Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovei Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. patikslintą ieškinį atsakovams M. M. ir L. M. dėl tėvystės nuginčijimo nepilnamečiam vaikui ir tėvystės nustatymo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neegzistuojant atsakovo M. M. ir vaiko M. M. socialiniam ryšiui, L. M. siekiant įteisinti tėvystę, Skyrius mano, kad tėvystės nuginčijimas, siekiant nustatyti kito asmens tėvystę, nepažeis vaiko M. M. geriausių interesų.

4.1. Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė palaikė pateiktą išvadą, papildomai paaiškino, kad ieškovės šeima Skyriui žinoma dėl girtavimo, konfliktų, šeima stebima socialinių darbuotojų.

5. Į teismo posėdį atsakovas M. M. neatvyko, nors teismo šaukimas grįžo jam neįteiktas, tačiau 2021 m. balandžio 20 d. telefonu teismo posėdžio sekretorės buvo informuotas apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, informavo, kad į teismo posėdį neatvyks, 2021 m. balandžio 26 d. pateiktame atsiliepime taip pat nurodė, kad prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsniu, 246 str. 2 d., byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

6. Iš šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės J. M. ir atsakovo M. M. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu nutraukta (b. l. 13). Tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. M., gimimo įraše tėvu nurodytas M. M. (b. l. 6). Atsakovas M. M. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atliko laisvės atėmimo bausmę, su ieškove paskutinį kartą buvo susitikęs 2019 m. sausio ar vasario mėnesį (b. l. 92). Ieškovė ir atsakovas L. M. nuo 2020 m. sausio 8 d. gyvenamąją vietą deklaravę (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8). Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos Ekspertizės akte Nr. ES4/2021(01) pateikta išvada, kad L. M. yra M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,999999999998 procentų tikimybe (b. l. 72-75).

7. Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.161 straipsnio 2 dalis). Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo įrašas (CK 3.138 straipsnis). CK 3.140 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo santuokos nutraukimo, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Remiantis CK 3.146 straipsnio 2 dalimi, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą, o duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

8. CK 3.150 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką, yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

10. Tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir atsiliepimuose į ieškinį), tiek teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad atsakovas M. M. nėra ieškovei (duomenys neskelbtini) gimusios dukters M. M. tėvas: ieškovė ir atsakovas M. M. paskutinį kartą vėliausiai matėsi 2019 m. vasario mėnesį, santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, M. M. ieškovės dukters nėra matęs, ieškovė su atsakovu L. M. susipažino (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gyvena kartu, kartu augina, prižiūri, išlaiko mažametę. DNR ekspertizės aktas patvirtina, kad L. M. yra M. M. tėvas.

11. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad, bylos duomenimis, nenustatyta, jog atsakovą M. M. ir vaiką M. M. sieja socialinis tėvystės ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalą vaiko interesams, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti reikalavimą dėl atsakovo M. M. tėvystės nuginčijimo ir nustatyti, kad ieškovės dukters M. biologinis tėvas yra atsakovas L. M., pakeičiant vaiko gimimo dokumente įrašą apie tėvą, nustatant, kad L. M. yra M. M. tėvas, o M. M. yra L. M. dukra (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis), taip pat pakeičiant M. pavardę „M.“ į „M.“ (CK 3.148 straipsnio 1 dalis, 3.167 straipsnis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

12. Teismas išaiškina, jog remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų, remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, todėl šalims išaiškinama, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, duomenų apie atsakovo L. M. tėvystę nepilnametės M. M. atžvilgiu nuginčyti teismine tvarka nebus galimybės.

13. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovei buvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau išlaidas pagrindžiančių įrodymų nėra pateikta, todėl šios išlaidos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nagrinėjamu atveju nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti, kad atsakovas L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Pakeisti M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę „M.“ į pavardę „M.“.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad vaiko M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei pakeičiant M. pavardę „M.“ į „M.“.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.