- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- A15.-277-1036/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00035-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- O. M.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 16.9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, vertėjaujant Viktorijai Mikelevič, dalyvaujant atsakomybėn traukiam asmeniui O. M. (O. M.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje O. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. M. 2021 m. sausio 1 d. apie 13 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones ir būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,48 promilių girtumas, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas O. M. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad supranta, jog administraciniame kaltime nurodytą dieną neturėjo sėstis už vairo. Švenčiant Naujuosius Metus ilgai sėdėjo, iki 4 val. ryto, išgėrinėjo. Prieš sėsdamas už vairo pagalvojo, kad alkoholis jau išėjo iš organizmo, važiavo tam, kad padėtų draugui. Sutinka su nustatytomis 1,48 promilėmis, pareigūnai jam rodė alkotesterio matuoklio duomenis. Niekada girtas už vairo nesėda, retai vartoja alkoholį. Darbo pobūdis toks, kad visada už vairo, tai galva turi būti blaivi. Labai gailisi, kad taip padarė. Vairavo automobilį, kuris paimtas kreditu. Turi Ukrainos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Domėjausi dėl teisų keitimo, jam pasakė, kad jei nuolatos gyvens Lietuvoje gali vairuoti su Ukrainos vairuotojo teisėmis. Lietuvoje yra daugiau nei 3 metus, gavo laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Į Lietuvą atvažiavo dėl darbo. Šeima gyvena Ukrainoje, turi nepilnametį sūnų. Į Ukrainą važiuoju 3-4 kartus per metus. 2019 m. spalio 12 d. paskutinį kartą buvo atskridęs ir Ukrainoje buvo savaitę. Šiuo metu socialiniai ryšiai stipresni Lietuvoje. Dirba (duomenys neskelbtini) gamybos vadovu. Atlyginimas, išskaitant mokesčius, yra apie 600 eurų, dar priedai už papildomą darbą. Jei teismas skirs baudą, prašo ją išdėstyti dalimis.
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu pripažįsta iš dalies, jo kaltę patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, alkotesterio matuoklio patikros sertifikatas, alkotesterio matuoklio patikros kvitas, informacija iš VĮ „Regitros“ duomenų bazės, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, asmens duomenys.
O. M. nesutiko su administraciniame kaltinime nurodyta aplinkybe, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones ir teik teismo posėdžio metu paaiškino, kad turi Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, tiek bylą nagrinėjančiam teismui pateikė Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimo kopiją (b. l. 21–22), todėl kilo klausimas, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turimas Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimas, suteikia teisę vairuoti transporto priemones ir Lietuvos Respublikoje. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. To paties įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatyta, kad užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos, suderinusios su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, nustato motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo išdavimo, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarką. Kitose valstybėse išduotų vairuotojo pažymėjimų keitimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. 1V-328, kuriuo patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės. Šių taisyklių 40 punkte nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – Trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais.
Sprendžiant klausimą ar O. M. yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnyje be visų kitų nuolatinio gyventojo požymių 3 punkte nurodoma, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas yra fizinis asmuo, kuris mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūna ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų. 183 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. 1V-328, kuriuo patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2.4 punkte nurodoma, kad nuolatinė gyvenamoji vieta yra pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. Nagrinėjamu atveju pats O. M. paaiškino, kad Lietuvoje gyvena daugiau nei tris metus, čia dirba ir socialiniai ryšiai stipresni Lietuvoje, į Ukrainą važiuoja tik tris-keturis kartus per metus, nuo 2020 m. birželio 15 d. savo gyvenamąją vietą deklaruoja Lietuvos Respublikoje, paskutinis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas 2020 m. birželio 1 d. (b. l. 16), nuo 2020 m. vasario mėnesio iki bylą nagrinėjant teise gyvena toje pačioje, savo deklaruotoje gyvenamoje vietoje (b. l. 17). Aptartos aplinkybės ir paties O. M. pozicija, kad Lietuvoje jo socialiai ryšiai stipresni, nors jis ir tris-keturis kartus važinėja į Ukrainą, nepaneigia fakto, kad jis nuolatos gyvena Lietuvoje. Taigi nustatytų faktinių aplinkybių visuma ir aptartas teisinis reguliavimas teismui leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo padarymo metu O. M. buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas ir turėjo pareigą pasikeisti Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos.
Taip pat pažymėtina, kad atsakomybėn traukiamo asmens pozicija, kad jis domėjausi dėl vairuotojo pažymėjimo keitimo, jam kažkas pasakė, kad jei nuolatos gyvens Lietuvoje gali vairuoti su Ukrainos vairuotojo teisėmis, neatleidžia jo nuo atsakomybės.
Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad O. M. administraciniame kaltinime nurodytu metu ir vietoje vairavo automobilį, neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones ir būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,48 promilių girtumas. Šie O. M. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje.
Dėl nuobaudos individualizavimo
O. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį bei į pažeidėjo asmenybę, kuris nors administracine tvarka ir baustas, tačiau nepadaręs tokio pobūdžio ar šiurkščių administracinių nusižengimų, paskirtas pinigines nuobaudas sumokėjęs, darbe charakterizuojamas teigiamai (b. l. 18), todėl neesant jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta piniginė nuobauda, jos dydį parenkant lygų sankcijoje numatytam minimumui.
Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, ir jo išreikštą prašymą, baudos mokėjimas išdėstytinas 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė ar rezultatas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad administracinis nusižengimas padarytas su automobiliu Skoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis Skoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 9). Pažymėtina, kad tiek administracinė nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė asmeniui yra skiriamos, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Automobilio konfiskavimas, pripažinus asmenį kaltu pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, kaip minėta, nėra privalomas ir ši administracinio poveikio priemonė yra skiriama teismo nuožiūra tais atvejais, kai vien ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos – baudos skyrimas nėra pakankami tam, jog būtų užtikrintas administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimas konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad padarytas administracinis nusižengimas sunkių pasekmių nesukėlė, O. M. anksčiau administracine tvarka už panašaus ar analogiško pobūdžio KET pažeidimus nebaustas, dėl to, kai vairavo išgėręs prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nenustatyta, kad sulaikius administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, patikrinus jo vairuotą transporto priemonę, jis savo elgesiu siekė paslėpti kitą teisės pažeidimą, todėl tokį jo elgesį teismas vertina ne kaip piktybinį, bet lengvabūdišką ir neatsakingą, kad O. M. nėra sistemingas ir piktybinis pažeidėjas, o nusižengimas nors ir tyčinis, tačiau yra pavienis, padarytas atsitiktinai. Kartu pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi kitoje valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau nėra atlikęs privalomų procedūrų Lietuvos Respublikoje. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančios aplinkybės, duoda pagrindo tikėti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ir daugiau neteisėtai nesielgs. Todėl privalomos sankcijoje numatytos nuobaudos – baudos paskyrimas šiuo atveju yra pakankama ir efektyvi priemonė, siekiant įgyvendinti ANK 22 straipsnyje numatytą administracinių nuobaudų paskirtį.
Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas, sudaro pagrindą šioje byloje nepaskirti administracinio poveikio priemonės – automobilio Skoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
O. M. (O. M.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, ir skirti 1 100 (vieno tūkstančio vieno šimto) eurų baudą.
Vadovaujantis ANK 675 straipsniu baudos mokėjimą išdėstyti 20 (dvidešimčiai) mėnesių.
Pirmas baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK 21127261432.
Išaiškinti O. M. (O. M.), kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.