- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-26
- Bylos Nr.
- 1A-499/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Albinas Bielskis (pran.), Viktoras Kažys
- Nuteistasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Advokatai
- Liucija Jankoitė
- Kategorijos
- 1.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir nuteistas:
- pagal BK 184 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas) – laisvės atėmimu dvejiems metams;
- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (M. K. turto pasisavinimas) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš nuteistojo A. J. priteista 50 743, 71 Lt M. K. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. nuteistas už tai, kad iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent: jis, nuo 2008-10-15 iki 2010-12-24, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos 1991-04-11, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, iššvaistė jam patikėtą svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. 2009-10-30, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, pasirašė nuomos sutartį Nr. 09/10/30 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. A. bei sutarties priedą Nr. 6, o būtent 2010-08-02 statybinių pastolių priėmimo perdavimo aktą, kurių pagrindu jam buvo patikėta ir jo žiniai perduota 239 kv. m. pastolių, žinodamas, kad pagal 2009-10-30 sutarties Nr. 09/10/30 6.2 punktą nuomotojas turi teisę nedelsiant nutraukti nuomos sutartį sutarties terminui nepasibaigus, jeigu nuomininkas nevykdo tokių įsipareigojimų kaip nuomos mokesčio mokėjimas, žinodamas, kad pagal minėtos sutarties 5.4 punktą, nutraukus sutartį pirma laiko dėl netinkamo sutarties vykdymo privalo nedelsiant grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir apmokėti išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, žinodamas, kad pagal minėtos sutarties 5.2 punktą be raštiško nuomotojo sutikimo negali pernuomoti turto, žinodamas, kad pagal minėtos sutarties 5.7 punktą privalo turtą naudoti tvarkingai, jį tausojant, nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų – laiku ir tinkamai nemokėjo statybinių pastolių nuomos ir 2010-10-05 gavęs apie tai raštą su reikalavimu nedelsiant grąžinti nuomotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nuomotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino tik 56 kv. m. pastolių, o 183 kv. m. pastolių negrąžino, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pastolius naudojo asmeninėms reikmėms, neužtikrino turto išsaugojimo, numatė, kad turtas gali dingti ir sąmoningai leido tokiems padariniams kilti bei tokiu būdu iššvaistė svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 12 519,02 Lt vertės 183 kv. m. pastolių.
Be to A. J. nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, nuo 2008-10-15 iki 2010-12-24, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos 1991-04-11, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, pasisavino jam patikėtą svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. pagal 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 10 str. 7 d. reikalavimą „Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus dokumentus per teismo nustatytus terminus ir įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų“, pagal 2000 m. liepos 13 d. LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 str. 1 p. nuostatą „Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas“, bankroto paskelbimo dieną – 2010-12-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse apskaitė prekių už 3 728,64 Lt ir šio UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaityto turto perdavimo – priėmimo dokumentais neįformino bei neperdavė bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos administratoriui, o pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui bei už parduotą turtą gautus 3 728,64 Lt panaudojo asmeninėms reikmėms, tokiu būdu padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą, taip pat jis pasisavino jam patikėtą svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. pagal 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 10 str. 7 d. reikalavimą „Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus dokumentus per teismo nustatytus terminus ir įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų“, pagal 2000 m. liepos 13 d. LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 str. 1 p. nuostatą „Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas“, ir pagal įformintus nuo 2010-12-03- iki 2010-12-14 kasos pajamų orderius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje sąskaitoje Nr. 272 „Kasa“ buvusio 2010-12-14 kasos pinigų likučio – 272723,44 Lt (2010-12-02 pinigų likutis 95122,11 Lt + 62500 Lt pagal A. J. vardais įformintus kasos pajamų orderius + 86100 Lt pagal K. J. vardu įformintus kasos pajamų orderius + 10609,33 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintą kasos pajamų orderį + 18392 Lt pagal V. S. vardu įformintą kasos pajamų orderį) turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitytą turtą perduoti įmonės bankroto bylos administratoriui, šio apskaityto turto perdavimo – priėmimo dokumentais neįformino bei neperdavė bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos administratoriui, o panaudojo asmeninėms reikmėms, tokiu būdu pasisavindamas didelės vertės svetimą turtą ir padarydamas 276452,08 Lt (3 728,64 Lt +272723,44 Lt) turtinę žalą.
Be to A. J. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2011 metų gegužės 25 d., Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, sudarė su M. K. žodinį susitarimą dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kaime statybų, pagal kurį įsipareigojo pastatyti rūsį, išmūryti sienas bei uždengti stogą, minėto žodinio susitarimo pagrindu, statybų vykdymui, iš M. K. pasirašytinai gavo: 2011-05-25 - 12 000 Lt, 2011-05-26 - 14 200 Lt, 2011-05-29 - 16 600 Lt, 2011-05-31 - 8 000 Lt, 2011-06-02 - 8 000 Lt, 2011-06-03 - 21 200 Lt, 2011-06-04 - 8 000 Lt; 2011-06-08 - 4 000 Lt (iš viso 92 000 Lt), dalį gautų piniginių lėšų – 41256,21 Lt panaudojo namo pamatų statybos darbams, o likusių piniginių lėšų - 50743,79 Lt statybos darbams nepanaudojo, sutarties sąlygų vykdyti neketino ir M. K. pinigų negrąžino, svetimą turtą paversdamas savu, bei tokiu būdu pasisavindamas didelės vertės svetimą turtą – 50743,79 Lt ir padarydamas turtinę žalą.
Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nesutinka dėl jam paskirtosios bausmės. Apelianto teigimu, nuosprendį priėmęs teismas tinkamai neįvertino tų aplinkybių, kad jis turi du mažamečius vaikus, už kurių auklėjimą ir išlaikymą jis jaučia didelę atsakomybę. Būtent poreikis išlaikyti šeimą materialiai paskatino A. J. nusikalsti. Todėl nuosprendį priėmęs teismas turėjo apsvarstyti galimybę jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis turi šeimą, du mažamečius vaikus, kuriuos materialiai išlaiko ir jais rūpinasi.
Be to, anot apelianto, nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Nuteistasis pažymi, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis dirba ir, kaip jau minėta, išlaiko šeimą. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. J. paskyrus su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būdamas laisvėje apeliantas galėtų dirbti ir greičiau atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtąją laisvės atėmimo bausmę.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, nukentėjusysis prašė dėl skundo priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų faktinių aplinkybių, jų teisinio įvertinimo, kvalifikuojant apeliantui inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal 184 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, tačiau tvirtina, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
Įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. J. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas, motyvuodamas nuteistajam bausmę pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. J. padarė vieną nesunkų ir du sunkius nusikaltimus, padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, nusikalstamais apelianto veiksmais nukentėjusiajam M. K. padaryta didelė žala, kuri visiškai neatlyginta. Taip pat apygardos teismas tinkamai įvertino A. J. asmenybę ir atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžia gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Apeliantas savo apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad apygardos teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, jog jis materialiai išlaiko du nepilnamečius vaikus. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų vaikų gimimo liudijimų matyti, kad jis įregistruotas dviejų nepilnamečių vaikų tėvu. Tačiau tenkinti apelianto prašymą šią aplinkybę vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi pripažinti jo atsakomybę lengvinančia ir tuo remiantis sušvelninti jam paskirtąją bausmę, nėra pakankamo pagrindo. BK 59 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo teisė, bet ne pareiga, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti ir BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis pripažįstamos sunki liga, nepriekaištingas elgesys, išlaikytiniai, jaunas amžius ir panašiai. Apeliacinio skundo argumentai, kad A. J. sutuoktinei ir vaikams itin svarbi jo teikiama materialinė pagalba, o jo atskyrimas nuo šeimos neigiamai paveiktų šeiminius ir kitus socialinius ryšius, nėra visiškai pagrįsti. Apeliacinės instancijos teisme A. J. patvirtino, kad šiuo metu vyksta teisminis procesas dėl santuokos nutraukimo, kurį inicijavo jo sutuoktinė. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad nusikaltimą padariusiam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka paskiriant baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmę neišvengiamai tam tikru laipsniu suvaržomos ar apribojamos nusikaltusio asmens teisės ir laisvės.
BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Atsižvelgęs į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. J. pagal 184 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dyžiu yra švelnesnės negu BK specialiosios dalies straipsnių, pagal kuruos apeliantas nuteistas, sankcijose numatyti bausmių vidurkiai. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausus nuteistąjį A. J. ir nuketėjusįjį M. K. nustatyta, kad apeliantas iki šiol nesiėmė aktyvių pastangų bent iš dalies atlyginti padarytą žalą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantui paskirtosios bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, o taip pat ir galutinė subendrinta bausmė, tiek rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežtos, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą bei BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą, todėl jų švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo atžvilgiu netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad teisingumo principas reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Savo prašymą paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes apeliantas grindžia tuo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis dirba ir išlaiko šeimą, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.