- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-170-112/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11885-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- V. N.
- Ieškovas
- J. N.
Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2S-170-112/2014
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. sausio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovui V. N. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalinimo, atsakovo iškeldinimo, ir atsakovo V. N. priešieškinį ieškovei J. N. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, uzufrukto nustatymo, institucija teikianti byloje išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-16 nutartimi atsakovui V. N. paskyrė 500 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes atsakovas neatvyko su sūnumi į paskirtas psichologijos ekspertizes.
Atsiliepimas
Atsakovas V. N. pateikė teismui prašymą panaikinti paskirtą teismo baudą. Nurodė, kad negalėjo atvykti ne tik į dvi pirmas paskirtas teismo psichologijos ekspertizes, bet ir į trečiąją, paskirtą 2014-05-09. Visais atvejais nurodė priežastis sūnaus E. N. ligą. Paaiškino, kad sūnus jaučia stresą dėl paskirtų ekspertizių ir jam ima skaudėti galvą, jį pykina, todėl tokios būklės sūnaus prieš jo norą atsakovas negali nuvežti atlikti teismo paskirtos ekspertizės, teismui pateikia medicinines pažymas įrodančias sūnaus negalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-30 nutartimi prašymą atmetė. Teismo vertinimu atsakovas duomenų, kad dėjo visas pastangas paruošti sūnų paskirtoms teismo psichologijos ekspertizėms, teisingai įvertino sūnaus sveikatos būklę, tinkamai bendradarbiavo su Valstybine teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir kita bylos šalimi, nepateikė bei nenurodė. Teismas įvertino tai, kad atsakovas Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos apie neatvykimą į 2014-03-04 ekspertizę informavo paskutiniu momentu, apie neatvykimą į 2014-03-26 ekspertizę visai neinformavo ir tik tarnybos ekspertams susisiekus su atsakovu, paaiškėjo neatvykimo faktas. Taip į tai, kad pagal pateiktas medicinines pažymas ir jose nurodytus ligų kodus matyti, jog negalavimai nedideli arba jų visai nėra (2014-03-26 neatvykimo į ekspertizę priežastis - kodas Z00 nurodo asmenų, neturinčių nusiskundimų ar nustatytos diagnozės, bendrą sveikatos patikrinimą ar ištyrimą). Pasak teismo, neatvykimas grindžiamas tik vaiko nenoru, todėl padarė išvadą, kad atsakovas, būdamas atsakingas už nepilnametį sūnų, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, t. y. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir vienpusiškai vengia atlikti paskirtą teismo psichologijos ekspertizę.
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-30 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą dėl baudos panaikinimo. Mano, kad jam bauda paskirta nepagrįstai. Nurodė, kad niekada nėra veikęs prieš vaiko valią ir vaiko nevežė į Vilniuje paskirtą ekspertizę vadovaudamasis ir 2014-05-08 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos raštu Nr. (24.50.)-VT4-788, kuriame nurodyta, jog sūnus turi teisę rinktis, važiuoti ar nevažiuoti atlikti ekspertizės. Be to, atsižvelgė ir į vaiko sveikatos būklę.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas atmetė prašymą panaikinti 2014-04-16 nutartimi paskirtą 500 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėtumo ir pagrįstumo.
Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. CPK 42 straipsnyje be kitų teisių ir pareigų numatyta, kad šalys privalo siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja proceso dalyvius ne tik sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bet ir bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą.
CPK 95 str. reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Remiantis CPK 95 str. 2 d., teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-08-23 nutartimi paskyrė nepilnamečių vaikų teismo psichologijos ekspertizę, siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų – motina ar tėvu – gyvenamosios vietos nustatymas labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Įpareigojo šalis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikti vaikų medicininius dokumentus. Teismas atsakovui baudą paskyrė todėl, kad neatvežė vaiko į ekspertizę. Tokį atsakovo elgesį traktavo kaip trukdymą greitam bylos išnagrinėjimui. Su tokia teismo išvada nesutiktina.
Pirmosios instancijos teismas vertino tik tai, kad vaikas nebuvo pristatytas ekspertams bei tai, kad tėvas apie neatvykimą pirmą kartą pranešė tą pačią dieną, kitais kartais iš viso nepranešdavo. Vertinant ar atsakovas sąmoningai siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, būtina įvertinti ir kitas aplinkybes, kurios iš esmės yra susijusios su vaiko interesais. Nacionaliniai ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomą reikalavimą – imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų visais atvejais pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CPK 764 str., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).
Atsakovas nurodė, kad sūnus pats nenorėjo važiuoti pas ekspertus, kad nevykimą sąlygojo ir sūnaus negalavimai, patirtas stresas. Nustatyta, kad E. N. 2014-03-26 nevyko pas ekspertus, nes skaudėjo galvą (ligos kodas R51) (b. l. 21). 2014-03-04 – buvo medicininėje įstaigoje dėl bendro sveikatos ištyrimo (b. l. 20). Atsakovas 2014-04-07 kreipėsi į vaikų teisių apsaugos skyrių, prašydamas tarpininkauti ir patarti kaip elgtis tokiu atveju, kai sūnus atsisako važiuoti į psichologinę ekspertizę (b. l. 22–25). Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakymo į atsakovo raštą matyti, kad E. N. tikrai išreiškė nenorą vykti į paskirtą ekspertizę, kad jam buvo aiškinta, koks paskirtos ekspertizės tikslas ir, kad jo teisė pasirinkti vyki ar ne. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas atsižvelgė į vaiko norus, sveikatos būklę, o ne piktybiškai siekė nevykdyti teismo įpareigojimo ir nesistengė įtikinti vaiką vykti atlikti ekspertizės. Priešingai, atsakovas stengėsi išsiaiškinti, kaip elgtis, kuomet vaikas atsisako vykdyti teismo nurodymą.
Nurodytos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas nesistengė ar nepakankamai įvertino vaiko sveikatos būklę. Vien dėl to, kad tinkamai atsakovas nebendradarbiavo su Valstybine teismo psichiatrijos tarnyba, dar nereiškia, kad už tai gali būti skiriama bauda. Duomenų, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu būtų įtakojęs vaiko nenorą važiuoti į psichologinę ekspertizę, nuteikinėjęs prieš ją, kad piktybiškai būtų nevykdęs teismo nurodymo, nėra. Duomenų, kad piktnaudžiavimo atvejai būtų buvę pasikartojantys, taip pat nėra. Teismo reikalavimas yra susijęs su kito asmens (13 metų vaiko) valia ir nuomone, todėl nei apeliantas, nei valstybinės valdžios institucijos negali priversti sūnaus vykti į psichologinę ekspertizę prieš jo valią. Rūpestingas tėvas privalo atsižvelgti į vaiko norus ir nuomonę bei sveikatos būklę. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas siekė išsiaiškinti su kuriuo iš tėvų gyvenamosios vietos nustatymas labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. E. N. yra 13 metų, jis aiškiai gali formuluoti savo nuomonę. Teismas, siekdamas išklausyti vaiką teisme, turi galimybę jį apklausti tarpininkaujant teismo psichologui, be to, jį gali apklausti ir Vaiko teisių apsaugos specialistai (CK 3.164 str. 1 d).
Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis nėra akivaizdaus pagrindo spręsti, kad atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar buvo nesąžiningas ir dėl to jam turėtų būti skirtina bauda. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nėra CPK 95 str. nustatytų sąlygų, leidžiančių skirti byloje dalyvaujantiems asmenims baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Esant išdėstytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl nepagrįstai prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-30 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės –atsakovo prašymas dėl baudos panaikinimo tenkintinas visiškai (CPK 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo V. N. prašymą ir panaikinti atsakovui V. N. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi paskirtą 500 Lt baudą.