- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-21
- Bylos Nr.
- 2A-615-254/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Neringa Venckienė, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- UAB “Toode“, Vilniaus
- Ieškovas
- J. T.
- Advokatai
- Mindaugas Dovidauskas
- Kategorijos
- 11.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Aistės Raginytei, dalyvaujant atsakovo UAB “Toode“ atstovams direktoriui Ervin – Arved Leis, atsakovo atstovui advokatui Mindaugui Dovidauskui viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB “Toode“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovui UAB „Toode“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos priteisimo
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo UAB „Toode“ neteisėtu, į darbą negrąžinti, kadangi gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (nuo 2010-03-24) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Priteisti iš atsakovo 7000 Lt neturtinės žalos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-9).
Nurodė, jog dirbti pas atsakovą pradėjo 2010-03-01 pardavimų vadybininku Kauno padalinyje. Nusprendęs dalyvauti atrankoje, jis dirbo UAB „Top sport“ apsaugos sistemų stebėtoju, tačiau prieš tai keturis metus buvo dirbęs pardavimų vadybininko darbą įmonėje UAB „Šaltlita“, kuri, kaip ir atsakovas, prekiavo stogo dangomis. Kadangi jis gerai išmanė tokio pobūdžio darbą, atsakovui jį pasirinkus, tikėjosi radęs ilgalaikį darbą. Jo darbo funkcijos buvo klientų paieška, bendravimas su esamais klientais, konkurentų analizė. Atsakovo atstovas pažadėjo, kad bus skirtos reikiamos darbo priemonės: kompiuteris, telefonas, automobilis, darbo drabužiai, kanceliarinės priemonės. Sudarant darbo sutartį, paaiškėjo, kad bus nustatomas 3 mėnesių išbandomasis laikotarpis, o naujai priimtus vadybininkus prižiūrės atsakovo Vilniaus skyriaus vadybininkai T. L. ir E. D.. Dirbti pradėjo 2010 m. kovo 4 d., nes tik tuomet vadybininkai parodė darbo vietą, kurioje buvo tik stalai. Kovo 22 d. atvažiavęs vadybininkas T. L., nieko nepaaiškindamas, jam įteikė įspėjimą dėl atleidimo iš darbo nuo 2010 kovo 25 d. ir pasakė, kad į darbą daugiau neitų. Jis bandė susisiekti su direktoriumi, išsiaiškinti atleidimo priežastis, tačiau direktoriui tą dieną neprisiskambino, o ir susisiekus atleidimo priežasčių daugiau nesužinojo, tik pasakė, kad darbo sutartis nutraukiama, nes jo darbo rezultatai nepatenkino lūkesčių. Ieškovas teigė, jog jam nesuprantama, kokių lūkesčių jis nepateisino, nes realiai dirbo tik 5 darbo dienas, o iki tol nebuvo darbo priemonių, buvo liepta tvarkytis biurą. Yra įsitikinęs, kad savo pareigas atliko gerai, nes per tokį trumpą laikotarpį aplankė daugiausia klientų, užmezgė naujų kontaktų, operatyviai vykdė jam pavestas užduotis. Mano, jog atsakovas neįrodė, jog jis netinkamai atliko jam pavestą darbą, todėl neturėjo pagrindo pripažinti, jog jis neišlaikė išbandymo.
Taip pat nurodė, kad neteisėtu atleidimu atsakovas padarė jam neturtinę žalą, kurią vertina 7000 litų, nes dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis liko bedarbis, turėjo kreiptis į darbo biržą, ilgą laiką negalėjo susirasti kito darbo, ženkliai pablogėjo šeimos finansinė padėtis.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Toode“ direktoriaus 2010-03-24 įsakymu Nr. K-10-2 pagal LR DK 107 str. 1 d. dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų, nutraukta neteisėtai. Į darbą ieškovo negrąžino. Nustatė, kad minėta darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Taip pat priteisė iš atsakovo UAB „Toode“ ieškovui 1240,41 Lt išeitinės išmokos; 9326,46 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2010-03-24) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2010-11-09) ir po 58,51 Lt už priverstinės pravaikštos laiką po teismo sprendimo paskelbimo (nuo 2010-11-10) iki jo įsigaliojimo dienos; 1000 Lt neturtinės žalos, 1250 Lt advokato pagalbos išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovas J. T. nuo 2010 m. kovo 1 d. dirbo UAB „Toode“ pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 123. Pagal Darbo sutarties 4 punktą, šalys susitarė dėl 3 mėnesių išbandymo laikotarpio. Bandomojo laikotarpio metu, t.y. 2010 m. kovo 22 d. ieškovas buvo įspėtas, kad su juo sudaryta darbo sutartis bus nutraukta nuo 2010 m. kovo 25 d. DK 107 str. 1 d. pagrindu, kadangi ieškovo darbo rezultatai nepatenkinto atsakovo lūkesčių. Teismas iš liudytojų E. D., T. L. parodymų, atsakovo direktoriaus paaiškinimų, konstatavo, jog atsakovas vertindamas ieškovo tinkamumą dirbti darbo sutartyje prisiimtą darbą, jo darbo rezultatais net nepasidomėjo, o jo išvados apie ieškovo netinkamas dalykines ir asmenines savybes, nesugebėjimą savarankiškai dirbti, būtinybę „stovėti jam už nugaros“ vertintinos kaip nepagrįstos objektyviais įrodymais. Teismas, iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, konstatavo, kad ieškovas vykdė prisiimtas darbo funkcijas, tai darė operatyviai, profesionaliai ir gerai. Kadangi atsakovas, vertindamas ieškovo tinkamumą dirbti darbo sutartyje prisiimtą darbą, jo darbo rezultatais net nepasidomėjo, teismas vertino, kad atsakovo padarytos išvados yra subjektyvios, todėl pripažino, kad atsakovas be pakankamo pagrindo nustatė, jog ieškovas neišlaikė išbandymo ne tik dėl įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nurodytos aplinkybės – darbo rezultatų, bet ir dėl dalykinių ar asmeninių savybių. Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, atsižvelgdamas į susiklosčiusią tarp šalių padėtį, teismas jo į darbą negrąžino, spręsdamas, kad ieškovą gražinus į darbą, jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Remiantis CPK 417 str., iš atsakovo ieškovui priteisė 1 240,41 Lt išeitinę išmoką.
Teismas, remdamasis ieškovo paaiškinimais ir jo pateiktais rašytiniais įrodymais konstatavo, jog ieškovas patyrė neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus neteisėtai atleidus jį iš darbo, kurie iššaukė sveikatos sutrikimus, taip pat dėl ilgalaikės bedarbystės sumažėjo ieškovo šeimos biudžetas ir dėl to pasunkėjo ieškovo turimų finansinių įsipareigojimų vykdymas. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie gydymo trukmę, vartotus vaistus, įsiskolinimus bankui ar kitiems asmenims, be to jam buvo žinoma, kad darbo sutartyje darbdavio iniciatyva nustatomas išbandymo terminas, todėl konstatavo, kad atleidimas iš darbo ieškovui ypatingai sunkių pasekmių nesukėlė ir priteisė 1 000 Lt. neturtinės žalos.
Teismas, reikalavimą priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmetė, kadangi ieškovui kaip kompensacija dėl neteisėto atleidimo priteisė išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, o palūkanų paskirtis yra atlyginti galimus kreditoriaus nuostolius dėl pavėluotai vykdomos prievolės.
Šalies argumentai
Apeliacinius skundu atsakovas UAB “TOODE“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys patenkintas ir ieškinį šioje dalyje atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantas nurodė, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog ieškovo išbandymo rezultatai nepatenkinami ir tuo pagrindu atleido jį iš darbo. Teismo išvada dėl ieškovo tinkamumo dirbti darbo sutartimi sulygtą darbą taip pat nepagrįsta byloje surinktais duomenimis.
Taip pat atsakovas nurodė, jog jis nepažeidė LRDK 107 str. 1 d. įtvirtinto trijų dienų termino: apie atleidimą iš darbo ieškovas buvo įspėtas atsakovo 2010-03-22 įspėjimu Nr. 10-1, su kuriuo jis susipažino pasirašytinai tą pačią dieną, o iš darbo buvo atleistas 2010-03-25. Šiuo atsakovo direktoriaus Erwin-Arved Leis įspėjimu ieškovas buvo informuotas, kad jo darbo rezultatai nepatenkino atsakovo lūkesčių, dėl ko ieškovą nusprendė atleisti iš darbo. Tokia pati atsakovo išvada dėl ieškovo tinkamumo darbui buvo nurodyta 2010-03-24 įsakyme Nr. K-10-2. Ieškovas nė viename iš paminėtų dokumentų nenurodė, kad jis nesutinka su tokiu atsakovo sprendimu, nors tokią galimybę turėjo. Atsakovo nuomone, ieškovas elgiasi nesąžiningai, kadangi darbo sutarties nutraukimą sumanė ginčyti praėjus maždaug 2 savaitėms po jo atleidimo iš darbo, o ne nedelsdamas.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat atsakovo nuomone, iš bylos medžiagos ir LR DK 107 str. 1 d. tikslų bei šiame straipsnyje nustatyto atleidimo pagrindo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos matyti, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje iš esmės sprendė dėl darbuotojo tinkamumo pavestam darbui atlikti, tačiau šią teisę turi tik darbdavys. Atsakovo teigimu, ieškovo pateikti įrodymai, patvirtinantys jo darbo atsakovui realumą, dar nereiškia, kad jis tinka pardavimų vadybininko pareigoms. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovas neįrodė, jog per išbandymo laikotarpį ieškovas netinkamai atliko darbą, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl tuometinio ieškovo kolegos E. D. 2010-03-20 elektroninio laiško, adresuoto atsakovo vadovui E. A. Leis, taip pat tendencingai įvertino E. A.Leis, E. D. bei T. L. posėdžio metu duotus paaiškinimus. Atsakovo nurodytos darbuotojo savybės, kuriomis ieškovas grindė savo atitikimą užimamoms pareigoms, nesiekė atsakovo reikalaujamo lygmens. Todėl teisėtai ir pagrįstai atsakovui atsirado pagrindas pripažinti ieškovo išbandymo rezultatus nepatenkinamais. Atsakovas pateikė konkrečius įrodymus, kurie patvirtino, kad ieškovas per išbandymo laikotarpį netinkamai atliko jam pavestas darbo funkcijas ir tai yra užfiksuota atsakovo teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose, taip pat liudytojų parodymuose.
Dėl neturtinės žalos ir 5 % metinių palūkanų atsakovas nurodė, kad atmetus ieškinį nurodytais motyvais, kartu turėtų būti pripažinta, kad Darbo sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai bei panaikintas šių išvestinių sumų priteisimas. Pagal LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d. atsakovas turi teisę reikalauti priteisti iš ieškovo 385 Lt žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. T. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad jis iš karto nesutiko su atleidimo pagrindu, ieškovui pats neteisėto atleidimo faktas sukėlė sunkius emocinius išgyvenimus, jis jautėsi pažemintas, neteisėtai apkaltintas. Ieškovas iš karto susisiekė su įmonės direktoriumi, tačiau nesulaukė paaiškinimų apie atleidimo pagrindus ir motyvus. Ieškovas bandė įteikti 2010-03-24 prašymą dėl pažeistų teisių atkūrimo, tačiau atsakovui atsisakius priimti šį prašymą ieškovas šį prašymą 2010-04-06 išsiuntė atsakovui, todėl atsakovo argumentai, neva ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis ne iškarto ginčydamas atleidimą, yra nepagrįsti ir atmestini. Be to, jis nepraleido LR DK 297 str. nustatyto vieno mėnesio terminą ginčyti neteisėtą atleidimą iš darbo.
Ieškovas taip pat nurodė, kad teismas tyrė aplinkybes ir vertino įrodymus, ar buvo pagrindas atleisti ieškovą dėl to, kad jo darbo rezultatai (LR DK 107 str.) netenkino darbdavio, kas sudarė darbdaviui pagrindą pripažinti darbuotojo darbo rezultatus neigiamais. Ieškovo nuomone, teismo sprendimo argumentai yra pagrįsti bylos medžiaga, liudytojų paaiškinimais, o ne vienašaliais samprotavimais, kuriuos teigia atsakovas.
Pažymėtina, jog atmestini ir atsakovo argumentai, jog teismas tendencingai vertino liudytojų parodymus, tokie atsakovo argumentai neatlaiko jokios kritikos, nes tam nebuvo jokio pagrindo, priešingai, nei teigia apeliantas, teismas objektyviai ištyrė pateiktus įrodymus ir išklausė abi puses. Paminėtina ir tai, kad nors teismas sprendime ir nenurodė, ieškovo darbo rezultatai atsakovo įmonės Kauno filiale buvo patys geriausi. Atsakovas, kaip darbdavys, privalėjo pateikti nenuginčijamus ir konkrečius neigiamus darbo išbandymo rezultatus, tačiau tokių faktų į bylą nepateikė ir negalėjo pateikti, nes ieškovas dirbo sąžiningai, kruopščiai ir atsakingai, ir asmeninės savybės pilnai atitiko šią darbuotojo poziciją. Be to, nurodė, kad atsakovas argumentavo savo apeliacinį skundą LAT praktikos pavyzdžiais, kurie neatitinka šios bylos ratio dicedendi, todėl atsakovo argumentai vadovaujantis šia praktika atmestini visa apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimų negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas J. T. 2010 m. kovo 1 d. darbo sutartimi Nr. 123 buvo priimtas į darbą UAB „Toode“ Kauno filialą pardavimų vadybininko pareigoms. Sutartyje buvo susitarta dėl papildomos sąlygos - 3 mėnesių išbandymo termino ( DK 95 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jeigu nebuvo aptarta, kurios šalies iniciatyva jis buvo nustatytas, tai pripažintina, kad šalys sulygo dėl abiejų išbandymo rūšių - darbdavio ir darbuotojo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-58/2010). Išbandymo terminas turėjo pasibaigti 2010 m. birželio 1 d., tačiau atsakovas 2010 m. kovo 22 d. įspėjimu Nr. 10-1 įspėjo ieškovą, kad 2010 m. kovo 25 d. bus nutraukta jo darbo sutartis pagal DK 107 str. Tačiau ieškovo darbo sutartis buvo nutraukta atsakovo 2010 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. K-10-2 nuo 2010 m. kovo 24 d. pagal DK 107 straipsnio 1 dalį, išmokant atostogų kompensaciją už nepanaudotas atostogas 1,18 darbo dieną. Šie duomenys yra pagrindu konstatuoti, kad nutraukiant darbo sutartį atsakovas pažeidė DK 107 straipsnio 1 dalies reikalavimus, įspėti darbuotoją prieš tris dienas. Jeigu ieškovui įspėjimas buvo įteiktas 2010 m. kovo 22 d., tai įspėjimo terminas turėjo pasibaigti 2010 m. kovo 26 d. ir šią dieną galėjo būti nutraukta darbo sutartis (DK 26 straipsnio 1 dalis). Tačiau šis atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimas nėra besąlyginis pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, nes jis gali būti pašalintas taikant DK 130 straipsnio 8 dalies nuostatas ir darbuotojo atleidimo datą perkeliant iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad išbandymo terminas buvo nustatytas darbdavio iniciatyva, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Šiuo atveju darbdavys privalėjo įrodyti, kad ieškovas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t.y. dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negalėjo dirbti sulygto darbo. Kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovas yra tinkamas pavestam darbui, kadangi tokių nuostatų skundžiamame teismo sprendime nėra, juolab, kad teismas ir negalėjo spręsti klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva. Teismas tik patikrino ar atsakovas tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog ieškovas neišlaikė išbandymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. L.–P. v. UAB „ Wellman“, byla Nr. 3K-3-1012/2000; 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. UAB „Mobilios visatos telekumunikacijos, byla Nr. 3K-3-318/2008; kt.).
Pagal teisminę praktiką toks pripažinimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, jeigu darbdavys pateikia konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad per išbandymo laikotarpį darbuotojas netinkamai atliko darbą. Teismas pagrįstai pabrėžė, kad DK 107 str. įtvirtinta norma draudžia nutraukti darbo sutartį be jokių motyvų ir įrodymų, patvirtinančių, jog darbuotojas nesusitvarkė su jam pavestu darbu, ir todėl jis netinka pavestam darbui. Neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys galėjo įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovas įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nurodė, kad ieškovo darbo rezultatai nepatenkino darbdavio lūkesčių, todėl pagal jį galima būtų spręsti, kad ieškovas dėl savo dalykinių savybių nesugebėjo dirbti darbo pagal UAB „Toode“ pardavimų vadybininko pareiginius nuostatus (toliau Nuostatai). Nuostatų 1.1.1 p. nurodyta, kad pardavimų vadybininkas privalo sugebėti atlikti pavestą darbą savarankiškai. Skundžiamame sprendime detaliai nurodyta apie ieškovo atliktą darbą, kurį faktiškai dirbo tik penkias darbo dienas ir to atsakovas neneigia, kadangi iki tol vyko filialo Kaune įsikūrimo darbai. Bendrovės vadovas Leis Ervin-Arved teisme paaiškino, kad nesako, jog ieškovas nedirbo, dėl to pretenzijų neturi, o pretenzijos, kad reikia kelis kartus sakyti (b.l. 113). Taip pat nurodė, kad ieškovas bendravo su klientais, jį reikėjo skatinti, o lūkesčių nepateisino, nedirbo savarankiškai (b.l. 114). Todėl bendrovės vadovo žinios yra išvestinės iš liudytojų T. L. ir E. D.. T. L. paliudijo, kad požiūrį į ieškovą susidarė, kai buvo iškraunamos staklės, įrenginėjamas ofisas, tuomet jam atsiskleidė darbuotojų iniciatyva, požiūris į darbą, draugiškumas; atvykus liudytojui į ofisą nesijausdavo ieškovo noro dirbti, akių blizgėjimo (b.l. 114). Liudytojas E. D. paliudijo iš esmės tą patį, tik apibendrino, kad staklių kėlimas parodė, jog ieškovui neįdomu, kaip bus įrengta darbo vieta. Abu liudytojai paaiškino, kad nei vienas iš naujai priimtų vadybininkų nesudarė sutarties su klientais, jie dirbo panašiai, ieškovas ataskaitas siuntė, o vienas iš pagrindinių dalykų, kad ieškovui trūko iniciatyvumo. Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą pagrįstai sprendė, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovas neišlaikė išbandymo termino, nes jų paaiškinimai apie ieškovą iš esmės yra susiję su asmeniniu įspūdžiu ieškovui atliekant darbą, kuris nesusijęs su jo pareiginėmis funkcijomis. Kolegija sprendžia, kad padaryti pagrįstą išvadą apie ieškovo kaip vadybininko darbą, kurį faktiškai jis dirbo tik penkias darbo dienas, be to, Kauno filiale, kuris tik kūrėsi, atsakovui nepakako laiko. Neigiamus išbandymo rezultatus grindžiant tik paminėtų liudytojų parodymais tokį faktą laikyti įrodytu nėra pagrindo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas turėjo galimybę palyginti kartu su ieškovu į darbą tokiom pat pareigom priimtų dar dviejų darbuotojų darbo rezultatus, kurie patvirtintų atsakovo argumentus, kad ieškovas nebuvo iniciatyvus, nes paaiškinimas „stovėti už nugaros“ savaime nieko neįrodo. Ieškovas neigė gavęs pastabas dėl darbo kiekybės, kokybės ar kitus priekaištus, o atsakovai to taip pat neįrodė. Pažymėtina, kad ieškovas turėjo pirmesnę vadybininko, dargi, dirbant su tokiu pat produktu, darbinę patirtį ir įgūdžių, dėl ko atsakovas jį pasirinko. Paaiškindamas teisme bendrovės vadovas nurodė, kad ieškovas puikiai šnekėjo, paliko gerą įspūdį (b.l. 113). Tokias pat ieškovo savybes 2010-09-14 raštu teismui pažymėjo ir buvęs ieškovo darbdavys (b.l. 101).
Pagal DK 35 str. įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti teise. Pagal byloje surinktus duomenis galima spręsti, kad atsakovas su ieškovu nebendradarbiavo ir jam nėra nurodęs jo darbo trūkumų ar davęs kitokių pastabų, o atsakovo pripažinimas, kad ieškovas neišlaikė išbandymo padarytas skubotai, neturint pakankamai įrodymų, netgi, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tam įtakos galėjo turėti subjektyvus vadybininko E. D., kuriuo direktorius visiškai pasitikėjo, rašytinis pranešimas, kuris nebuvo argumentuotas teisme kitaip, kaip tik jame nurodytu pavyzdžiu - vadybininko įspūdžiu iškraunant stakles (b.l. 64). Be to, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad vadybininko E. D. nuoroda šiame elektroniniame pranešime, kad Kaune pakaktų ir dviejų žmonių, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, buvo labiau tikėtina ieškovo darbo sutarties nutraukimo prielaida (CPK 185 str.). Nors atsakovas pateikė teismui paties patvirtintą elektroninę paraišką apie darbuotojo paiešką (b.l. 105,106), tačiau 2010-09-06 raštu teismui informavo, kad nuo ieškovo darbo sutarties nutraukimo Kauno regione dirba tik du vadybininkai.
Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta dėl darbo sutarties nutraukimo aplinkybių, kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nustatyti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidus materialinės teisės normas, neatsižvelgus į kasacinio teismo formuojamą vienodą teisminę praktiką, todėl šioje dalyje jo apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas taip pat skundžia sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo bei kitų sumų, susijusių su teismo pripažinimu, kad darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai.
LR DK 297 str. 4 d. įtvirtinta norma numato, jog pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu ir atleidus teismo sprendimu, darbuotojui priteisiama LR DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Kadangi teismo sprendimu pripažinus ieškovo atleidimą neteisėtu, jis laikomas neatleistu, o atleidžiamas teismo sprendimu, šiam įsigaliojus, todėl darbuotojui, esančiam priverstinėje pravaikštoje turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis už šį laiką. Tai yra sankcija darbdaviui, kuri nesiejama su darbuotojo darbu kitoje darbovietėje po neteisėto atleidimo. Šiuo atveju ieškovui išeitinės išmokos priteisimas yra siejamas su maksimaliu darbuotojo teisių ir interesų apsaugojimu nuo darbdavio piktnaudžiavimo jo teisėmis, todėl sprendimą šioje dalyje panaikinti nėra pagrindo, juolab, kad apeliantas nenurodė jokių kitų aplinkybių nei atsikirsdamas į ieškinį, nei apeliaciniame skunde, nei paaiškindamas apeliaciniame teisme. Nustatant neturtinės žalos dydį yra reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, t. y. darbo santykių trukmė, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu ir kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-204/2007). Kadangi ieškovas pas atsakovę tedirbo nepilnai mėnesį laiko, jam buvo žinomas susitarimas dėl papildomos darbo sutarties sąlygos – trijų mėnesių išbandymo laiko, jis suprato dėl to galimas pasekmes, be to, pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo nepareikštą ieškinio reikalavimą dėl išeitinės vieno mėnesio kompensacijos, kolegija mano, kad jam priteistu vidutiniu darbo užmokesčiu iki sprendimo byloje įsigaliojimo dienos padaryta neturtinė žala bus visiškai atlyginta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo naikintina ir šis ieškovo reikalavimas atmestinas, apeliacinį skundą tenkinant iš dalies (CK 6.250 str., DK 250 str.).
Apeliantas patyrė 4000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Patenkinus jo apeliacinį skundą 1/3 dalimi, turėtų teisę į 1333 Lt šių išlaidų atlyginimo. Ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas 2000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl jis turėtų teisę į 1334 Lt. kompensaciją. Esant tokioms aplinkybėms ir atlikus įskaitymą išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme šalims nepriteistinos (CPK 93 str., 98 str., 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 p., 331 straipsniu,
n utaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį dėl 1000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo UAB „Toode“ ieškovui J. T. panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmeti.
Sprendimą kitoje dalyje palikti nepakeistą.