tarp R. E. ir atsakovo UAB „Kauno liftai“ buvo susiformavę teisiniai santykiai, atitinkantys panaudos sutartį (CK 6.629 str.), todėl UAB „Kauno liftai“ kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas ir kaip darbdavys atsakingas už R. E. padarytą žalą (CK 6.270 str., 6.264 str.). Ieškovai taip pat prašo priteisti 1 000 000 Lt neturtinę žalą, nes V. P. suluošinimas sukėlė itin sunkias pasekmes visiems ieškovams. V. P. dėl sutuoktinės, o A. ir N. P. dėl motinos sunkių sužalojimų patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. V. P. negali savarankiškai apsitarnauti, judėti, bendrauti su aplinkiniais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei V. P. iš atsakovo R. E. 51 547,20 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo 2012 m. kovo 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o likusioje dalyje ieškinį atmetė, taip pat atmetė atsakovo R. E. prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą.
Dėl UAB „Kauno liftai“ atsakomybės CK 6.264 straipsnio pagrindu (kaip samdančio darbuotoją asmens, atsakingo už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės) teismas sprendė, kad įvykio, kai buvo sužalota ieškovė, metu UAB „Kauno liftai“ ir R. Ermalį siejo darbo teisiniai santykiai, tačiau R. E. eismo įvykį sukėlė savavališkai pasišalinęs iš darbo vietos, vykdamas ne darbo maršrutu asmeniniais, o ne tarnybiniais tikslais ar darbdavio pavedimu, todėl UAB „Kauno liftai“ neatsako už darbuotojo padarytą žalą CK 6.264 straipsnio pagrindu. Dėl UAB „Kauno liftai“ atsakomybės CK 6.270 straipsnio pagrindu (atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą) teismas sprendė, jog įmonei nekyla atsakomybė, nes UAB „Kauno liftai“ atsakovo R. E. automobilio įvykio metu nevaldė. Žala padaryta pačiam R. E. priklausančiu didesnio pavojaus šaltiniu, kurį vairavo UAB „Kauno liftai“ darbuotojas ne darbo metu ir be darbdavio leidimo, ir neįrodyta, kad automobilį UAB „Kauno liftai“ būtų valdęs kokiais nors teisiniais pagrindais – nuomos, panaudos ir kt. Be to, pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 92 1.1, 1.2, 1.6.1 punktus R. E. buvo draudžiama savo transporto priemonę naudoti darbe, nesudarius panaudos sutarties.
Teismas atmetė argumentus, kad atsakovų R. E. ir draudiko AAS „Gjensidige Baltic“ atsakomybė solidari, ir nurodė, kad atsakovo R. E. atsakomybė yra deliktinė, nes jis atsako pagal įstatymą, o AAS „Gjensidige Baltic“ atsakomybė yra sutartinė, nes bendrovė atsako draudimo sutarties, sudarytos tarp jos ir atsakovo R. E., pagrindu. Teismas atmetė reikalavimą atlyginti kas mėnesį po 8 000 Lt slaugos išlaidų (žalos asmeniui sudedamoji dalis), nes nepateikta įrodymų, pagrindžiančių šių išlaidų būtinumą ir jų kainas. Be to, nepaneigta prezumpcija, kad V. P. patiriama turtinė žala yra didesnė nei gaunamos išmokos, kurias sudaro apie 1 700 Lt kas mėnesį. Galiausiai, V. P. kaip visiškai nedarbingam asmeniui skiriami vaistai, spec. priemonės, gydymo paslaugos yra apmokamos iš valstybės biudžeto, o vėliau regreso tvarka išreikalaujamos iš draudimo bendrovės.
Teismas atmetė reikalavimą priteisti iš atsakovų 35 000 Lt turtinės žalos atlyginimą. Įvykio metu galiojo tarp atsakovo R. E. ir draudimo bendrovės sudaryta privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, todėl turtinę žalą turi atlyginti draudimo bendrovė, o R. E. atsako tik ta dalimi, kuria žalos neatlygina draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“. Ieškovai nurodė, kad dėl autoįvykio turėję apie 100 000 Lt išlaidų, o V. P. sveikatos atstatymui skirtų pinigų liko neatlyginta 35 000 Lt. Teismas sprendė, kad prašoma priteisti neatlygintos žalos suma nepagrįsta įrodymais. Be to, teismo vertinimu, išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja patirtą žalą. Ieškovai nepaneigė prezumpcijos, kad ieškovės gaunamos socialinės išmokos nepadengia visos patirtos turtinės žalos.
Teismas netenkino V. P. ieškinio reikalavimo priteisti 147 300 Lt negautas pajamas, nes šis reikalavimas grindžiamas tik vienu (nepakankamu) įrodymu - pažyma iš Kauno apskrities VMI apie 2008 m. gautas pajamas. Iš šio dokumento nematyti, ar tai pajamos būtent iš individualios veiklos, šie duomenys teikti paties ieškovo, todėl nėra garantijos, kad duomenys tikslūs. Be to, juose neatsispindi ieškovo veiklos sąnaudos pajamoms gauti, nėra įrodymų, kad V. P. būtų dirbęs, jeigu nebūtų įvykio, ir apie galinčias nuo 2008 m. duomenų besiskirti V. P. pajamas laikotarpiu 2009 metais iki įvykio 2009 m. liepos mėnesį.
Teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas bylos aplinkybes, sprendė, kad ieškovei V. P. priteistina 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Atsižvelgiant į tai, kad R. E. sumokėjo 5 000 Lt, o 3 452,80 Lt pervedė draudimo bendrovė, teismas priteistiną sumą sumažino išmokėtomis lėšomis ir iš R. E. priteisė 51 547,20 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovai apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas nagrinėjamos bylos dalyje grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas turėjo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalį, nes nuostolių dydį, jeigu šalis jo negali tiksliai įrodyti, nustato teismas. Ši teisės norma reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio.
2. Teismas nepasiūlė šalims pateikti trūkstamus įrodymus, dėl ko liko neatskleista bylos esmė, nes nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. Pagal byloje esančius įrodymus byla negali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme.
3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai atsisakė didesnės dalies iš 35 000 Lt savo reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau teismas dėl to nepasisakė.
4. Tarp atsakovo R. E. ir atsakovo UAB „Kauno liftai“ buvo susiformavę teisiniai santykiai, atitinkantys CK 6.629 straipsnyje numatytą automobilio panaudos sutartį, o eismo įvykio metu R. E. atliko darbines pareigas, veikė darbdavio interesais, nes važiavo įsigyti darbo įrangos.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiškinant TPVCAPDĮ bei su tuo susijusias CK nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, pasisakyta, kad civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. Nr. 3K-7-351/2002, 3K-3-165/2009, 3K-3-503/2005, 3K- 3-53/2010).
Atsiliepimas
Atsakovas R. E. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas nagrinėjamos bylos dalyje grindžiamas šiais argumentais:
1. Byla nepatenka tarp kategorijų bylų, kuriose teismas pagal CPK yra aktyvus ir savo iniciatyva renka įrodymus. Įrodinėjimo našta tenka šalims byloje. CPK 179 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama kaip atimanti teismui galimybę konstatuoti, jog tam tikros bylos aplinkybės yra neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo. Be to, ieškovai turėjo teisę prašyti pirmosios instancijos teismo išreikalauti trūkstamus rašytinius įrodymus tiek iš dalyvaujančių byloje asmenų, tiek iš kitų subjektų (CPK 199 str.).
2. Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, nurodydamas ieškovų pateikto ieškinio trūkumus, aiškiai pasiūlė ieškovams sutikslinti ieškinyje nurodomas aplinkybes bei pateikti visus trūkstamus įrodymus. Ieškovai galimybe teikti įrodymus galėjo pasinaudoti ir vėliau pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje.
3. Ieškovai dalies ieškinio reikalavimų, susijusių su turtinės žalos atlyginimu, atsisakė žodžiu bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nesilaikydami CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, todėl teismas pagrįstai nepasisakė šiuo klausimu skundžiamame sprendime.
4. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas gali būti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu bylą galima tinkamai išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Atsakovas UAB „Kauno liftai” atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Pagal ieškovų sudarytą tiesioginių išlaidų nuo eismo įvykio datos suvestinę už 21 mėnesių laikotarpį išlaidos sudaro 12 609,84 Lt. Draudimo kompanijos AAS „Gjensidige Baltic” Lietuvos filialas išmokėjo iš viso 38 823,33 Lt sumą, iš kurios atėmus 3 452,80 Lt neturtinei žalai atlyginti, likusi 35 370,53 Lt suma tris kartus viršija ieškovų nurodytas tiesiogines išlaidas V. P. priežiūrai ir visiškai padengia prašomą priteisti 35 000 Lt sumą turtinei žalai atlyginti. Dėl sutuoktinės slaugymo negautos V. P. pajamos gali būti suprantamos tik kaip jo negautas pelnas (iš pajamų turi būti atskaitomos sąnaudos, pelno mokestis). Be to, nors ieškovas iš pajamų minusuoja sumokėtą gyventojų pajamų mokestį, neatsižvelgia į tai, kad 2009 m. - 2011 m. keitėsi gyventojų pajamų mokesčio, mokėtino pagal verslo liudijimą veiklą vykdančių asmenų, tarifai, neįvertinta, kad ieškovas privalėjo mokėti ir privalomojo sveikatos draudimo bei socialinio draudimo įmokas, kurios taip pat turėtų būti atimtos iš ieškovo pajamų, skaičiuojant patirtus nuostolius.Eismo įvykio metu R. E. ne darbo metu ir be darbdavio leidimo vairavo savo automobilį. Automobilio UAB „Kauno liftai“ nevaldė nei nuomos, panaudos ar kitais pagrindais. Kadangi ieškovę R. E. sužalojo ne eidamas darbines pareigas, UAB „Kauno liftai” neatsako pagal CK 6.264 straipsnį (darbdavio atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl darbuotojų kaltės). R. E. darbdavio Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 92, su kuria R. E. buvo supažindintas, 1.6.1 punktas draudžia darbuotojui naudoti nuosavą transporto priemonę darbo metu, nesudarius raštiškai transporto panaudos sutarties su UAB „Kauno liftai”. Liudytojas G. P. taip pat paliudijo, kad eismo įvykis įvyko R. E. išvykus (savavališkai pasišalinus iš darbo vietos) asmeniniu tikslu. UAB „Kauno liftai“ elektromechanikams, aptarnaujantiems lokalų rajoną, yra išduodami nuolatiniai viešojo transporto mėnesiniai bilietai, todėl naudotis savo nuosavu transportu ne tik draudžiama, bet ir nėra būtinybės. Draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. Nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudiko atlygintos ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu, subsidiariu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio mėn. 29 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC- 34-1).
Atsiliepimas
Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic” atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas nagrinėjamos bylos dalyje grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovai privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą (CPK 159 str., 179 str. 1 d., 225 str.). Byloje ieškovai apskritai įrodinėjimo pareigos neįgyvendino, nors dėl įrodymų nebuvimo ir reikalavimų nepagrįstumo atsakovai išsamiai pasisakė tiek procesiniuose dokumentuose parengiamojoje proceso stadijoje, tiek teismo posėdžių metu. Ieškovai į atsakovų atsikirtimus dėl įrodymų nepakankamumo nereagavo ir įrodymų neteikė, todėl teismui nekilo abejonių dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, kuriomis ieškovai grindė ieškinį, nebuvimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Minėta, Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei V. P. iš atsakovo R. E. 51 547,20 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo 2012 m. kovo 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Atitinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 27 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą pakeitė. Panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų reikalavimas priteisti turtinę žalą, ir šią ieškinio dalį iš dalies patenkino: priteisė V. P. solidariai iš atsakovų R. E. ir AAS „Gjensidige Baltic”, veikiančiam per Lietuvos filialą, po 2 476 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. liepos 18 d. iki nuolatinė priežiūra V. P. taps nebereikalinga. Pakeitus sprendimą atitinkamai perskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties dalis, kuriomis V. P. solidariai iš atsakovų R. E. ir AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per Lietuvos filialą, priteista po 2 476 Lt per mėnesį nuo 2009 m. liepos 18 d. iki nuolatinė priežiūra V. P. taps nebereikalinga bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir bylą dėl šių dalių grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo (t. 3, b.l. 137-148).
Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarties matyti, kad yra panaikinta apeliacinės instancijos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties dalis dėl periodinių išmokų V. P. jos kasdieniniam slaugymui priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat yra nurodyta, kad panaikinama ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo nustatytas V. P. negautų pajamų dydis. Taigi, apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant bylos dalį iš naujo, spręstini klausimai dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalių: 1) dėl periodinių išmokų V. P. jos kasdieniam slaugymui; 2) dėl V. P. negautų pajamų priteisimo pagrįstumo ir teisėtumo. Šioje dalyje ieškiniu buvo prašoma priteisti: 1) iš atsakovų R. E. ir AAS „Gjensidige Baltic“ subsidiariai ieškovei V. P. periodines išmokas jos kasdieniam slaugymui (žalą asmeniui) po 8 000 Lt kas mėnesį nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki nuolatinė (kasdienė) slauga taps nebūtina; 2) iš atsakovų R. E., AAS „Gjensidige Baltic“, UAB „Kauno liftai“ solidariai ieškovui V. P. 147 300 Lt 2009 m. liepos 17 d. – 2011 m. rugpjūčio 22 d. negautų pajamų.
Nagrinėjant šiuos klausimus, reikšminga yra tai, kad kasacinis teismas šioje byloje jau yra pasisakęs dėl draudiko pagal TPVCAPDĮ ir transporto priemonės valdytojo prievolių prieš žalą patyrusį asmenį pobūdžio (t.y. žalą pirmiausia turi atlyginti draudikas, transporto priemonės valdytojo atsakomybė kyla tik žalos, kurios neatlygina draudikas, apimtyje); dėl V. P. vieno lovadienio slaugos įkainio– 81,40 Lt – dydžio taikymo priimtinumo nagrinėjamoje byloje; dėl būtinumo įskaityti socialinio draudimo įstaigų mokamų išlaidų į nukentėjusiajai atlygintiną žalą – slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos ir šiam tikslui priskirtinos 10 proc. paskirtosios V. P. netekto darbingumo pensijos dalies; dėl apeliacinės instancijos teismui teisinio pagrindo buvimo apeliacinio skundo motyvų kontekste spręsti klausimus dėl V. P. negautų pajamų ir išlaidų V. P. slaugymui. Todėl šiais iš kasacinio teismo nutarties šalims žinomais aspektais teisėjų kolegija nebepasisakys. Paminėtina, kad prieš šį teismo posėdį tiek ieškovas V. P., tiek atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, iš kurių turinio matyti, jog esminių nesutarimų dėl žalos apskaičiavimo principų nėra keliama, atsakovas pateikė ir pakankamai išsamius jo mokėtinos žalos apskaičiavimus remiantis kasacinio teismo nutartyje išdėstytais nurodymais.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bylos esmės (ne)atskleidimo
Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme bylos išnagrinėti negalima, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus šiuo aspektu.
Apeliantai minėtą teiginį grindžia iš esmės tuo, kad teismas turėjo pareigą pasiūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, o to nepadarius, anot apeliantų, nėra atskleista bylos esmė. Tačiau tokio pobūdžio motyvacija galėtų būti reikšminga tik vertinant žalos fakto ir dydžio nustatymo klausimus jų įrodinėjimo galimybės, įrodymų pakankamumo požiūriu, bet ne dėl pačios bylos esmės neatskleidimo. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą anksčiau, jau buvo pasisakęs dėl apeliantams sudarytų pakankamų sąlygų pirmosios instancijos teisme teikti įrodymus, apeliantai patys apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčas nepriklauso kategorijai bylų, kuriose teismas privalėtų rinkti įrodymus savo iniciatyva. Savo skunde apeliantai faktiškai ir nenurodo, kokių konkrečių aplinkybių, susijusių būtent su bylos esme, teismas apskritai neatskleidė. Kasacinis teismas taip pat nenustatė, kad bylos esmė būtų neatskleista, ir, minėta, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti ginčą byloje esančių įrodymų pagrindu.
Dėl UAB „Kauno liftai“ atsakomybės
Reikalavimas dėl V. P. negautų pajamų be kitų atsakovų reiškiamas ir atsakovui UAB „Kauno liftai“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, sprendė, kad šio atsakovo civilinė atsakomybė nekyla, nes atsakovas R. E. savavališkai pasišalino iš darbo vietos, vyko asmeniniu automobiliu, nesant dėl jo naudojimo jokių sutartinių santykių su UAB „Kauno liftai“, ne darbo maršrutu asmeniniais tikslais, todėl UAB „Kauno liftai“ neatsako CK 6.264, 6.270 straipsnių pagrindu. Tuo tarpu apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp atsakovų R. E. ir UAB „Kauno liftai“ buvo susiformavę teisiniai santykiai, atitinkantys CK 6.629 straipsnyje numatytą automobilio panaudos sutartį, o eismo įvykio metu R. E. atliko darbines pareigas, veikė darbdavio interesais, nes važiavo įsigyti darbo įrangos. Tačiau tokie teiginiai apeliaciniame skunde visiškai nėra pagrindžiami jokiais įrodymais, paneigiančiais pirmosios instancijos teismo nurodytus ir įvertintus įrodymus, ar bent jau išsamiau įtikinamai argumentuoti dėl teismo padarytų išvadų netinkamumo esamų įrodymų vertinimo kontekste. Todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nurodytų įrodymų, sprendžia, kad jie patvirtina teismo padarytą išvadą kaip labiau tikėtiną (CPK 185 str.), o apeliacinio skundo argumentai jos nepaneigia.
Dėl V. P. slaugymo išlaidų
Ieškiniu buvo prašoma priteisti iš atsakovų R. E. ir AAS „Gjensidige Baltic“ subsidiariai ieškovei V. P. periodines išmokas jos kasdieniam slaugymui (žalą asmeniui) po 8 000 Lt kas mėnesį nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki nuolatinė (kasdienė) slauga taps nebūtina. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad į bylą pateiktų įrodymų pagrindu, įvertinus V. P. mokamas netekto darbingumo pensiją, šalpos išmokas, nėra pagrindo tenkinti šį reikalavimą.
Minėta, kasacinis teismas, grąžindamas šią bylos dalį nagrinėti iš naujo, nurodė, kad nustatant slaugos išlaidų minimalią apimtį nagrinėjamoje byloje yra pagrindas vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-1145 „Dėl aktyviojo gydymo stacionarinėms paslaugoms nepriskiriamų asmenų sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašų ir slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ nustatytu negalinčių savęs aptarnauti ligonių palaikomojo ilgalaikio gydymo vieno lovadienio įkainiu 2012-2013 metais – 81,4 Lt. Šiame kontekste pastebėtina, kad ši suma yra ir V. P. atstovo 2011 m. sausio 17 d. rašte dėl žalos atlyginimo draudikui nurodytos 70 -120 Lt sumos ribose (t. 1, b.l. 10), iš ko galima spręsti, kad nėra nei nerealiai didelė, nei maža. Tokiu atveju slaugai išlaidos per metus sudarytų 29 711 Lt, o per mėnesį vidutiniškai – 2 476 Lt (29 711/12). V. P. paskirta 927,68 Lt netekto darbingumo pensija, be to, ji iki 2014 m. sausio 31 d. gavo kasmėnesines 765 Lt išmokas iš Kauno miesto savivaldybės socialinės paramos skyriaus, nuo 2014 m. vasario 1 d. - 900 Lt. Pastarosios išmokos bei 10 proc. netekto darbingumo pensijos (92,77 Lt), t.y. viso 857,77 Lt iki 2014 m. sausio 31 d. ir 992,77 Lt po 2014 m. sausio 31 d. kaip nurodyta minėtoje kasacinio teismo nutartyje šioje byloje, įskaitytinos į žalos atlyginimą. Tokiu atveju V. P. už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. sausio 31 d. priteistina kas mėnesį po 1 618,23 Lt slaugos išlaidoms (2 476 Lt – 765 Lt – 92,77 Lt), t.y. viso 47 398,48 Lt (1618,23 Lt x 219 mėn. 9 d.). Už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. priteistina kas mėnesį po 1 483,23 Lt ( 2 476 Lt – 900 Lt – 92,77 Lt), t.y. viso 17 798,76 Lt. Tokiu būdu bendra priteistina slaugos išlaidų suma iki 2015 m. sausio 31 d. yra 65 197,24 Lt, t.y. 18‘882,43 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje apsiribotina išlaidų slaugai priteisimu tik iki 2015 m. sausio 31d. dėl tokių priežasčių. Visų pirma, yra pagrindas manyti, kad šiuo metu nustatoma mėnesinė šių išlaidų suma (1 483,23 Lt) ateityje gali keistis dėl galimo netekto darbingumo pensijos, slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos didėjimo (pastarosios kompensacijos, minėta, jau ir yra pasikeitusios). Antra, kasacinio teismo nutartimi šioje byloje yra pakankamai aiškiai išgrynintas jų apskaičiavimo principas, todėl juo vadovaujantis šalys gali susitarti ir be teisminių procesų vykdyti jų kompensavimą kas mėnesį. Todėl ieškinys dėl šio reikalavimo tenkintinas iš dalies, tačiau tai nereiškia, kad paneigiamas (atmetamas) V. P. reikalavimas gauti periodines slaugymo išlaidas iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ už visą laikotarpį iki slauga taps nebūtina.
Dėl V. P. negautų pajamų
Ieškiniu buvo prašoma priteisti V. P. 147 300 Lt negautų pajamų už laikotarpį 2009 m. liepos 17 d. – 2011 m. rugpjūčio 22 d. (25 mėn. 5 d.). Todėl šiuo atveju, neišeinant už ieškinio reikalavimų ribų, spręstinas negautų pajamų atlyginimo klausimas tik šio laikotarpio apimtyje.
Minėta, kad kasacinis teismas šioje byloje nurodė, kad nustatant negautų pajamų dydį turi būti vadovaujamasi Vyriausybės nustatytais minimaliais mėnesinės algos dydžiais. Ieškinyje pareikšto reikalavimo laikotarpiu Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt. Šiame kontekste pastebėtina, kad nuo 2008 m. gruodžio 30 d. pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punktą negautos pajamos nebėra priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų, todėl yra pajamų mokesčio objektas. Tačiau šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti (kaip yra nagrinėjamu atveju) yra priskirtos neapmokestinamoms pajamoms. Todėl V. P. iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ priteistina žalos atlyginimo suma atskaičius mokesčius sudarytų 693,50 Lt. Tokiu atveju V. P. negautos pajamos už ieškinyje nurodytą laikotarpį būtų 17 453 Lt (800 Lt x 25 mėn. 5 d.), t.y. 5 054,74 Eur.
Atsakovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškė prašymą išspręsti teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir įpareigoti ieškovus grąžinti jo išmokėtų draudimo išmokų sumą, viršijančią priteisiamą 82 534,74 Lt sumą. Nurodo, kad yra išmokėjęs ieškovams iš viso 211 947,14 Lt turtinės žalos, todėl 129 412,40 Lt ieškovai privalo grąžinti. Savo prašymą atsakovas grindžia CPK 760-762 straipsniais. Toks prašymas netenkintinas.
Visų pirma, sprendimo įvykdymo atgręžimą reglamentuojančios normos taikytinos tais atvejais, kai dėl teismų pakeistų procesinių sprendimų turi būti grąžinta tai, kas pagal buvusius teismo sprendimus išieškota iki jų panaikinimo/pakeitimo. Šiuo atveju tokių išieškojimų iš atsakovo pagal teismo sprendimus nebuvo. Antra, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nurodė kompensavęs kitas išlaidas (vaistams, reabilitacijai, pagerintam maistui, įrangai specialiems poreikiams ir pan.), o ne turtinei žalai, susijusiai su šios bylos dalyku. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad preliminariai įvertinus tiek atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ jau sumokėtas sumas, tiek būsimus mokėjimus V. P. slaugai, o galimai ir kitas išlaidas, teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į vidutinę moterų gyvenimo trukmę šalyje (apie 79 metus), šiuo metu nebūtų pagrindo manyti, kad žalos atlyginimo suma dėl V. P. sužalojimo ateityje galėtų viršyti TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytos draudimo sumos ribas (500 000 Eur žala asmeniui). Todėl žalos atlyginimas priteistinas tik iš draudiko.
Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje, kuria visiškai atmesti reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų keistinas šioje dalyje tenkinant ieškinį iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka sprendimas keičiamas tenkinami iš dalies, turi būti perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.). Jos nurodomos litais, o rezoliucinėje šios nutarties dalyje bus perskaičiuotos eurais.
Ieškovė V. P. dėl advokato paslaugų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 4 000 Lt išlaidų (t. 2, b. l. 76), atsakovas R. E. – 1 425 Lt (t. 2, b. l. 7-79), o atsakovas UAB „Kauno liftai“ – 8 470 Lt (t. 2, b.l. 70). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyti ribojimai dėl priteistinos sumos už advokato pagalbą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau-Rekomendacijos). Taigi, jose yra nustatyti iš esmės maksimalūs užmokesčio dydžiai, kas reiškia, kad jie nebūtinai taikytini kiekvienoje byloje, nes bylos yra skirtingos pagal sudėtingumą, trukmę, apimtį ir pan. Iš Rekomendacijų nuostatų matyti, kad šiuo atveju atsakovo UAB „Kauno liftai“ patirtų išlaidų už advokato pagalbą dydžiai viršija rekomenduojamus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.18 p.). Todėl teisėjų kolegija, inter alia atsižvelgdama į bylos sudėtingumo laipsnį, į tai, kad byla išnagrinėta faktiškai per vieną teismo posėdį, mažina šiam atsakovui ieškovų lygiomis dalimis atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki artimo pagal Rekomendacijas maksimalaus dydžio – 4 500 Lt. R. E. pagal teismo sprendimą 2012 m. spalio 12 d. sumokėjo valstybei priteistus 40,60 Lt pašto išlaidų ir 1 546 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b.l. 160). Jo atžvilgiu pirmosios instancijos teismo sprendimas išlieka nepakeistas, todėl iš jo ir jam pirmosios instancijos teisme priteistos sumos paliekamos nepakeistomis, o jo jau sumokėtos sumos nebepriteisiamos.
Minėta, ieškovo atstovui V. P. sumokėjo 4 000 Lt. Du reikalavimai atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atžvilgiu tenkinti iš dalies – V. P. 12 proc. ir V. P. 20 proc. Todėl iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ V. P. priteistina 1 280 Lt už advokato pagalbą (32 proc. nuo 4 000 Lt). Iš šio atsakovo valstybei taip pat priteistina 2 271 Lt žyminio mokesčio, apskaičiuoto nuo V. P. priteistos 17 453 Lt sumos ir V. P. priteistos už tris metus (CPK 84 str. 1 d. 4 p. pagrindu) 58 248 Lt sumos, t.y. nuo 75 701 Lt sumos bei 40,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovų atsakovui UAB „Kauno liftai“ priteistina po 1 125 Lt už advokato pagalbą.
Apeliacinės instancijos teisme atsakovas R. E. turėjo 600 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Jo atžvilgiu sprendimas paliekamas nepakeistas. Todėl jam iš ieškovų priteistina po 150 Lt už advokato pagalbą. Iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ priteistinas 2 271 Lt žyminis mokestis nuo priteistos apeliacinės instancijos teisme sumos.
Kasacinėje instancijoje V. P. turėjo 2 500 Lt už advokato pagalbą, tačiau jo atžvilgiu buvo priimtas nepalankus procesinis sprendimas – jo prašymas palikti skundžiamą sprendimą netenkintas. Todėl šių išlaidų atlyginti nėra pagrindo. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ turėjo išlaidų sumokėdamas žyminį mokestį už kasacinį skundą 2 006 Lt. Kasacinis skundas buvo tenkintas iš dalies. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui priteistina pusė šios sumos lygiomis dalimis iš ieškovų – po 251,75 Lt. Atitinkamai tarp ieškovų ir atsakovo padalintinos 83 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą pakeisti išdėstant jo rezoliucinę dalį taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei V. P. iš atsakovo R. E. 14 929,10 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2012 m. kovo 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Atmesti atsakovo R. E. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
Priteisti ieškovei V. P. iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 18 882,43 Eur už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2015 sausio 31 d., 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2012 m. kovo 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, pripažįstant V. P. teisę į išlaidų slaugymui atlyginimą iki nuolatinė slauga taps nebūtina.
Priteisti ieškovui V. P. iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 5 054,74 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 17 d. iki 2011 m. rugpjūčio 22 d., 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2012 m. kovo 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo,
Kitą ieškinio dalį atsakovams R. E., AAS „Gjensidige Baltic“ ir ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno liftai“ atmesti.
Priteisti ieškovei V. P. iš atsakovo R. E. 289,62 Eur už advokato pagalbą.
Priteisti iš ieškovų V. P., V. P., A. P., N. P. po 325,82 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno liftai“.
Priteisti atsakovui R. E. iš ieškovų V. P., A. P., N. P. po 72,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš V. P. – 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 370,71 Eur už advokato pagalbą ieškovei V. P., 657,72 Eur žyminio mokesčio ir 11,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.“
Priteisti iš ieškovų V. P., V. P., A. P., N. P. po 43,44 Eur atsakovui R. E. už advokato pagalbą, o iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 657,72 Eur žyminio mokesčio valstybei apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovų V. P., V. P., A. P., N. P. po 72,62 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ bei valstybei po 3 Eur iš minėtų ieškovų, 12 Eur iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinėje instancijoje (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).