- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-08-25
- Bylos Nr.
- e1-1026-1095/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28041-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė-Klimaitė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, laikomas neteistu (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. 2024 m. liepos 21 d. apie 19.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia delnais sudavė 5 smūgius G. B. į kairį ir dešinį skruostus, po to kumščiu sudavė vieną smūgį G. B. į kairį skruostą, taip mušdamas sukėlė šeimos nariui – sugyventinei G. B. – fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine G. B. kartu gyvena virš 5 metų, veda bendrą šeimos ūkį. 2024 m. liepos 21 jis buvo pas draugus, jų neįvardins, vartojo alkoholinius gėrimus, apie 19.30 val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir sugyventinės G. kilo žodinis konfliktas, abu buvo virtuvėje, jis paprašė sugyventinės G. pinigų, ji pasakė, kad neduos, reiškė priekaištus, kad į namus grįžo neblaivus, kalbėjo pakeltu tonu, jis nesusivaldė ir keletą kartų delnais sudavė G. per veidą, į žandus, kiek tiksliai smūgių sudavė, nepamena, tačiau galėjo suduoti penkis smūgius į abu žandus, po ko dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį G. į kairį skruostą. Kadangi G. pradėjo šaukti, kad kviečia policiją, tai jis išsigandęs išėjo iš namų. Po kelių dienų jis G. paskambino, atsiprašė jos, ji jam atleido. Smurtą naudojo pirmą kartą, dėl to gailisi, jei būtų buvęs blaivus, niekada taip nebūtų pasielgęs.
Kaltinamasis R. B. papildomos apklausos metu parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, kad taip pasielgė. Prašo vadovautis jau duotais parodymais, nes jie yra teisingi, papildomai nori pasakyti, kad jis gavo Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta patvirtinti prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. B. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusioji G. B. kreipėsi su pareiškimu į policijos įstaigą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir parodė, kad 2024 m. liepos 21 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), jai būnant namuose kartu su sugyventiniu R. B. žodinio konflikto metu dėl pinigų R. B. abiejų rankų plaštakomis trenkė jai į veidą daugiau nei 10 kartų, tuoj pat po to nieko nesakęs rankos kumščiu trenkė jai į galvą vieną kartą. Tokiais savo veiksmais R. B. jai sukėlė fizinį skausmą.
Nukentėjusioji G. B. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu R. B., kartu gyvena 5 metus. 2024 m. liepos 21 apie 19.10 val. į namus grįžo sugyventinis R. B., kuris jau buvo vartojęs alkoholio, kadangi sklido alkoholio kvapas iš burnos. Sugyventinis iš jos pradėjo reikalauti pinigų, konkrečios sumos nenurodė ir kam reikalingi pinigai taip pat nenurodė. Ji jam pasakė, kad pinigų neturi ir neduos, dėl to įvyko žodinis konfliktas tarp jų. Dėl šių pasakytų jos žodžių R. B. abiejų rankų plaštakomis trenkė jai į veidą daugiau nei 10 kartų, tuoj pat po to nieko nesakęs savo rankos kumščiu, kurios negali nurodyti, trenkė jai į galvą vieną kartą. Tuoj pat po to sugyventinis pabėgo jai nežinoma kryptimi, o ji nieko nelaukusi iškvietė policiją. Kai jis ją mušė, jai labai skaudėjo ir skauda iki šiol. Sugyventinis prieš ją fizinį smurtą naudoja pirmą kartą, ankščiau pasitaikydavo tik žodiniai konfliktai, dėl kurių yra kvietusi policiją, tačiau pareiškimo nėra rašiusi. Savo sugyventinį ji apibūdintų kaip gerą žmogų. Taip pat nori pažymėti, kad kartu turi du vaikus, tačiau abu vaikai tuo metu buvo pas močiutę ir šio konflikto nematė.
Papildomai nukentėjusioji G. B. parodė, kad sutinka duoti parodymus šioje byloje, ji jau buvo apklausta 2024 m. liepos 21 d., duotus parodymus prisimena, jie teisingi, tačiau nori patikslinti kai kurias 2024 m. liepos 21 d. įvykio aplinkybes, nes iš karto po įvykio buvo strese ir ne visai tiksliai nurodė įvykio aplinkybes. Nori patikslinti, kad abiejų rankų delnais sugyventinis R. jai sudavė ne dešimt smūgių, o penkis smūgius į kairį ir dešinį žandą, juto fizinį skausmą, tačiau jokių sužalojimų neliko, skausmas buvo trumpalaikis, kiek tiksliai smūgių sudavė į kurį žandą, pasakyti negali, po to sugyventinis kumščiu, kurios rankos nežino, sudavė vieną smūgį į kairį skruostą, toje vietoje patino, juto fizinį skausmą, skaudėjo iki kitos dienos ryto. Kadangi skausmas sekančią dieną praėjo, tai ji pas gydytojus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nebuvo nuvykusi. Ankščiau ji nėra patyrusi jokio smurto iš sugyventinio, nors gyvena jau virš 5 metų. Kaip suprato, jis buvo kažkur išėjęs pas kažkokius draugus, ten vartojo alkoholį ir į namus grįžo nekokios nuotaikos, pavartojęs alkoholio. Mano, kad taip pasielgė, nes kai jis paprašė pinigų, ji jam nenorėjo duoti, pakeltu tonu su juo kalbėjo ir jis dėl to užpyko, įsižeidė. Praėjus kelioms dienoms po įvykio sugyventinis R. jos atsiprašė, ji jam atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Prašo ikiteisminį tyrimą baigti jos ir R. susitaikymu.
Papildomai nukentėjusioji G. B. parodė, kad sutinka duoti parodymus šioje byloje, t. y. ji jau buvo apklausta šioje byloje, duotus parodymus prisimena, jie teisingi, tačiau nori pasakyti, kad ji gavo Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta patvirtinti prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir baigti ikiteisminį tyrimą jos ir sugyventinio R. B. susitaikymu. Su nutartimi susipažino, jos neskųs, nors gaila, kad teismas nepatikėjo jos sugyventinio nuoširdumu, nes jis po įvykio tikrai pasimokė, jie sutaria gerai, jis rūpinasi ja ir vaikais, be to, kaip ir nurodė ankstesnėse apklausose, smurtą ji patyrė pirmą kartą, R. jos atsiprašė. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Specialisto H. V. 2024 m. liepos 21 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo G. B. parodė, kad neblaivus sugyventinis R. B. pradėjo konfliktuoti, kumščiais trenkė į veidą, galvą, kiek tiksliai kartų nurodyti negalėjo, juto fizinį skausmą. Ant G. B. kairiojo skruosto buvo matyti patinimas. R. B. įvykio vietoje nebuvo.
Iš 2024 m. liepos 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Atvykus matome trijų aukštų baltą plytinį pastatą, ant kurio matomas numeris 8 ir iš rytinės pusės pastato rudas metalines duris. Praėjus pro duris patenkame į laiptinę, tiesiai į vakarus matomi laiptai. Užlipus į antrą aukštą dešinėje pusėje matomos rudos spalvos durys, ant kurių yra skaičius (duomenys neskelbtini). Praėjus pro duris patenkame į buto koridorių. Kairėje pusėje matomas svetainės kambarys, paėjus tiesiai patenkame į įvykio vietą – virtuvę. Kairėje pusėje matomas juodos spalvos šaldytuvas, prie šaldytuvo iš dešinės pusės matomas baltos spalvos valgomasis stalas su trimis baltos spalvos kėdėmis. Tiesiai prie stalo matomas langas su šviesios spalvos užuolaidomis. Kitoje pusėje apie 2 metrai nuo stalo matomos medinės spintelės, kurios tęsiasi per sienos ilgį su baltos spalvos metaline virykle ir metalinės spalvos kriaukle. Daugiau naudingos informacijos ikiteisminiam tyrimui tirti nepastebėta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta.
2024 m. rugpjūčio 1 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad perklausytas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas dėl 2024 m. liepos 21 d. iškvietimo, skambučio pradžia 2024 m. liepos 21 d. 19 val. 47 min. Operatorė-112. Pranešėja-laba diena, norėtumėm policijos. Operatorė-koks adresas? Pranešėja-(duomenys neskelbtini) Pranešėja-taip. Operatorė-(duomenys neskelbtini) seniūnija, (duomenys neskelbtini) rajonas? Pranešėja-taip. Operatorė-o kas atsitiko? Pranešėja-čia sugyventinis mane sumušė. Operatorė-greitosios reikia? Pranešėja-nereikia. Operatorė-nepilnamečių yra? Pranešėja-nėra. Operatorė-o kur jisai dabar yra? Pranešėja-jis kažkur lauke, aš bijau išeiti, jis mane primušė ir išėjo. Operatorė-o koks jo vardas, pavardė? Pranešėja-R. B., aš norėčiau pareiškimą ant jo rašyti, o paskui žiūrėsiu. Operatorė-o durų kodas yra laiptinės? Pranešėja-nėra. Operatorė-(duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini), taip. Pranešėja-taip. Operatorė-o kaip vardas pavardė Jūsų? Pranešėja-G. B.. Operatorė-gerai, perduodam pranešimą pareigūnams, o greitosios tikrai nereikia? Pranešėja-nu kol kas ne, žiūrėsiu kaip jausiuosi. Operatorė-nu jei kas paskambinkit, dabar mes policiją informuojam. Pranešėja-gerai, ačiū Operatorė-laukit, viso gero. Įrašo trukmė 1 min. 29 sek.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis R. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę G. B.: tyčia rankomis (delnais ir kumščiu) konflikto metu sudavė jai į skruostus iš viso 6 smūgius, tokiu būdu mušdamas sukėlė savo sugyventinei fizinį skausmą. Nukentėjusiosios parodymai dėl jai sukelto fizinio skausmo visą laiką buvo nuoseklūs. Tai, kad kairysis nukentėjusiosios skruostas po įvykio buvo patinęs, užfiksuota tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Iš kitų objektų apžiūrų protokolų matyti, kad ją sumušė sugyventinis, nukentėjusioji nurodė iš karto po įvykio kviesdama policiją ir atvykusiems policijos pareigūnams. Nukentėjusioji, apklausiama iš karto po įvykio, aiškiai papasakojo įvykio aplinkybes, buvo blaivi, o vėliau jas ir patikslino, nurodė, kokius smurtinius veiksmus prieš ją atliko sugyventinis. Pagal sukeltas pasekmes ir kaltinamąjį su nukentėjusiąja siejantį ryšį veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams, nes kaip nurodė jis pats, blaivus taip nebūtų pasielgęs (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūloma bausme. Nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų apskundusi prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys nepareikštas. Todėl konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.
Skirdamas bausmę R. B. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis baigtas nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes (nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas), pavartoto smurto intensyvumą, kaltinamojo asmenybę (laikomas neteistu, nes teistumas išnykęs, bet anksčiau ne kartą teistas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, ne kartą baustas administracine tvarka, nedirbantis), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kaltinamojo asmenybė ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skiriant prokurorės siūlomą bausmę – 9 mėn. laisvės apribojimą (be intensyvios priežiūros). Kaltinamasis įpareigotinas per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei visą laisvės apribojimo laikotarpį jam uždraustina vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 6 mėnesių laisvės apribojimo (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, jog asmuo smurtinio pobūdžio nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narę – sugyventinę, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei visą laisvės apribojimo laikotarpį uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams (be intensyvios priežiūros), įpareigojant per visą laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei visą laisvės apribojimo laikotarpį uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti, kad R. B., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.