Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės M. F. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. F. ieškinį atsakovei M. F. tretiesiems asmenims AB DNB bankui, uždarajai akcinei gyvybės ir draudimo ir pensijų bendrovei „AVIVA Lietuva“ dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo ir teisinių pasekmių išsprendimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos iš ieškovo priteisti laikiną materialinį išlaikymą po 1500,00 Lt per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad ieškovas ne tik tinkamai neišlaiko savo nepilnamečių vaikų, iš ieškovo teikiamo laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 700,00 Lt atsakovė vos gali patenkinti pačius minimaliausius vaikų poreikius, bet ir visiškai neprisideda prie šeimos būsto išlaikymo bei neteikia lėšų atsakovės poreikių patenkinimui. Atsakovė galimybės dirbti neturi - vaikai ir namų ūkis reikalauja atidžios priežiūros. Dukra serga virškinimo sutrikimais, sūnui būtina pastovi kontrolė. Dėl šios priežasties lėšas būstui išlaikyti ir bent minimaliems poreikiams tenkinti yra priversta skolintis iš artimųjų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė pakartotinai prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki sprendimo priėmimo priteisti jai iš ieškovo laikiną 1500 Lt per mėnesį dydžio išlaikymą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kaip viena iš galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių formų, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas, yra numatyta galimybė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos iš vieno sutuoktinio priteisti laikiną materialinį išlaikymą kitam sutuoktiniui. Spręsdamas dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumo, teismas pagal analogiją vadovaujasi CK 3.72 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl amžiaus ar sveikatos būklės. Lingvistinė šios teisės normos analizė leidžia daryti išvadą, jog vaiko auginimo faktas sudaro savarankišką prezumpcijos taikymo pagrindą, t.y. nebūtina nustatyti, jog asmuo ir augina bendrą vaiką, ir yra nedarbingas. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėja tas sutuoktinis, kuris jo prašo. Esant CK 3.72 straipsnio 2 dalies sąlygoms, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi) keičiasi: prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai.

Visgi pažymėtina, jog ši išlaikymo reikalingumo prezumpcija gali būti nuginčyta kitais bylos duomenimis. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė yra 38 metų amžiaus, taigi pagal amžių ji yra darbinga. Atsakovės su prašymu pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų apie tai, kad ji nuo 2009 m. kelis kartus kreipėsi į gydytojus dėl sveikatos sutrikimų, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovė yra nedarbinga dėl sveikatos būklės. Asmens darbingumo (nedarbingumo) lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išduodama tai patvirtinantį pažymėjimą. Atsakovė tokio pažymėjimo nepateikė. Atsakovės auginami ir prižiūrimi vaikai yra 11 metų ir 16 metų amžiaus, lanko mokyklą, todėl darytina išvada, kad atsakovė turi galimybę gauti pajamų kasdieniams savo poreikiams tenkinti ar susirasti darbą visai darbo dienai, kuris užtikrintų didesnes jos pajamas. Šią išvadą patvirtina ir tas faktas, kad atsakovė įgijo aukštąjį išsilavinimą, tai padidina jos konkurencingumą darbo rinkoje.

Pirmosios instancijos teismas 2014-05-23 nutartimi, priteisdamas iš ieškovo laikiną išlaikymą vaikams – po 700 Lt per mėnesį, nurodė, jog vaiko išlaikymo pareiga negali pereiti tik vienam iš vaiko tėvų. Teismas pažymėjo, kad kadangi byla dar nėra išnagrinėta ir nenustatytos visos šalių ginčijamos aplinkybės, teismas turi užtikrinti, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, jog jo pajamos tesudaro 500 Lt per mėnesį. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Laikytina, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kai šalių ginčijamos aplinkybės nėra nustatytos, ieškovas teigia, jog jo pajamas tesudaro 500 Lt per mėnesį, vaikų laikinam išlaikymui iš jo priteista po 700 Lt per mėnesį, priteisus iš ieškovo laikiną išlaikymą ir atsakovei, būtų neužtikrintas paties ieškovo minimaliųjų poreikių tenkinimas. Byloje nustatyti faktai sudaro pagrindą konstatuoti, kad įstatyminė prezumpcija, jog atsakovei auginant vaikus reikalingas išlaikymas ir jai, paneigta.

Pažymėtina, jog šiuo atveju teismas sprendė tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įvertinęs išlaikymo reikalingumo klausimą pagal preliminarius bylos duomenis ir nepasisakydamas dėl ginčo esmės. Atsakovė atsiliepime į ieškinį reiškia reikalavimą priteisti jai iš ieškovo laikiną išlaikymą, teismas šio reikalavimo pagrįstumą įvertins priimdamas sprendimą byloje, išsamiai išanalizavęs visas bylos aplinkybes ir ištyręs byloje esančius įrodymus.

Įvertinęs ankščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.