Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Baudž. byla Nr. M1-14-50/2009 Procesinio sprendimo kategorijos

1.2.3.2.6.; 1.1.3.5.; 1.1.11.10.

2009 m. gegužės 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Juozapo Surblio,

A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. (Įstatymo 2000-09-26 redakcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. A. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2003 m. balandžio 23 d., apie 17–18 val., savo namuose – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninio ir buitinio pobūdžio kivirčo tyčia nužudė (duomenys neskelbtini) gimusį Z. R. , buitiniu virtuvės reikmėms skirtu peiliu perpjaudamas kairės pusės miego arteriją ir pažeisdamas tos pačios pusės kairės pusės kaklo venas, todėl nukraujavęs nukentėjusysis ten pat apie 19 val. mirė.

Kaltinamasis A. A. dėl padaryto nusikaltimo kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, kad tą dieną Z. R. iš motinos pavogęs maišą salietros, ją pardavęs ir nupirkęs naminės degtinės, kurią po to gėrę jo, kaltinamojo, namuose – buto virtuvėje. Kadangi abu stipriai apsvaigę, su Z. R. pradėję kivirčytis, nes šis pradėjęs jį, kaltinamąjį, visaip įžeidinėti ir vadinti negražiais žodžiais. Todėl supykęs ant Z. R. , griebęs čia pat buvusį peilį ir pradėjęs juo smūgiuoti Z. R. , tačiau ar dėl girtumo, ar dėl kitų priežasčių neprisimenąs, kiek kartų smogęs peiliu, tik vėliau supratęs, kad Z. R. sunkiai sužalojęs.

Iš 2003 m. balandžio 23 d. 20 val. 45 min. surašyto įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad B. A. , kaltinamojo motinai, priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje rastas ant grindų gulintis Z. R. lavonas, šalia jo kraujo klanai.

Iš 2003 m. balandžio 24 d. specialisto tyrimo išvados matyti, kad 1955 m. gimęs Z. R. mirė 2003 m. balandžio 23 d., apie 19 val., dėl išorinio nukraujavimo, kurį lėmė kairės pusės miego arterijos perpjovimas bei kairės pusės kaklo venų pažeidimai.

Liudytoja B. A. , kaltinamojo motina, parodė, kad ji žinojo, jog tą dieną Z. R. pavogė maišą salietros ir ją pardavęs nupirko alkoholinių gėrimų, juos abu gėrė, o vakare savo buto virtuvėje rado gulintį negyvą Z. R. . A. A. rankos buvusios kruvinos.

Iš teismo medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados matyti, kad Z. R. buvo nužudytas vienu iš B. A. buto virtuvės paimtu peiliu.

Iš teismo medicinos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados matyti, kad ant drabužių ir batų, paimtų iš A. A. , matyti daug kraujo dėmių, 99,999999996 proc. tikimybė, kad šis kraujas priklausė Z. R. .

Iš alkotesterio parodymo matyti, kad 2003 m. balandžio 23 d. 21 val. 4 min. A. A. girtumas buvo esant kraujyje 1,92 prom. etilo alkoholio.

Beje, iš medicinos specialisto tyrimo išvados matyti, kad Z. R. lavono kraujyje nustatyta 3,58 prom., šlapime – 4,07 prom. etilo alkoholio, tai patvirtina sunkų girtumą.

Esant minėtiems duomenims kaip įrodymų sistemai, darytina išvada, kad A. A. dalyvavimas padarant tyčinį nusikaltimą – nukentėjusiojo Z. R. nužudymą – yra visiškai įrodytas, padaryta veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 104 str. (Įstatymo 1993-06-10 redakcija), nes šis baudžiamasis įstatymas galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, jis numatė švelnesnę baudžiamąją atsakomybę, negu dabar galiojančio Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. sankcija.

Veikos perkvalifikavimą iš Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. lemia kai kurios nustatytos aplinkybės, kurios nepatvirtina nukentėjusiojo nužudymo kankinant ir itin žiauriai. Toks nužudymas pripažįstamas, kai prieš atimant gyvybę arba nužudymo metu nukentėjusysis buvo kankinamas, iš jo buvo tyčiojimasi arba jam buvo sukeltos didelės kančios ir pan. Kaltinamajame akte šis kaltinimas grindžiamas tuo, kad tiriant nukentėjusiojo lavoną iš tikrųjų buvo nustatyta daugybė kūno sužalojimų: 8 durtinės-pjautinės žaizdos, 47 pjautinės žaizdos, 23 pjautinės–įdrėkstinės žaizdos. Konstatuojama, jog tai galėjo būti padaryta duriant peiliu 79 kartus. Kaltinamasis teigia, jog neprisimenąs, ar jis galėjęs padaryti daugybinius sužalojimus. Tačiau esminis dalykas yra tas, kad nukentėjusiojo mirtį lėmė nukraujavimas perpjovus kairės pusės miego arteriją ir veną. Pažymima, kad po sužalojimų padarymo Z. R. mirė praėjus pusei valandos, kad visi kiti sužalojimai (išskyrus miego arterijos perpjovimą) atitiktų nežymius sveikatos sutrikdymus. Esant tokiems duomenims, negalima daryti išvados, kad nukentėjusysis prieš mirtį patyrė didžiules kančias, patyčias ir pan., nes, kaip minėta, dėl pavartoto smurto jis mirė palyginti greitai, o kitą vertus, nukentėjusysis įvykio metu buvo labai girtas, todėl smurto ir skausmo suvokimas jam buvo santykinio pobūdžio. Antra, įvykio metu galiojęs baudžiamasis įstatymas nenumatė dispozicijos požymio – kankinimo. Todėl veikos kvalifikavimas turi būti grindžiamas realiais kriterijais, atitinkančiais veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Kolegija, vertindama kaltinamojo asmenybę ir spręsdama jo baudžiamosios atsakomybės klausimą, pažymi ne tik tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas nepilnametis, bet atsižvelgia į kitas svarbias aplinkybes: 2003-09-23 bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, iškilus problemai dėl kaltinamojo sveikatos būklės, buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė ir psichologinė ekspertizė. Atlikus ekspertizę, nustatyta, kad po nusikaltimo padarymo kaltinamajam laikinai sutriko sveikata – išsivystė sunkus depresijos epizodas be psichozės simptomų, dėl to tuo metu kaltinamasis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Be to, konstatuotas kitas dvasinio pobūdžio defektas. Dėl to teisme buvo pradėtas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas, 2004-02-06 nutartimi kaltinamajam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. 2004-11-24 nutartimi, gavus gydymo įstaigos teikimą dėl kaltinamojo sveikatos būklės pagerėjimo, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas buvo nutrauktas, byla vėl perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. 2005-01-25 bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, dalyvaujant Utenos ekspertinio skyriaus ekspertei psichiatrei Z. P. ir jai rekomenduojant, dar kartą buvo paskirta teismo stacionarinė psichiatrinė ekspertizė, nes, ekspertės manymu, kaltinamojo sveikatos būklė toliau kėlė abejonių. Utenos ekspertinio skyriaus 2005-03-01 akte buvo konstatuota, kad kaltinamasis toliau sirgo pasikartojančiu depresiniu susirgimu – vidutinio sunkumo depresijos epizodu be psichozės simptomų, dėl to kaltinamasis toliau negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Remiantis šia išvada teismo 2005-05-22 nutartimi kaltinamajam vėl buvo pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Po atlikto tarpinio kaltinamojo sveikatos patikrinimo Klaipėdos teismo psichiatrijos komisijoje, teismo 2008-02-15 nutartimi kaltinamajam vėl buvo paskirta stacionarinė psichiatrinė ekspertizė Utenos ekspertiniame poskyryje. 2008-04-14 komisijos aktu konstatuotas kaltinamojo sveikatos būklės pagerėjimas – rekomenduota nebetaikyti priverčiamosios medicinos priemonės, tačiau kartu pažymėtas dvasinio pobūdžio asmenybės defektas, taip pat depresinė situacija, kuri netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Remiantis šia išvada buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje, kuriame dalyvavęs Klaipėdos psichiatrijos komisijos ekspertas psichiatras pritarė Utenos ekspertinio skyriaus komisijos išvadai ir nurodė, jog kaltinamasis gali dalyvauti teisiamajame posėdyje, suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tačiau išlieka minėtas asmenybės defektas ir situacinio pobūdžio depresinė reakcija.

Lietuvos Respublikos BK 18 str. 1 d. teigiama, jeigu darydamas Kodekso uždraustą veiką asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas asmenį pripažinti nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų, tokį asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu.

Kaip matyti iš kaltinamojo sveikatos tyrimo duomenų, jis pagal sveikatos būklę negali būti pripažintas nepakaltinamu, tačiau jo sveikatos psichikos sutrikimai, įgimtas dvasinio pobūdžio asmenybės defektas yra pakankamas ir būtinas pagrindas jį pripažinti ribotai pakaltinamu.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, į tyčinį veikos pobūdį. Tačiau kartu atsižvelgtina ir į veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę, kitus svarbius dalykus, turinčius esminės reikšmės teisingumo įgyvendinimui.

Pažymėtina, kad labai sunkų nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas nepilnametis, gyvendamas akivaizdžiai asocialioje aplinkoje, kurioje nebuvo jokių sąlygų asmenybės ugdymui, nes kaltinamojo motina ir kartu su ja gyvenęs Z. R. girtavo, į girtavimą buvo įtraukiamas ir kaltinamasis. Įvykio situacija rodo, jog nusikaltimo priežastys ir primityvaus pobūdžio motyvai buvo susiję su alkoholinių gėrimų (naminės degtinės) vartojimu, šių veiksmų iniciatorius, kaip ir buvo įprasta, buvo Z. R. , kuris ir tą dieną nepilnametį, turintį psichologinių bei kitokių asmenybės defektų, įtraukė į girtavimą. Toks nukentėjusiojo elgesys turi būti pripažintas kaip provokuojantis ir turėjęs įtakos veikos padarymui. Kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajame akte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau, kolegijos nuomone, ši aplinkybė kaip sunkinanti nepripažintina: nors kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio įvykio metu yra nustatytas faktas, tačiau svarbią reikšmę turi tai, kad kaltinamasis, kaip nepilnametis, prieš įvykį buvo nugirdytas suaugusio asmens, t. y. paties nukentėjusiojo.

Todėl manytina, kad teisingumo požiūriu kaltinamajam nėra būtinybės skirti bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu, todėl jam taikytinos BK 92 str. nuostatos, paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas paskiriant baudžiamajame įstatyme numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant tam tikrą laiką būti namuose, uždraudžiant keisti gyvenamąją vietą be kontroliuojančių institucijų žinios.

Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.

Dėl kaltinamojo sveikatos tyrimo ekspertei kelionės išlaidoms sumokėtos sumos – 105,69 Lt ir 116,75 Lt – pripažintinos kaip proceso išlaidos ir priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 104 str. (Įstatymo 1993-06-10 redakcija), ir paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 ir 2 d. šios bausmės vykdymą atidėti trejiems metams paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą: įpareigoti A. A. dvylika mėnesių būti namuose nuo 21 val. vakaro iki 6 val. ryto bei tam pačiam laikui – dvylika mėnesių – uždrausti be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąsias priemones – dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso) paėmimą ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti (P. A. ) – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš A. A. 222,44 Lt proceso išlaidų valstybei.

A. A. rūbus (švarkelį, kelnes, sporto batelius) grąžinti jam, Z. R. rūbus (palaidinę, kelnes, juodus batus), du peilius ir peilio kotą sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Apygardos teismą.