Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-256-730/2016

2016 m. kovo 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų A. S. ir B. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Baier Transport“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, ieškinį atsakovams A. S. ir B. J. dėl įmonei padarytos turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas turėjo pareigą pats savo iniciatyva kreiptis į ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus turinčias teisėsaugos institucijas dėl informacijos apie ieškovės atsiskaitymų su UAB „Daraisa“ įtraukimo į apskaitą išreikalavimo. To nepadaręs teismas ne tik kad neteisėtai atleido ieškovę nuo įrodinėjimo pareigos, tačiau, net ir esant pagrįstoms abejonėms dėl faktų tikrumo (ir mažesnio tikėtinumo dėl pateiktų priešingai liudijančių įrodymų), pripažino esančiomis įrodytomis aplinkybes, kurių buvimo jokie įrodymai nepatvirtina.Teismas nepagrįstai konstatavo, jog išrašai iš ieškovės buhalterinės apskaitos registrų (suteikti apskaitą tvarkiusios UAB „Žemaitijos auditas“) ir išrašai iš UAB „Daraisa“ buhalterinės apskaitos registrų (suteikti apskaitą tvarkiusios UAB „Bonus sens“) nepatikimi, kadangi šiuose išrašuose esantys duomenys yra patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais.Sprendimo motyvai ir argumentai, susiję su galimo ieškovės nemokumo 2012 metais, kaip sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, konstatavimu, yra neteisėti, kadangi bet kokie civilinėje byloje Nr. B2-1028-163/2014 priimti sprendimai ir juose konstatuotos faktinės aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės civilinėje byloje.Teismas nenustatė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – nepasisakė, kokius neteisėtus veiksmus dėl ieškovės atliko atsakovas A. S., nepasisakė, kuo pasireiškė atsakovo A. S. kaltė, kokiu būdu ir kokia žala buvo padaryta ieškovei.Nepagrįstai priteistos ieškovės tariamai patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Nei ieškovės tariamai patirtos turtinės žalos dydis, nei pats turtinės žalos kilimo faktas neįrodyti. Ieškovei padarytos turtinės žalos dydį teismas nepagrįstai sutapatino su A. S. pervestų piniginių lėšų suma, net nebandydamas išsiaiškinti, ar laikotarpiu nuo 2012-03-09 iki 2013-01-09 vykdyti pinigų pervedimo sandoriai kaip nors neigiamai paveikė UAB „Baier Transport“ turėto bendro turto, turtinių teisių ir kreditinių reikalavimų santykį su turimais kreditiniais įsipareigojimais. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi padarė išvadą, jog šioje byloje atsakovo A. S. teisėtas pagrindas gauti iš UAB „Baier Transport“ pinigines lėšas, skirtas UAB „Daraisa“ už pastarosios suteiktas paslaugas, liko neįrodytas, nes nebuvo UAB „Daraisa“ išreikšto sutikimo, kad prievoles jai (įmonei) ieškovė UAB „Baier Transport“ galėtų vykdyti tiesiogiai atsakovui A. S., nepagrįstai nevertino kaip patikimų atsakovų pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų. Pirmosios instancijos teismas, tik formaliai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, akivaizdžiai pažeidė bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, visiškai neatsižvelgė į ieškovės (jos atstovo) pasyvų elgesį renkant įrodymus ir pagrindžiant ieškiniu keliamus reikalavimus. Nepagrįstai priteistos ieškovės tariamai patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų bei atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas iš dalies ieškovės ieškinys dėl įmonei padarytos turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliaciniai atsakovų skundai iš esmės grindžiami tuo, jog pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, akivaizdžiai pažeidė bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, visiškai neatsižvelgė į ieškovės (jos atstovo) pasyvų elgesį renkant įrodymus ir pagrindžiant ieškiniu keliamus reikalavimus, nepagrįstai nevertino kaip patikimų atsakovų pateiktų išrašų iš buhalterinės apskaitos dokumentų.

Ieškovė savo ieškiniu įrodinėjo, kad atsakovas B. J., būdamas UAB „Baier Transport“ vadovu, neturėjo teisinio pagrindo pervesti pinigines lėšas (34493,74 Eur) atsakovui A. S., o atsakovas A. S., būdamas UAB „Daraisa“ akcininku ir vadovu, neturėjo teisės įgyti UAB „Baier Transport“ lėšų vietoje UAB „Daraisa“, su kuria UAB „Baier Transport“ turėjo sutartinius santykius.

Tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2009-11-06 buvo įsteigta UAB „Baier Transport“, jos akcininkais buvo: A. B., turėjęs 60 procentų visų įmonės akcijų, atsakovas B. J. bei V. L., turėję po 20 procentų visų įmonės akcijų (b. l. 17). VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas B. J. UAB „Baier Transport“ vadovu buvo laikotarpiu nuo 2009-11-06 iki 2013-05-07 (b. l. 10–16). Atsakovas A. J. laikotarpiu nuo 2008-04-16 iki 2013-02-26 buvo įmonės UAB „Daraisa“ pagrindiniu akcininku bei bendrovės vadovu. UAB „Baier Transport“ laikotarpiu nuo 2012-03-09 iki 2013-01-09 atlikinėjo bankinius pavedimus, pinigus pervesdama atsakovui A. S., mokėjimo paskirtyje nurodant, kad mokama „už UAB „Daraisa“ arba „už UAB „Daraisa“ pagal prašymą“: 2012-03-09 – 7000 Lt, 2012-04-17 – 2500 Lt, 2012-04-26 – 3500 Lt, 2012-05-24 – 4000 Lt, 2012-06-07 – 4500 Lt, 2012-06-01 – 3500 Lt, 2012-06-15 – 3000 Lt, 2012-06-22 – 3000 Lt, 2012-06-28 – 6000 Lt, 2012-07-05 – 9000 Lt, 2012-07-16 – 4000 Lt, 2012-07-17 – 3000 Lt, 2012-07-25 – 5000 Lt, 2012-08-03 – 3200 Lt, 2012-08-06 – 4200 Lt, 2012-08-14 – 6500 Lt, 2012-08-23 – 5500 Lt, 2012-08-30 – 8000 Lt, 2012-09-05 – 6000 Lt, 2012-09-20 – 5000 Lt, 2013-01-09 – 3200 Lt, iš viso 99600 Lt (28846,15 Eur) (b. l. 24–42).

Apeliaciniame B. J. skunde nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigiama, jog ginčijamų mokėjimo atlikimo laikotarpiu, tai yra nuo 2012-03-09 iki 2013-01-09, ieškovė ir UAB „Daraisa“ buvo bendradarbiaujančios įmonės – UAB „Daraisa“ teikdavo ieškovei krovinių pervežimo paslaugas, o ieškovė krovinių pervežimo sutarties galiojimo laikotarpiu išnuomodavo savo autotransporto priemones, teikdavo ekspedijavimo paslaugas ir perduodavo bendrovės vardu išduotas kuro korteles prekėms ir/arba paslaugoms apmokėti. Dėl šios priežasties buvo vykdomi realūs tarpusavio atsiskaitymai, kurių pagrindu tiek ieškovė, tiek UAB „Daraisa“ turėjo pareigą apmokėti viena kitos pateiktas sąskaitas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje surinktais įrodymais, daro išvadą, jog nė viena iš šalių nepateikė į bylą objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog tarp minėtų įmonių buvo sudaryti sandoriai dėl paslaugų teikimo, kokia paslaugų apimtis, sandorių vertė, vykdymo laikotarpiai. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, ar realiai tarp ieškovės ir UAB „Daraisa“ egzistavo paslaugų teikimo santykiai, tik konstatavo aplinkybę, jog ginčo, kad tarp įmonių UAB „Baier Transport“ ir UAB „Daraisa“ buvo susiklostę sutartiniai paslaugų teikimo teisiniai santykiai, nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės, tai yra, ar ginčo laikotarpiu ieškovė apskritai turėjo realią pareigą atsiskaityti su UAB „Daraisa“, kokio dydžio finansiniai įsipareigojimai šalis siejo, reikšmingas sprendžiant kilusį ginčą, kadangi tik nustačius, jog ieškovė turėjo finansinių įsipareigojimų UAB „Daraisa“ ginčo laikotarpiu, yra pagrindas konstatuoti, jog lėšų pervedimai UAB „Daraisa“ buvo pagrįsti.

Pažymėtina, jog atsakovai į bylą yra pateikę UAB „Žemaitijos auditas“ bei UAB „Bona Sens“ buhalterinių dokumentų išrašus, atsakovų vertinimu, pagrindžiančius, jog ieškovės atlikti mokėjimai A. S. tą pačią dieną buvo įtraukti tiek į UAB „Daraisa“, tiek ieškovės buhalterinę apskaitą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėti įrodymai nėra objektyvūs, kadangi nėra pateikta įrodymų, jog šie juridiniai asmenys faktiškai teikė buhalterines paslaugas ieškovei bei UAB „Daraisa“, jog jose esantys duomenys sutampa su įmonių buhalteriniais dokumentais. Tokia išvada darytina dar ir dėl to, jog nė vienas iš atsakovų nebėra jokiais ryšiais susiję su minėtais juridiniais asmenimis, todėl neaišku, kokiu pagrindu atsakovai gavo buhalterinius duomenis iš UAB „Žemaitijos auditas“ ir UAB „Bona Sens“. Išrašas iš UAB „Bona Sens“ nepatvirtintas jį išdavusių asmens, todėl abejotina šių duomenų tikrumu.

Pažymėtina ir tai, jog atsakovas A. S. pirmosios instancijos teisme teigė, jog jį ir UAB „Daraisa“ siejo tarpusavio finansiniai įsipareigojimai, dėl kurių mokėjimai ginčo laikotarpiu iš ieškovės buvo pervedami ne UAB „Daraisa“, bet asmeniškai atsakovui A. S.. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų ar paneigtų atsakovo nurodytas aplinkybes apie finansinių įsipareigojimų egzistavimą tarp atsakovo A. S. ir UAB „Daraisa“, jų dydį. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir neanalizavo.

Atsakovas A. S. taip pat teigė, jog kiekvienas lėšų pervedimas į A. S. sąskaitą buvo atliekamas pagal paties atsakovo A. S., tai yra UAB „Daraisa“ vadovo, prašymą, tačiau į bylą minėti prašymai nebuvo pateikti. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas išvadą, jog atsakovas A. S. neturėjo pagrindo gauti lėšų iš ieškovės, motyvavo tuo, jog ieškovei teigiant, kad UAB „Daraisa“ prašymų dėl lėšų išmokėjimo atsakovui A. S. nėra, šios aplinkybės įrodinėti nereikia. Tuo tarpu atsakovas A. S., kaip buvęs UAB „Daraisa“ vadovas ir akcininkas, teigdamas, kad UAB „Daraisa“ rašė tokius prašymus dėl piniginių lėšų išmokėjimo ne pačiai įmonei, o nurodytam asmeniui, t. y. atsakovui A. S., turėjo tokius prašymus į bylą ir pateikti, siekdamas pagrįsti savo atsikirtimus, tačiau tokių duomenų į bylą nė vienas atsakovas nepateikė.

CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog juridinio asmens bankroto procese egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas jose turi būti aktyvus; tai apima teismo teisę ex officio rinkti įrodymus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą prašyti pateikti įrodymus (prašymus, kurių pagrindu atsakovai teigia, jog lėšos buvo pagrįstai pervedamos A. S.), iš UAB „Daraisa“ bankroto procedūras atliekančio administratoriaus. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, kad nustatytų anksčiau nurodytas bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-597-524/2016 pagal ieškovės UAB „Baier Transport“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, ieškinį atsakovams B. J. ir J. J. dėl įmonei padarytos 141808,10 Eur žalos atlyginimo. Ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės, jog laikotarpiu nuo 2009-11-27 iki 2013-06-25 iš įmonei priklausančių banko sąskaitų grynaisiais pinigais įvairiomis sumomis buvo paimta iš viso 141808,10 Eur. Ši civilinė byla sustabdyta iki bus atliktas Klaipėdos apygardos prokuratūroje ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00015-15 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje (nusikalstamas bankrotas). Tyrimo metu 2015-12-08 paskirtas pirminis UAB „Baier Transport“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas už laikotarpį nuo 2009-11-06 iki 2014-04-04, specialisto išvada dar nėra gauta.

Kadangi ieškovės bankroto administratorė ieškinyje teigė, jog nepavyko rasti įmonės veiklos dokumentų, buhalterinės apskaitos dokumentų, atsakovai pateikė tik anksčiau minėtus išrašus iš buhalterines paslaugas teikusių įmonių, kurie pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip neobjektyvūs, teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminiame tyrime Nr. 04-2-00015-15 atliekamo ieškovės ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada galėtų būti vienas iš įrodymų, sprendžiant klausimą dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, kadangi į tiriamąjį laikotarpį patenka šioje civilinėje byloje ginčijamų piniginių lėšų pervedimų atsakovui A. S. laikotarpis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog tik pašalinus prieštaravimus apie įmonių UAB „Baier Transport“ ir UAB „Daraisa“ turėtus tarpusavio finansinius įsipareigojimus, jų dydį, vykdymo terminus bei nustačius faktines aplinkybes, ar atsakovą A. S. ir UAB „Daraisa“ siejo tarpusavio finansiniai įsipareigojimai ginčo laikotarpiu, galima nuspręsti dėl UAB „Baier Transport“ atliktų lėšų pervedimo į A. S. asmeninę sąskaitą pagrįstumo, padaryti išvadą, ar egzistuota sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti bei spręsti klausimą dėl žalos ieškovei atlyginimo.

Be to, teisėjų kolegijos nuomone, reikalinga nuspręsti dėl įmonės UAB „Daraisa“ įtraukimo į procesą byloje dalyvaujančiu asmeniu. Tokia išvada darytina dėl to, jog atsakovai įrodinėja, kaip jau buvo minėta anksčiau, jog tiek bendrovės UAB „Baier Transport“ ir UAB „Daraisa“ turėjo tarpusavio įsipareigojimų, tiek UAB „Daraisa“ turėjo tarpusavio finansinių įsipareigojimų atsakovui A. S.. Dėl šios priežasties galbūt patenkinus ieškovės bankroto administratorės ieškinį ir pripažinus, jog UAB „Baier Transport“ iš tikrųjų siejo paslaugų teikimo teisiniai santykiai su UAB „Daraisa“, tačiau atsiskaitymai su įmone buvo atliekami ne į UAB „Daraisa“, bet į A. J. asmeninę banko sąskaitą bei nustačius aplinkybes, jog atsakovo A. J. nesiejo tarpusavio įsipareigojimai su UAB „Daraisa“, todėl jis neturėjo teisinio pagrindo gauti iš ieškovės lėšas, kurios turėjo būti mokamos UAB „Daraisa“, priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos UAB „Daraisa“ teisėms ir pareigoms.

CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai ieškovas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nė viena iš šalių neprašo įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu matydamas, kad nedalyvaujančio byloje asmens teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva.

Apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą trečiųjų asmenų, t. y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. UAB „Daraisa“ įtraukus į bylą trečiuoju asmeniu, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį ji įgytų šalies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus bylos surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinių skundų ir atsiliepimo į šiuos skundus argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, neanalizavo reikšmingų aplinkybių, susijusių su finansinių įsipareigojimų tarp įmonių UAB „Baier Transport“ ir UAB „Daraisa“ buvimo faktu, bei atsakovo A. S. finansinių įsipareigojimų su UAB „Daraisa“ buvimo fakto, aplinkybių, kokiu pagrindu piniginės lėšos ginčo laikotarpiu buvo pervedamos į A. S. banko sąskaitą, todėl teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus įrodymus bei pašalino prieštaravimus, vadovavosi teismų praktikoje suformuotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir įvertinus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, išsprendus klausimą dėl UAB „Daraisa“ įtraukimo į procesą, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas neatskleidus bylos esmės naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.