- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-31
- Bylos Nr.
- II-283-1132/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01074-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2020 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-8347-2020 administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta K. B. (toliau – ir pareiškėja) skundu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2020 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-8347-2020 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo jai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį paskirta 170 Eur piniginė bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesių terminui už tai, kad Kauno m. sav., Kaunas, Geležinkelio g. – I. Ivinskio g., 2020 m. balandžio 8 d. 14.10 val., vairuodama transporto priemonę ir važiuodama šalutiniu keliu, nedavė kelio transporto priemonei važiuojančiai pagrindiniu keliu. Tuo sukėlė pavojingą situaciją, privertė kitą eismo dalyvį staigiai stabdyti, keisti judėjimo greitį, kryptį ir imtis kitų veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Jei teismas nepanaikintų skundžiamo nutarimo, prašo veiką perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į 417 straipsnio 3 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Jei teismas netenkintų antrojo prašymo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo.
Skunde pareiškėja nurodė, kad 2020 m. balandžio 8 d. Kaune, Geležinkelio ir I. Ivinskio gatvių sankirtoje, vairuodama transporto priemonę ir važiuodama šalutiniu keliu, sukėlė pavojingą situaciją, dėl ko kita transporto priemonė turėjo staigiai stabdyti. Ji nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pripažinta tai, kad pareiškėja pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi, nenurodyta dėl kokių priežasčių jos veika kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o ne pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Mano, kad padarė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 154 punkto pažeidimą (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu), o už KET 154 punkto pažeidimą atsakomybė nustatyta ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjai išvažiavus iš šalutinio kelio į pagrindinį, pagrindiniu keliu važiuojanti transporto priemonė – policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, akivaizdžiai nekeitė judėjimo krypties, nei jos vairuotojas, nei kiti asmenys neturėjo imtis ir nesiėmė jokių kitų veiksmų savo ir kitų asmenų saugumui užtikrinti. Įvykis buvo miesto teritorijoje, kur maksimalus leistinas greitis yra 50 km/val., pareigūnai nevyko į iškvietimą, todėl leistino greičio neviršijo, jų greitis galimai nesiekė leistino, o pradėję transporto priemonę stabdyti, iš karto sustojo. Pareiškėja taip pat nurodė, kad paskirta nuobauda yra neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui. Per dvidešimt vairavimo metų yra padariusi tik vieną administracinį nusižengimą (prieš 10 metų), galiojančių nuobaudų neturi, todėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas yra neproporcinga nuobauda (b. l. 1–4).
Atsiliepimas
Institucijos atstovas atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad ANK 420 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti padarinių, todėl vien tai, kad niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo veiką vertinti kaip nepavojingą. KET pažeidimas padarytas tyčia, demonstruojant savo išskirtinumą, tuo sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams. Pareiškėja padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai (b. l. 7–8).
Šalies argumentai
Pareiškėja K. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prisipažįsta padariusi KET pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad šalutinio ir pagrindinio kelio sankirtoje, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio policijos pareigūnų automobilio. Prieš įvažiuodama į pagrindinį kelią iš šalutinio, klaidingai manė, kad spės užbaigti manevrą ir nesukels pavojingos situacijos. Dėl jos veiksmų buvo priversta stabdyti ir sustojo policijos pareigūnų vairuojama transporto priemonė. Jei pareigūnai nebūtų stabdę, būtų įvykęs eismo įvykis. Ji pareigūnų atsiprašė, kad nepraleido jų ir paaiškino, kad klaidingai manė, jog pareigūnai rodo posūkį. Dėl veikos kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nesutinka, nes nevairavo chuliganiškai. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes ji turi užmiestyje gyvenančią senyvo amžiaus sergančią mamą, kurią tenka nuolat prižiūrėti, be to turi neįgalų anūką, dėl kurio sunkios sveikatos būklės tenka dažnai skubiai pas jį vykti ((duomenys neskelbtini) teismo posėdžio garso įrašas (duomenys neskelbtini)).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2 AT-14-139/2016).
K. B. 2020 m. balandžio 8 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-22223-2020 surašytas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2020 m. balandžio 8 d. 14.10 val., Kauno m. sav., Kaunas, Geležinkelio g. – I. Ivinskio g., vairuodama transporto priemonę ir važiuodama šalutiniu keliu, nedavė kelio transporto priemonei važiuojančiai pagrindiniu keliu. Tuo sukėlė pavojingą situaciją, privertė kitą eismo dalyvį staigiai stabdyti, keisti judėjimo greitį, kryptį ir imtis kitų veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 20113042400, b. l. 1–3);
Skundžiamu Institucijos nutarimu K. B. nubausta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad 2020 m. balandžio 8 d. 14.10 val., Kauno m. sav., Kaunas, Geležinkelio g. – I. Ivinskio g., vairuodama transporto priemonę ir važiuodama šalutiniu keliu, nedavė kelio transporto priemonei važiuojančiai pagrindiniu keliu. Tuo sukėlė pavojingą situaciją, privertė kitą eismo dalyvį staigiai stabdyti, keisti judėjimo greitį, kryptį ir imtis kitų veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 20113042400, b. l. 4–5).
ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už vieną iš jame numatytų alternatyvių veikų: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
ANK 417 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.
Iš bylos medžiagos ir pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad byloje nėra ginčo, jog K. B., vairuodama transporto priemonę ir važiuodama šalutiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės. Šis įvykis užfiksuotas byloje esančiu vaizdo įrašu, administracinio nusižengimo protokolu ir pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais. Teismo posėdžio metu pareiškėja pripažino, kad važiuodama šalutiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės, ji klaidingai įvertino situaciją ir manė spėsianti užbaigti manevrą niekam nekeldama pavojaus. Jei pareigūnai nebūtų stabdę transporto priemonės, būtų įvykęs eismo įvykis. Ji taip pat nurodė, kad jos padarytas pažeidimas atitinka KET 154 punkto reikalavimų pažeidimą. Taigi pareiškėja pripažino padariusi administracinį nusižengimą, tačiau nesutiko su veikos kvalifikavimu ir ta aplinkybe, jog vairavo chuliganiškai.
Visų pirma teismas pažymi, kad pareiškėjai inkriminuojamas pavojingą situaciją sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 420 straipsnio 1 dalis), o ne chuliganiškas vairavimas (ANK 420 straipsnio 2 dalis). Teismas sutinka su pareiškėjos išsakyta pozicija, jog ji nevairavo chuliganiškai, taip pat pažymi, kad chuliganiškas vairavimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir plačiau dėl to nepasisako.
Pareiškėja teisingai nurodo, kad administracinė atsakomybė už įvažiavimą į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio pažeidžiant KET reikalavimus, numatyta ANK 417 straipsnio 3 dalies dispozicijoje, tačiau viena iš alternatyvių veikų, kuriomis gali būti padarytas minėtas pažeidimas, dėl savo pavojingumo yra išskirta ir atskirai aprašyta ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje – pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Taigi pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn ne už bet kokį įvažiavimą į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio pažeidžiant Kelių eismo taisykles, bet už tokį patį įvažiavimą, sukėlusį pavojingą situaciją, t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį ar kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Būtent šių padarinių reikalaujama sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, klausimą. Šiuo straipsniu baudžiama jau už tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris buvo pakankamai pavojingas, jog lemtų eismo įvykį, ir tik dėl kitų eismo dalyvių pastangų ir papildomų veiksmų jo buvo išvengta.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėja, važiuodama šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei. Tuo sukėlė pavojingą situaciją, privertė kitą eismo dalyvį staigiai stabdyti, keisti judėjimo greitį, kryptį ir imtis kitų veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti. Toks pažeidimas atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimo sudėtį.
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad įvykis užfiksuotas dienos metu, mieste, kuomet eismas yra pakankamai intensyvus, matomumas buvo geras, todėl akivaizdu, kad K. B., būdama patyrusia vairuotoja, privalėjo įsitikinti, kad nėra pagrindiniu keliu atvažiuojančių transporto priemonių. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, abi transporto priemonės, važiuodamos link nelygiareikšmių kelių sankryžos, kurį laiką artėjo viena prie kitos smailiu kampu, K. B. prieš įvažiuodama į pagrindinį kelią, privalėdama įsitikinti eismo saugumu ir laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, taip savalaikiai nepasielgė, transporto priemonės nesustabdė, greičio iki saugaus nesumažino ir į pagrindinį kelią įvažiavo užkirsdama kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei. Pareiškėja nebuvo atidi ir rūpestinga, dėl to kelyje elgėsi pavojingai. K. B., praleisti pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę, turėjo dar prieš įvažiuodama į sankryžą, tačiau šios pareigos nevykdė, nesustojo, neįsitikino, kad galės saugiai įvažiuoti į pagrindinį kelią ir nėra pagrindiniu keliu atvažiuojančių transporto priemonių, todėl dėl šios priežasties teigti, jog dėl K. B. veiksmų nekilo pavojinga situacija, nėra jokio pagrindo. Aplinkybė, kad pagrindiniu keliu važiavusi transporto priemonė buvo pasirinkusi galimai mažesnį nei leistina greitį ir pradėjusi stabdyti, iš karto sustojo, transporto priemonės nebuvo apgadintos, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad situacija nebuvo pavojinga ar jos padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra mažiau pavojingas. Priešingai aiškinant, būtų sudarytos sąlygos eismo dalyviams elgtis savo nuožiūra pagal susidariusią situaciją kelyje ir manyti, jog daro mažiau pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nei jis būtų esant realiai grėsmei. Kelių eismo taisyklių be jokių išimčių privalo laikytis visi vairuotojai nepaisant susidariusios situacijos kelyje. Pažymėtina ir tai, kad net ir po to, kai pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės vairuotojas staiga sustabdė savo transporto priemonę, ir signalizavo, pareiškėja savo vairuojamos transporto priemonės nesustabdė ir nuvažiavo toliau. Pareiškėjos argumentą, jog ji įvažiavo į pagrindinį kelią nepraleisdama pagrindiniu keliu atvažiuojančios transporto priemonės tik dėl to, kad manė, jog kitos transporto priemonės vairuotojas galimai rodo posūkio signalą ir ketina sukti, teismas atmeta kaip nepagrįstą, kadangi pareiškėja, įvažiuodama į pagrindinį kelią, privalėjo įsitikinti, jog posūkio signalas tikrai rodomas, o ne vadovautis nepagrįstomis prielaidomis.
K. B., išvažiuodama iš šalutinio kelio neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, elgėsi lengvabūdiškai ir nerūpestingai, dėl jos veiksmų – staigaus išvažiavimo iš šalutinio kelio – pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti, ji padarė KET 154 punkto pažeidimą, šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, todėl Institucija K. B. padarytą nusižengimą teisingai kvalifikavo kaip pavojingą vairavimą (ANK 420 straipsnio 1 dalis), kadangi tokiais nerūpestingais veiksmais K. B. sudarė situaciją, keliančią pavojų sau bei kitiems eismo dalyviams, o jos veiksmų kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kad K. B. iš esmės pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, ji nesutiko tik su veikos kvalifikavimu, t. y. veikos teisiniu vertinimu, teismas K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi.
Nepanaikinus skundžiamo nutarimo ir administracinės bylos nenutraukus, taip pat neperkvalifikavus veikos iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį, pareiškėja prašo jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo.
Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę nuobaudą – baudą nuo 170 Eur iki 230 Eur (turintiems teisę vairuoti asmenims) už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą, taip pat ir privalomą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, laiko proporcinga priemone tam, kad būtų pasiekti visuomenei svarbūs tikslai, ši priemonė yra būtina visuomenei svarbiems tikslams pasiekti ir ja nėra varžomos žmogaus teisės ir laisvės daugiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010) ir tokias aplinkybes K. B. privalėjo įvertinti prieš darydama vieną iš šiurkštesnių administracinių nusižengimų.
K. B. skunde ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas laikytinas neproporcingu pažeidimo pavojingumui. Pareiškėja nurodė, kad byloje yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, veika padaryta dėl neatsargumo, per dvidešimt vairavimo metų padarė vieną pažeidimą prieš maždaug dešimt metų, galiojančių nuobaudų neturi. Ji taip pat paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimas jai būtinas dėl to, kad slaugo senyvo amžiaus, ligotą, užmiestyje gyvenančią motiną, kurią tenka periodiškai vežti į gydymo įstaigą, be to turi neįgalų anūką, kurį tenka nuolat prižiūrėti, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė.
Pareiškėja padarė pavojingą kelių eismo taisyklių pažeidimą, galintį sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Akivaizdu, kad administracinė nuobauda kartu su administracinio poveikio priemone sukelia pareiškėjai neigiamas pasekmes – nepatogumų buityje, darbe ir kt. Tačiau tokia poveikio priemone siekiama auklėjamojo tikslo – atkreipti pažeidėjo dėmesį į padaryto pažeidimo sunkumą (jį atspindi minėti konkretūs pažeidėjo suvaržymai) ir padėti jam suvokti atsakomybės neišvengiamumą. Tuo pačiu siekiama ir prevencinio atsakomybės tikslo, kad suvokęs savo pažeidimo sunkumą ir patyręs neigiamas veikos pasekmes, ateityje asmuo nedarytų pažeidimų. Pareiškėjos K. B. teisinei padėčiai švelninti nepakanka jos nurodomų nusižengimo padarymo aplinkybių (pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės vairuotojas važiavo galimai mažesniu nei leistina greičiu, todėl iš karto sustabdė automobilį), tai, kad dėl jos neleistino elgesio jokios neigiamos pasekmės nekilo ar tai, kad ji nėra bausta, galiojančių nuobaudų neturi, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir teisės vairuoti transporto priemones turėjimas būtinas dėl rūpinimosi šeimos nariais – senyvo amžiaus motina bei neįgaliu anūku. Tam tikrų nepatogumų sukėlimas asmeniui, kuriam paskirta nuobauda, taip pat savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti. Todėl K. B. teiginiai, kad ji turi rūpintis šeimos nariais ir dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo patirtų nepatogumų, nėra pakankami konstatuoti, kad jai paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga jos padarytam nusižengimui.
Teismo nuomone, prieš pažeisdama Kelių eismo taisykles, teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pati pažeidėja, o to nepadarius, prisiėmė pasekmių, kilusių dėl padaryto nusižengimo, riziką. Laikytina, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jos padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakinga pati pareiškėja, todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjos naudai kaip ypatingai švelninančios jos atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas šioje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Institucija, ne teismo tvarka priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, skirdama ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos baudos minimumą bei privalomai nustatydama minimalų ANK 420 straipsnio 5 dalyje nurodytą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė. K. B. paskirta nuobauda ir poveikio priemonė yra proporcinga jos padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.
K. B. skunde nurodė, kad Institucijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nėra nurodyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, o nutarimas yra nemotyvuotas. Pareiškėja pateikė Institucijai rašytinius paaiškinimus, tačiau priimant nutarimą dėl jų pasisakyta nebuvo. Teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad nutarimas nėra išsamiai motyvuotas, nutarime nėra pasisakyta dėl pareiškėjos K. B. pateiktų paaiškinimų ir veikos kvalifikavimo, teismas taip pat pažymi, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą bei nutarimą nenurodyti konkretūs KET punktų pažeidimai, kas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies protokolo turinio reikalavimų ir ANK 618 straipsnio 2 dalies nutarimo turinio reikalavimų. Institucija, pateikdama atsiliepimą, taip pat nenurodė, kokius konkrečiai KET punktų reikalavimus pažeidė K. B.. Kita vertus, proceso reikalavimų pažeidimas yra pripažįstamas esminiu, jeigu jis galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. Administracinio nusižengimo protokolo ir jo pagrindu priimto nutarimo pažeidimo esmė yra aiškiai išdėstyta. K. B. nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą savo kaltę iš esmės pripažino, tačiau veiką prašė perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, nesutikdama su Institucijos administracinio nusižengimo protokolo pagrindu priimtu nutarimu, jį apskundė teismui. Nagrinėdamas K. B. skundą, teismas išklausė pareiškėjos paaiškinimus dėl įvykio, išnagrinėjo atsakomybėn patraukto asmens argumentus dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo, pareiškėja sutiko padariusi KET 154 punkto pažeidimą, suprato, už ką buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, sutiko, kad nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės, dėl ko pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės vairuotojas turėjo staigiai stabdyti, priešingu atveju būtų kilęs eismo įvykis, sutiko, kad nebuvo pakankamai atidi ir nesiėmė visų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų sau ir kitam eismo dalyviui, bylos nagrinėjimo metu turėjo teisę į gynybą bei teisę pateikti įrodymus, jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad pareiškėja prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad Institucijos padaryti proceso normų pažeidimai, surašant protokolą ir priimant skundžiamą nutarimą nelaikytini esminiais, veika kvalifikuota teisingai, nors priimant skundžiamą nutarimą pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių priimant skundžiamą nutarimą nenustatyta, tačiau jai skirta minimali nuobauda, kuri skiriama tik esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl skundžiamo nutarimo nėra pagrindo pripažinti neteisėtu ir naikinti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundas atmestinas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2020 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-8347-2020 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 20113042400) paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 2 dalimi, 641 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
Atmesti K. B. skundą.
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2020 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-8347-2020 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 20113042400) nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylos Nr. 20-ANR_N-8347-2020 (ROIK: 20113042400) medžiagą nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.