- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-01-13
- Bylos Nr.
- 1-632-1078/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- I. V.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje I. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. V. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:
jis, 2025 m. gruodžio 26 d., apie 22.10 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 3ER REIHE“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 1.73 promilių neblaivumą.
Šiais savo veiksmais I. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis I. V. kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad 2025 m. gruodžio 26 d., apie 19 val., atvyko pas gimines į (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus; jis išgėrė 4-5 stiklius viskio ar brendžio. Po 22 val. vakaro nusprendė su drauge važiuoti namo, kadangi jautėsi gerai, ryžosi automobilį vairuoti pats. Važiuodamas T. N. gatve, pamatė, kad yra vykdomas policijos reidas. Privažiavus reidą, nebuvo jokio pareigūno, kuris parodytų, kad reikia sustoti, dėl to jis reidą pravažiavo ir sustojo prie sankryžos, kadangi degė raudonas šviesoforo signalas. Prie jo automobilio priėjo policijos pareigūnas, kuris jam kažką sakė, bet jis nesuprato, kadangi automobilyje garsiai grojo muzika. Kadangi pareigūnas nuėjo, jis suprato, kad jam tiesiog leidžia išvažiuoti, toliau, važiuojant (duomenys neskelbtini), pamatė, kad jam iš paskos važiuoja policijos automobilis su įjungtais švyturėliais, jis (kaltinamasis) norėjo pasukti, tačiau nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į atitvarą. Po ko jis išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti, tačiau po kurio laiko sustojo ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pareigūnai jį nuvedė prie tarnybinio automobilio, kur buvo patikrintas jo blaivumas. Pirmu pūtimu nustatytas 1.85 prom. girtumas, antru – 173 promilės. Kaltinamasis nurodė, kad įvykio metu vairavo jam priklausantį automobilį. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. I. V. atsakydamas į klausimus, nurodė, kad jo draugė, apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jie buvo pas gimines (duomenys neskelbtini), galimai dėl to, jog ji nelabai pažįsta Vilniaus miestą. Kaltinamasis teismo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą motinos I. V. atsakomybėn. Nurodė, kad su mama dažnai bendrauja, jų santykiai yra labai artimi, apie įvykį motinai papasakojo po keturių dienų, mama pasmerkė jo elgesį, tiki, kad būtent mama jam gali daryti teigiamą įtaką, nes, jei bus perduotas motinos atsakomybėn, jis stengsis, kad jo toks elgesys nepasikartotų ir nepridarytų mamai problemų. Kaltinamasis nurodė, kad jam mama yra autoritetas, su ja dažnai bendrauja, į ją kreipiasi pagalbos, kai turi emocinių sunkumų – mama jam yra ramstis.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis I. V. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad automobilis „BMW 3ER REIHE“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Vairuotojo teises turi, jos yra galiojančios. 2025 m. gruodžio 26 d., apie 19 val., nuvažiavo pas gimines, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, šventė Šv. Kalėdas. Bendraudamas su giminėmis, išgėrė alkoholio – apie 4 stikliukus brendžio ar viskio. Kadangi jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, tad nusprendė automobiliu grįžti namo, (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą alkoholio išgėrė maždaug 20-30 minučių prieš sėsdamas į automobilį. Automobilyje važiavo kartu su drauge. Važiuojant link namų ir pakilus į (duomenys neskelbtini) kalną, buvo vykdomas policijos reidas. Kadangi nebuvo aiškiai policijos pareigūnų išreikštas nurodymas sustoti, todėl prie pareigūnų nesustojo, o maždaug už 10-20 metrų sustojo prie raudonos spalvos šviesoforo. Jam sustojus, prie jo priėjo policijos pareigūnas. Jis atsidarė langą, tačiau kadangi automobilyje grojo muzika, nesuprato, ką pareigūnas jam sako. Po kelių sekundžių pareigūnas nuėjo nuo jo automobilio, o užsidegus žalios spalvos šviesoforo signalui, jis pajudėjo toliau (duomenys neskelbtini). Pravažiavus kelis šimtus metrų, pamatė, kad jam iš galo važiuoja policijos automobilis su įjungtais švyturėliais. Jis kurį laiką stebėjo policijos automobilį per galinio matymo veidrodėlį ir įsitikinęs, kad pareigūnai stabdo būtent jį, norėjo sustoti pranešime apie įtarimą nurodytu adresu, tačiau jam nesuvaldžius automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į atitvarus. Tuomet iš išgąsčio nežinodamas, ką daryti, išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti. Nubėgęs kažkiek metrų, suprato, kad daro klaidą, nes juk automobilis liko įvykio vietoje, o taip pat vietoje liko ir jo draugė, tad nusprendė pasiduoti jį besivijusiam pareigūnui. Pareigūnas priėjo prie jo, uždėjo antrankius ir kartu grįžo prie automobilio. Pareigūnai pasakė, kad reikės pasitikrinti blaivumą, su jų nurodymais sutiko. Alkotesteriu buvo patikrintas du kartus, su alkotesterio parodymais sutiko. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Šis įvykis jo gyvenime pirmas ir paskutinis. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas pagreitinto proceso tvarka (b. l. 91-92).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. A. nurodė, kad 2025 m. gruodžio 26 d., kartu su I. V. buvo (duomenys neskelbtini) pas jo senelius. Jie į svečius atvyko I. V. automobiliu „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Pas senelius atvyko blaivūs, ten buvo apie 5 valandas, nuo 14:30 iki 21:00 val., ten gėrė alkoholinius gėrimus, ji gėrė vyną ir šampaną, o draugas gėrė viskį. Iš pradžių jie buvo susitarę, kad atvykus I. V. alkoholio negers, tam, kad galėtų ramiai grįžti namo. Buvo nutarta grįžti namo su autobusu, ką jie ir padarė, tačiau, atvykę prie namų, suprato, kad prie senelių namų, (duomenys neskelbtini), „BMW“ automobilyje paliko raktus nuo namų. Grįžo prie mašinos autobusu. Atsisėdo į mašiną ir pradėjo važiuoti link namų, į (duomenys neskelbtini) pusę. Važiuodami T. N. gatve, pamatė, kad priekyje vyksta policijos priemonės, išsigando, persirikiavo į kitą juostą ir važiavo toliau tiesiai. Pro policijos ekipažus pravažiavo ir įsuko į (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad iš galo važiuoja policijos mašina su įjungtais šviesos signalais. Ties nusukimu į L. A. gatvę, netoli (duomenys neskelbtini) pastato, pabandė nusukti, tačiau I. V. nesuvaldžius automobilio šis užvažiavo ant bordiūro, pravažiavo tiesiai ir atsitrenkė į kelio atitvarą. Vairavo I. V. Eismo įvykio metu ji nenukentėjo, automobilio priekis buvo apgadintas. I. V. išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti link viaduko, tačiau toli nepabėgo, jį sulaikė policijos pareigūnai (b. l. 57-60).
Iš 2025 m. gruodžio 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 26 d., apie 22 val. 10 min., policijos ekipažas R9819 Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), stabdydami šviesos ir garso signalais nuo jų sprunkantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėtą automobilį sustabdė tik po to, kai šis atsitrenkė į šalikelėje esantį metalinį atitvarą. Policijos ekipažo pareigūnams patikrinus „BMW“ automobilio vairuotojo I. V. neblaivumą, pirmu bandymu nustatytas 1.85 prom., antru bandymu buvo nustatytas 1.73 prom. girtumas (b. l. 1)
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 1-ojo skyriaus specialisto D. A. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodyta, jog 2025 m. gruodžio 26 d. dirbanti kartu su vyresniuoju specialistu V. K., Vilniuje, Narbuto g., vykdė policinę priemonę blaivumo kontrolę. Apie 22.09 val. tikrinant automobilius dėl neblaivumo prie D. A. buvo privažiavęs automobilis, kurio vairuotojui buvo tikrinamas blaivumas, iš galo stovėjo automobilis „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apvažiavo priešais jį stovintį automobilį ir nuvažiavo be patikrinimo link (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) sankryžos ir stovėjo prie šviesoforo, kadangi degė raudonas šviesoforo signalas. D. A. tarnybiniu automobiliu su įjungtais specialiais raudonos ir mėlynos šviesos švyturėliais nuvažiavo iki automobilio „BMW“, sustojo prie jo ir priėjęs prie minėto automobilio vairuotojo paklausė, kodėl jis apvažiavo patikrinimą ir nepasitikrino. Vairuotojas paaiškino, kodėl jis turėjo stovėti. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas paspaudė akceleratoriaus pedalą ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) D. A. tarnybiniu automobiliu pradėjo važiuoti iš paskos automobiliui BMW su įjungtu garsiniu signalu ir specialiaisiais šviesos signalais, automobilio „BMW“ vairuotojas nepakluso reikalavimui sustoti ir važiavo toliau didindamas greitį. Privažiavus (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) sankryžą, automobilis „BMW“ pradėjo staigiai stabdyti, norėdamas nusukti į (duomenys neskelbtini), bet dėl didelio greičio nesuvaldė automobilio, pervažiavo saugumo salelę ir atsitrenkė į kelio atitvarus ir juos apgadino. Po smūgio automobilio „BMW“ vairuotojas išlipo iš mašinos, taip pat išlipo ir keleivė, vairuotojas pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini). D. A. bėgant paskui vairuotoją, keleivė bandė trukdyti pagauti vairuotoją, bandydama užstoti kelią bei sakydama, kad jo nebegaudytų ir paleistų. Automobilio vairuotoją vijosi D. A. ir specialistas E. B., vairuotojas buvo sulaikytas. Paklausus vairuotojo, kodėl jis bėgo, pastarasis nurodė, kad yra vartojęs alkoholinius gėrimus. Nustatyta, kad vairuotojas – I. V., keleivė – K. A. Patikrinus I. V. blaivumą su alkotesteriu Alcotest 7510 ARKB-0240, 22.15 val. pirmu pūtimu nustatytas 1.85 promilių girtumas, antru pūtimu 22.32 val. nustatytas 1.73 promilių girtumas (b. l. 16-17).
Iš policijos registruojamų įvykių pažymos nustatyta, jog 2025 m. gruodžio 26 d., 22.21 val., Bendrasis pagalbos centras informuotas apie tai, jog nesustojo automobilis „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į atitvarus, vairuotojas neblaivus, pirmas pūtimas 1.85 promilės (b. l. 15).
Iš 2025 m. gruodžio 27 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „BMW E90“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), bei įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 18-34).
Iš AB „Regitra“ išrašo nustatyta, kad transporto priemonės „BMW“ VIN kodas (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra I. V. (b. l. 34).
Iš 2025 m. gruodžio 26 d. Neblaivumo nustatymo akto bei alkotesterio rodmenų nustatyta, jog I. V. 2025 m. gruodžio 26 d. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Atlikus tikrinimą prietaisu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB 0240 pirmu pūtimu 2025 m. gruodžio 26 d., 22.15 val., nustatytas 1.85 prom. neblaivumas, antru pūtimu 2025 m. gruodžio 26 d., 22.32 val., nustatytas 1.73 prom. neblaivumas. (b. l. 35-38).
Iš Patikros sertifikato nustatyta, kad alkotesterio Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB 0240 patikros sertifikatas Nr. 2426615 galioja iki 2026 m. balandžio 30 d. (b. l. 39).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad I. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme I. V. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad kaltinime nurodytą dieną prieš vairuojant automobilį vartojo viskį ar brendį, po ko vairavo automobilį. Kaltinamojo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos K. A. parodymai apie tai, kad ji betarpiškai matė tiek I. V. alkoholio vartojimo faktą prieš vairuojant automobilį, tiek ir tai, kad I. V. pavartojęs alkoholio vairavo automobilį, betarpiškai vairavimo faktą taip pat mačiusio policijos pareigūno D. A. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, Drager Alcotest 7510 (patikros sertifikatas Nr. 2426615) rodmenų kvitai, kuriuose užfiksuota, jog I. V. 2025 m. gruodžio 26 d., 22.15 val., nustatyta 1.85 promilių alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o 22.32 val. – 1.73 promilių alkoholio koncentracija iškvėptame ore, Neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenis, kita bylos medžiaga. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad I. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–2, 4 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl I. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. I. V. padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas nebuvo, baustas administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius KET pažeidimu, paskirtas baudas už administracinius nusižengimus susimokėjęs laiku, kas rodo, jog jis nevengia atsakomybės už savo teisei priešingą elgesį, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pretenzijų dėl žalos atlyginimo šioje byloje nėra.
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, I. V. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, I. V. anksčiau neteistas. Nors praeityje ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau, kaip minėta, ne už šiurkščius KET pažeidimus, visas jam paskirtas baudas sumokėdavo laiku. Teismo posėdyje I. V. nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumenkinti jų pavojingumo. I. V. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad I. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
Nagrinėjamu atveju kaltinamojo I. V. laiduotoja prašo būti paskirta jo motina I. V. Teismo posėdyje ji paaiškino, kad būtent ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes ją ir kaltinamąjį sieji artimi ir glaudūs santykiai, ji savo sūnui yra autoritetas, jie, nors ir gyvena atskirai, daug bendrauja. Ji pati niekaip negali pateisinti sūnaus poelgio, su juo kalbėjo apie tai, kas įvyko, yra įsitikinusi, kad jos sūnus supranta, kad nederamai pasielgė, nes tikrai nuoširdžiai gailėjosi ir išgyveno dėl to, kas įvyko. Mano, kad sūnui teigiamą įtaką galės daryti per intensyvų bendravimą, savo pačios pavyzdį.
Teismo vertinimu, aplinkybės, susijusios su I. V. asmenybe, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja I. V. yra verta teismo pasitikėjimo: administracine tvarka nebausta, neteista, dirbanti, darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai. Teismo posėdžio metu nurodė kritiškai vertinanti savo sūnaus I. V. elgesį, negalinti jo pateisinti. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad I. V. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant laiduotojos I. V. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį I. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jo motinos I. V. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo ir laiduotojos itin ilgalaikius ir glaudžius santykius, nagrinėjamu atveju, papildomų priemonių, t. y. užstato, taikymas, nėra būtinas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Kaltinamajam I. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog I. V. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumas – 1.73 prom., t. y. vidutinis girtumas, tokios būsenos, jis vairavo automobilį penktadienio, kuris taip pat sutapo ir su antrąja šventų Kalėdų diena, vakaro metu mieste, apgyvendintoje teritorijoje, kuomet eismas pakankamai intensyvus, tokiu savo elgesiu keldamas itin didelį pavojų tiek kitų eismo dalyvių, tiek savo gyvybei, sveikatai bei turtui. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad I. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 2 dvejų metų laikotarpiui. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Termino pradžia skaičiuotina nuo nutarimo, kuriuo kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo dienos, t. y., nuo 2025 m. gruodžio 29 d. ( b. l. 97-98).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. I. V. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kaltinamajam I. V. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo I. V. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „BMW 3ER Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką I. V. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam, vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ar kursuose, įpareigojant I. V. šį įpareigojimą įvykdyti per vienų metų laikotarpį.
Prokurorė 2025 m. gruodžio 29 d. nutarimu paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą I. V. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. gruodžio 29 d. iki 2026 m. kovo 28 d. Kadangi automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. gruodžio 29 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – naikintinos. Įsiteisėjus nuosprendžiui I. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio, perduoti AB „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu 4 dalimi, 307 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
I. V. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo I. V. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti I. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 29 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, I. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, I. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ar kursuose, įpareigojant I. V. šį įpareigojimą įvykdyti per vienų metų laikotarpį.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. gruodžio 29 d. nutarimu paskirą laikiną nuosavybės teisės apribojimą I. V. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
I. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, ir I. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotajai I. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.