- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- 1A-91-354/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41549-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis, Zigmas Kavaliauskas, Nijolė Matuzevičienė
- Nuteistasis
- K. Š.
- Advokatai
- Vida Povilaitienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo K. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams;
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir K. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir K. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką K. Š. įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme (1 para) ir suėmime.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. K. Š. nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo sužalojo žmogų, t. y. 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, koja spirdamas šuniui, įspyrė nukentėjusiajai V. Š. į veidą ir tuo padarė nukentėjusiajai V. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
2. Be to, K. Š. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą, t. y. 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia nukentėjusiajam V. P. rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius į veido sritį, tuo nukentėjusiajam V. P. sukėlė fizinį skausmą veido srityje ir padarė patinimą bei mėlynę aplink dešinę akį.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. Š. prašo sušvelninti paskirtą bausmę.
3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad nesutinka su paskirta per griežta bausme, nes vienas jo įvykdytas nusikaltimas, numatytas BK 139 straipsnyje, yra padarytas netyčia, nukentėjusiosios atsiprašė, toliau su ja bendravo, nes pastaroji yra buvusi jo žmona, su kuria turi bendrų vaikų, todėl susitaikė.
3.2. Be to, skunde apeliantas dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo pažymi, jog nukentėjusysis jam pretenzijų neturi ir neturėjo. Apeliantas nurodo ir tai, jog yra pasimokęs ir daugiau nesimuš, bus atsargesnis, kad daugiau tokių situacijų nepasitaikytų.
4. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis K. Š. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Nuteistojo K. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Nuteistasis K. Š. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikų juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo sušvelninti paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
6.1. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų, o BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. Š. bausmę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 139 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.
6.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. Š. padarė vieną neatsargią nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, bei vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarytos teistumui neišnykus, K. Š. yra net 5 kartus teistas (visi jo anksčiau įvykdyti nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio), naujas nusikalstamas veikas K. Š. įvykdė praėjus tik pusei metų po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos atlikus laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 141–151), yra baustas administracine tvarka, niekur nedirba (1 t., b. l. 167–168, 169). Nuteistojo K. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, be to, nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus K. Š. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantui buvo pagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, didesnės nei BK 139 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai (BK 139 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai yra 7 mėnesiai 15 dienų), nes apelianto ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą didina tai, kad jis yra ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, nuolatinis smurtinių nusikalstamų veikų darymas, yra tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir net dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o tai šiuo atveju sąlygoja griežtesnės bausmės paskyrimą. Pažymėtina, jog teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė ir į tai, jog BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta veika buvo padaryta dėl neatsargumo, o BK 140 straipsnio 1 dalyje – tyčia, ir už neatsargaus nusikaltimo padarymą pagrįstai K. Š. paskyrė švelnesnę bausmę, nei už tyčinio. Pastebėtina ir tai, kad apylinkės teismas, bendrindamas nuteistajam K. Š. paskirtas bausmes, atsižvelgiant į tai, jog K. Š. įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį, taikė BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytą patį švelniausią ir palankiausią nuteistajam bausmių bendrinimo būdą esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. dalinį bausmių sudėjimą. Be to, nuteistajam K. Š. paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog nuteistajam K. Š. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bei subendrinta galutinė bausmė būtų per griežtos.
6.3. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusiosios V. Š. jis atsiprašė, pastaroji yra buvusi jo sutuoktinė, jie turi bendrų vaikų, o kitas nukentėjusysis neturėjo ir neturi jam pretenzijų dėl padarytos nusikalstamos veikos, kad yra pasimokęs ir daugiau nesimuš, todėl prašo sušvelninti bausmę, nemenkina K. Š. kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.
6.4. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys patvirtina neigiamą K. Š. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. K. Š. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam K. Š. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė adekvačias ir proporcingas įvykdytų nusikaltimų ir K. Š. asmenybės pavojingumui laisvės atėmimo bausmes bei galutinę subendrintą bausmę, kuri taip pat nelaikytina per griežta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą atmesti.