Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarimo, kuriuo T. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 str. 300 Lt bauda, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. N. nubaustas už tai, kad 2014 m. balandžio 27 d. 13.10 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, vagystės būdu pagrobė akinius nuo saulės, kurių vertė 18,99 Lt.

Apeliaciniu skundu T. N. nesutinka su priimtu nutarimu, nes akinių pavogti neketino, norėjo už juos sumokėti, tačiau apsaugos darbuotojas atsisakė priimti pinigus ir iškvietė policiją. Skunde apeliantas teigia, kad su visa šeima (žmona, dukra, sūnumi) rinkosi ir matavosi parduotuvėje akinius, įsidėjo akinius į dėžę, kad sūnus jų nesulaužytų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmiausia pažymėtina, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant organo (pareigūno), teismo priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Pagal ATPK 50 str. atsakomybė kyla tam, kas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo ar išvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, padaro smulkųjį svetimo turto pagrobimą. Minėtas pažeidimas padaromas tik veikiant tyčia. ATPK 10 str. numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Taigi smulkaus svetimo turto pagrobimo atveju, jei asmuo veikia nesąmoningai, t. y. neturi valios laisvės, jis negali atsakyti dėl padarytos administracinio teisės pažeidimo požymius turinčios veikos.

Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykio dieną apeliantas parduotuvėje praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekę – akinius nuo saulės, kurių vertė 18,99 Lt. Visos administracinės teisenos metu T. N. kategoriškai neigė savo kaltę jam inkriminuojamo pažeidimo padaryme, tvirtindamas, kad įvykio dieną jis kartu su savo sugyventine bei dviem vaikais parduotuvėje išsirinko akinius nuo saulės, kuriuos įdėjo į pravirą dėžę, kurioje buvo perkamas ventiliatorius, į tą pačią dėžę dėjo ir kitus perkamus maisto produktus dėl to, kad prekių vėžimėlyje sėdintis vaikas nesugadintų prekių. Apeliantas tvirtino, kad prie kasos ant prekystalio išdėjo visus maisto produktus, kurie buvo dėžėje, o apie akinius užmiršo, dėžėje jų nepastebėjo, nes pastarieji buvo užkritę dėžėje giliau, todėl ir praėjo pro kasas už akinius nesumokėjęs. Iš apelianto paaiškinimo, išdėstyto administracinio teisės pažeidimo protokole, matyti, kad jis šias aplinkybes nurodė apsaugos darbuotojui, norėjo sumokėti už prekę, tačiau apsaugos darbuotojas iškvietė policiją. Tokias apelianto nurodytas aplinkybes patvirtino ir teisme apklausta jo sugyventinė J. G. (21 b. l.).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad apylinkės teismas nesiėmė visų priemonių nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes. Apylinkės teismas savo sprendimą pripažinti T. N. kaltu dėl smulkaus svetimo turto pagrobimo grindė atitinkamų įrodymų, kurie buvo išnagrinėti teismo posėdžio metu, įvertinimu, tačiau šie įrodymai nepaneigia T. N. iškeltos versijos ir tuo labiau nepatvirtina jo tyčios pagrobti svetimą turtą. Apsaugos darbuotojas S. M., kuris, teismo nuomone, galėtų nurodyti sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, dėl neaiškių priežasčių nebuvo apklaustas teismo posėdyje. S. M. paaiškinimas (4 b. l.) visiškai neinformatyvus, o vaizdo medžiaga, kuria apylinkės teismas taip pat grindė savo sprendimą, patvirtina tik tai, kad T. N. buvo parduotuvėje, pirko daug prekių, už jas sumokėjo ir pasiėmęs prekes nuo kasos nuėjo. Pats faktas, kad T. N. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, negali nei patvirtinti, nei paneigti apelianto kaltės – dėl asmens kaltės sprendžia administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (ir teismas), ištyręs ir pagal vidinį savo įsitikinimą įvertinęs visumą įrodymų, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Apylinkės teismas skundžiamame nutarime formaliai nurodė, kad T. N. veika atitinka teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 str., požymius, nieko nepasisakydamas apie subjektyviosios pusės požymius apelianto veikoje, nesiėmė visų būtinų priemonių nustatyti svarbias bylos aplinkybes, kurios leistų vienareikšmiškai nuspręsti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliamų versijų. Aišku, abejonės turi būti vertinamos pažeidėjo naudai, kai ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos galimybės tų abejonių pašalinti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes sprendžiama, kad Šiaulių apylinkės teismas neįvykdė pareigos išsiaiškinti visas svarbias, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) bei bylą išnagrinėjo pažeisdamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl šių priežasčių Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo papildomai ištirti bylos aplinkybes, šaukti į teismą liudytojus, kitus asmenis ir vertinti įrodymų visumą.

Apylinkės teismas, iš naujo išsamiai ir nešališkai nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertins ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto įtakoti galimus iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimus, dėl jų šioje nutartyje nepasisako.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.