- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-17
- Bylos Nr.
- 1A-699-337-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Algirdas Gaputis, Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- J. K., A. C., R. C., R. J., L. K.
- Nukentėjusysis
- E. P.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-699-337/2009
Teisėja Valentina Paliulionienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. lapkričio 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Prano Šimkaus ir Algirdo Gapučio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. K., A. C., R. C., R. J. advokato gynėjo Jono Pliekaičio bei nuteistojo L. K. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2009-09-09 nuosprendžio, kuriuo:
J. K. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 m. 4 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose;A. C. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 m. 4 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose;R. J. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 m. 4 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose;R. C. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 m. 4 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose;L. K. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 m. 10 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose.
Be to, šiuo nuosprendžiu priteisti iš J. K., A. C., R. J., R. C., L. K. solidariai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios E. P. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K., A. C., R. J., R. C. ir L. K., nuteisti už tai, kad jie, būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, 2009 m. kovo 21 d. apie 2 val., (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, R. J. metant plytą į E. P. kiemo apšvietimo prožektorių 27,72 Lt vertės ir jį sudaužant, L. K. su R. C. spiriant į duris ir išlaužiant durų užraktą, pro duris įsibrovė į gyvenamą patalpą – E. P. gyvenamąjį namą, užsidėdami ant veidų megztas kepures su iškirptomis skylėmis akių lygyje, grasindami panaudoti fizinį bei panaudodami psichinį smurtą – reikalaudami atiduoti pinigus, taip atimdami galimybę nukentėjusiajai E. P., gim. (duomenys neskelbtini), priešintis, bei ją įbaugindami, iš nukentėjusiosios pagrobė svetimą turtą – pinigus – 600 Lt, tuo padarydami E. P. 627,72 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistųjų J. K., A. C., R. C., R. J. advokatas gynėjas Jonas Pliekaitis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2009-09-09 nuosprendį ir J. K., A. C., R. C., R. J. veiką perkvalifikuoti iš BK 180 str. 2 d. į BK 178 str. 2 d. bei paskirti jiems su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Teigia, kad visi jo ginamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką, dėl to labai gailėjosi, iki nuosprendžio priėmimo atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Visi jo ginami nuteistieji parodė, kad smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo ir negrasino jo naudoti, stengėsi su ja elgtis taip, kad nukentėjusioji neišsigąstų, kalbino ją kitomis temomis. Pati nukentėjusioji parodė, kad nors ji iš pradžių išsigando, tačiau nuteistieji prieš ją jokio smurto nevartojo ir negrasino jo panaudoti, elgėsi mandagiai, kalbino ją ir stengėsi pašalinti įtampą. Gynėjas mano, kad tokia jo ginamų nuteistųjų veika atitinka atvirosios vagystės požymius. Perkvalifikavus nusikalstamą veiką bei atsižvelgus į dvi visų nuteistųjų atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažinimas ir galėjimasis bei turtinės žalos atlyginimas), bei į tai, kad jie teisiami pirmą kartą, yra visos galimybės jiems skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Nuteistasis L. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2009-09-09 nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo ir jo veiką perkvalifikuoti iš BK 180 str. 2 d. į BK 178 str. 2 d. bei paskirti jam arešto bausmę, taip pat sumažinti priteistino civilinio ieškinio dydį neturtinei žalai atlyginti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei neteisingai, per griežtai jį nubaudė. Apelianto manymu, jo bei kitų nuteistųjų veiksmuose nebuvo plėšimui būdingų požymių. Kiti nuteistieji nenaudojo prieš nukentėjusiąją fizinio smurto, o jis pats į kambarį, kur buvo nukentėjusioji, net nebuvo įėjęs. Nukentėjusioji taip pat teisme parodė, kad visi į virtuvę užėję vyrai buvo mandagūs, jos nemušė, nelietė, paprašius pinigų – ji šiems atidavusi. Apeliantas teigia, kad nebuvo naudotas ir psichinis smurtas, nukentėjusiajai nebuvo grasinta. Nei vienas iš nuteistųjų neturėjo tikslo pagrobti iš nukentėjusiosios pinigus plėšimo būdu. Kepurės buvo užsidėtos tik todėl, kad nukentėjusioji jų neįsidėmėtų ir neatpažintų. Byloje nesurinkta jokių įrodymų dėl realaus grasinimo panaudoti smurtą. Pasak apelianto, jis žinojo, kad nukentėjusioji yra garbaus amžiaus, protaujanti ir paprašyta pinigų pati jų duos. Pas ją įsibrauta buvo vagystės, o ne plėšimo tikslu. Ant nukentėjusiosios nebuvo rėkiama, šaukiama. Jos ramiu tonu buvo paprašyta atiduoti pinigus. Apelianto manymu, nuo pasakymo „jei neduosi, bus blogiau“, nukentėjusioji negalėjo suvokti, kad jai gresia koks nors realus pavojus. Po pinigų perdavimo nukentėjusioji su likusiais dviems nuteistaisiais kalbėjosi įvairiomis temomis. Be to, apeliantas L. K. skunde teigia, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog jo vaidmuo nusikaltimo padaryme yra aktyviausias. Jis neginčija buvęs nusikaltimo iniciatoriumi, tačiau jo vaidmuo buvo pasyviausias – peržengus namų slenktį, jis visą laiką buvo koridoriuje, nukentėjusiajai nesirodė, pinigų neprašė ir gavo lygią pagrobtų pinigų dalį su kitais. Toliau skunde teigiama, kad perkvalifikavus jo veiką iš BK 180 str. 2 d. į BK 178 str. 2 d. bei atsižvelgus į visas aplinkybes, tame tarpe ir į lengvinančias, jam galėtų būti paskirta švelnesnė bausmės rūšis – areštas. Mano, jog tokiu būdu tinkamai nubaustas ir tai skatintų jį pasitaisyti. Apeliantas L. K. taip pat ginčija iš jo bei kitų nuteistųjų solidariai 5000 Lt dydžio neturtinės žalos priteisimą. Mano, kad neturtinė žala yra per didelė, nes nukentėjusioji nebuvo sužalota, neįgijo konkrečios ligos ir pan., todėl ji mažintina.
Teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjai advokatai prašė jų ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino J. K., A. C., R. J., R. C. ir L. K. kaltais pagal BK 180 str. 2 d. bei paskyrė jiems teisingas bausmes, taip pat teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.
Apeliantai nesutinka su jiems inkriminuotos BK 180 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos kvalifikacija, teigdami, jog jų veikos perkvalifikuotinos į BK 178 str. 2 d., tačiau išanalizavusi skunduose nurodytus argumentus teisėjų kolegija neranda pagrindo apeliantų skundus tenkinti. Apeliantai skunduose tam tikrais argumentais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, tačiau šie argumentai grindžiami savaip aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, jie yra susiję su pačių faktų peržiūrėjimu ir nauju apeliantų įžvelgiamos jų visumos vertinimu. Nuteistųjų nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įvykio aplinkybes, tačiau tokie argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Tuo tarpu nuteistųjų skunduose pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad J. K., A. C., R. J., R. C. ir L. K., būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, 2009 m. kovo 21 d. apie 2 val., (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, pro duris įsibrovė į E. P. gyvenamąjį namą, užsidėdami ant veidų megztas kepures su iškirptomis skylėmis akių lygyje, grasindami panaudoti fizinį bei panaudodami psichinį smurtą – reikalaudami atiduoti pinigus, taip atimdami galimybę nukentėjusiajai E. P., gim. (duomenys neskelbtini), priešintis, bei ją įbaugindami, iš nukentėjusiosios pagrobė 600 Lt. Nuteistieji J. K., A. C., R. C., R. J. bei L. K. prisipažįsta įsibrovę ir pagrobę turtą, bet teigia, jog grobdami svetimą E. P. priklausantį turtą prieš nukentėjusiąją jokio smurto nenaudojo, t. y. įvykdė ne plėšimą, o vagystę. Tačiau nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei nukentėjusiosios parodymai patvirtina priešingai, kas atitinkamai rodo plėšimo sudėties buvimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas, įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą, nenaudoja nukentėjusiojo atžvilgiu fizinio ar psichinio smurto, neatima galimybės nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai kvalifikuojami kaip plėšimas. Kaip plėšimas kvalifikuojami ir veiksmai, kai svetimas turtas pagrobiamas grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Grasinimas gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais, taip pat be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ar saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Situacijos grėsmingumas suvokiamas įvertinus užpuoliko pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimas, užpuolimo netikėtumas bei grasinimui ir (ar) smurto panaudojimui palankios aplinkybės. Kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, plėšimo sudėtis numato ne tik fizinio smurto ar grasinimo tuoj pat jį panaudoti veiksmus, bet ir kitokias poveikio galimybes. Visais atvejais grasinimas, susijęs su reikalavimu perduoti turtą, kaip vagystė negali būti kvalifikuojamas. Byloje esančiais neginčytinais įrodymais nustatyta, kad nusikaltimas padarytas naktį, apie 2 val. Nusikaltimo padarymo metu nuteistieji buvo su kepurėmis, kuriose buvo prakirptos skylės akims. Nusikaltimas buvo nukreiptas prieš vienkiemyje gyvenančią 91 metų amžiaus moterį. Apie nusikaltimo prieš ją padarymo aplinkybes nukentėjusioji E. P. parodė, kad naktį kažkas išspyrė jos namo duris, į vidų subėgo trys vyrai, vienas jų pasakė: „močiut, atiduok pinigus, jei neduosi, bus blogai“, tada ji atnešė piniginę, kurią padėjo ją ant stalo. Ji buvo labai išsigandusi. Kaukėtų vyrų įsibrovimas nakties metu į vienišos garbaus amžiaus nukentėjusiosios gyvenamąjį namą neginčytinai parodo situacijos grėsmingumą. Tokiomis aplinkybėmis vien bauginančios, nerimą ir saugumo trūkumą keliančios situacijos sukūrimas nukentėjusiajai patvirtina buvus grasinimams. Kita grasinimo išraiška yra ir nukentėjusiosios atžvilgiu išsakyti žodžiai „močiut, atiduok pinigus, jei neduosi, bus blogai“. Nakties metu nuteistųjų dėvint kaukes įsibrovimas į nukentėjusiosios namus bei grasinimas, kad bus blogai, jei ji neatiduos pinigų, turėjo realų pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas ir bus iš tikrųjų blogai. Tai, kad nukentėjusioji po grasinimų pati atnešė ir padavė nuteistiesiems piniginę su pinigais vertintina kaip įbauginimo, baimės rezultatas, nesant galimybės nukentėjusiajai priešintis ar elgtis kitaip. Visos nurodytos aplinkybės leidžia neginčytinai konstatuoti, kad nuteistųjų nusikalstama veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 180 str. 2 d. numatytą sudėtį.
Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus (padarytas tyčinis sunkus, baigtas nusikaltimas), atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančią aplinkybes, tinkamai įvertino nuteistųjų asmenybes (nors visi nuteistieji neteisti, tačiau administracine tvarka bausti, charakterizuojami patenkinamai arba neigiamai), bei bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Nuteistųjų padarytas nusikaltimas yra sunkus ir už jo padarymą BK 180 str. 2 d. numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės skiriamos bausmės dydžiui, nuteistiesiems už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė mažesnės trukmės nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmes. Teismo nuteistiesiems paskirtų bausmių pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių J. K., A. C., R. C., R. J. bei L. K. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis, byloje nenustatyta. Švelninti paskirtas bausmes nėra pagrindo.
Apeliantas L. K. taip pat ginčija skundžiamu nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydį, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinis ieškinys patenkintas ir priteistas iš nuteistųjų pagrįstai ir teisėtai. Nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme parodė, kad nusikaltimo metu labai išsigando, iki šiol jaučia baimę, naktimis nemiega, vaikšto po lauką, dažnai nakvoja pas kaimynus, nesijaučia saugi. Šios E. P. nurodytos aplinkybės, kuriomis teisėjų kolegija visiškai neabejoja, yra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu priteisė iš penkių nuteistųjų solidariai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios naudai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas šį klausimą apylinkės teismas procesinių ir materialinių teisės normų nepažeidė, o priteistos neturtinės žalos dydis yra adekvatus padarytai nusikalstamai veikai, todėl nėra pagrindo jo mažinti. Tokiu būdu kaip nepagrįstas atmestinas L. K. prašymas sumažinti priteistino civilinio ieškinio dydį neturtinei žalai atlyginti.
Be to, apeliantas L. K. nesutinka su apylinkės teismo išvada dėl jo kaip aktyviausiojo dalyvio vaidmens nusikaltimo padaryme. L. K. manymu, kadangi peržengus namų slenkstį jis visą laiką buvo koridoriuje, nukentėjusiajai nesirodė, pinigų neprašė ir gavo lygią pagrobtų pinigų dalį su kitais, jo vaidmuo buvo pasyviausias. Tokie apelianto teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, todėl atmestini. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikaltimą darančio asmens aktyvumą apibrėžia ne tik jo veiksmai nusikaltimo metu, bet ir veiksmai iki jo. Šiuo atveju L. K. buvo ne tik nagrinėjamo nusikaltimo iniciatoriumi, tačiau jis ir iš anksto parinko objektą (iš ko bus grobiama), numatė būtiną minimalų nusikaltimo daryme dalyvaujančiųjų skaičių, pavedė nuteistajam J. K. surasti papildomai žmonių, pasirūpino transporto priemone nuvykti į ir iš nusikaltimo padarymo vietos, davė kitiems nuteistiesiems nurodymus dėl nusikaltimo darymo aplinkybių (įsibrovus liepė užgesinti šviesą, paskui paskambindamas telefonu nurodė, kada išeiti iš nukentėjusiosios gyvenamojo namo). Visos šios aplinkybės paneigia L. K. teiginius dėl jo pasyvaus vaidmens nusikaltimo daryme. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo išvada dėl L. K. kaip aktyviausiojo dalyvio vaidmens nusikaltimo padaryme yra pagrįsta.
Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2009-09-09 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų J. K., A. C., R. C., R. J. advokato gynėjo Jono Pliekaičio bei nuteistojo L. K. apeliacinius skundus atmesti.