Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jurisdictus“ ieškinį atsakovams A. B. ir D. A. dėl išlaidų priteisimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, trečiasis asmuo G. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovas A. B. ir trečiasis asmuo G. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovės UAB “Jurisdictus” ieškinys atsakovo D. A. atžvilgiu, panaikino, konstatavęs, jog atsakovas D. A., būdamas transporto priemonės Ford Fiesta valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju, yra atsakingas už minėtos transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, kurias patyrė ieškovė UAB „Jurisdictus“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovės UAB “Jurisdictus” ieškinys atsakovo A. B. atžvilgiu, panaikino ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB „Jurisdictus“ 20 dienų terminą, nuspręsti dėl tinkamo atsakovo/atsakovų bei nuspręsti dėl būtinumo pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus ir/ar įrodymus, tikslinant ieškinyje nurodytas aplinkybes, nurodytus nutarties motyvuojamojoje dalyje.

9. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją

10. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog supranta, kad dėl jo kaltės nuvežta transporto priemonė, tačiau nesupranta, kodėl taip ilgai buvo laukiama dėl automobilio atsiėmimo.

12. Teismo posėdžio metu liudytojas R. P. paaiškino, kad trečiasis asmuo yra jo pažįstamas daugelį metų, pas jį remontuodavo automobilį; automobilio pardavime dalyvavo kaip tarpininkas, nes servise dirbo priėmėju; G. išvažiuodamas paliko automobilį ir buvo sutarę, jog, jei atsiras pirkėjas, jį parduos; atvyko A., sutarė parduoti automobilį, iš jo paėmė 300 Lt, atidavė jam automobilį, raktus ir dokumentus bei sutarė, jog grižus G. sudarys sutartį, tačiau grįžus G., atidavė pastarajam pinigus, bet su A. susisiekti niekaip nepavyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

13. Nagrinėjamojoje byloje iš naujo nagrinėjat bylą nurodytoje dalyje, teismas priimdamas sprendimą laikosi apeliacinės instancijos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytų teisės aktų išaiškinimų ir padarytų išvadų.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 16 d. buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, kuriuo automobilis Ford Fiesta valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl KET pažeidimo, buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas UAB „Sauda“ aikštelėje nuo 2013 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. spalio 6 d. UAB „Sauda“ 2017 m. spalio 6 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perleido ieškovei turėtą reikalavimo teisę išieškoti išlaidas - iš viso 2623,14 EUR (nuo 2013-11-16 iki 2017-10-06) už transporto priemonės Ford Fiesta valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla atsakovo D. A. atžvilgiu buvo nutraukta (administracinės teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)), o transporto priemonė Ford Fiesta valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinta A. B.. Ieškovės teigimu, būtent atsakovai turi atlyginti nurodytas išlaidas, t. y. atsakovas A. B. – kaip automobilio savininkas, o D. A. – kaip valdytojas.

15. Taip pat nustatyta, kad atsakovas D. A. (transporto priemonės valdytojas) automobiliu nesidomėjo ir jokių veiksmų dėl jo atsiėmimo neatliko. Būtent dėl D. A. neveikimo nesiimant veiksmų dėl transporto priemonės atsiėmimo ir neteisėto veikimo sąlygojusio transporto priemonės priverstinį nuvežimą susidarė nagrinėtina situacija. Be to, viešame transporto priemonių registre VĮ „Regitra“ transporto priemonės Ford Fiesta Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra nurodytas G. V., tačiau 2014-12-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog G. V. automobilį pardavė atsakovui A. B. – transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. 2014-12-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra įsiteisėjęs.

16. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartyje konstatavo, kad atsakovas D. A., būdamas transporto priemonės Ford Fiesta valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju, yra atsakingas už minėtos transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, kurias patyrė ieškovė UAB „Jurisdictus“ (žr. nutarties 24 punktą ir rezoliucinę dalį). Apeliacinės instancijos teismui pasisakius dėl transporto priemonės valdytojo D. A. atsakomybės, teismas vertina ieškovės argumentus dėl prašomų priteisti išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą ir iš transporto priemonės Ford Fiesta valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko.

17. Ieškovė teigia, kad išlaidų priteisimo reikalauja iš atsakovų solidariai pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 6 dalį išlaidos ūkio subjektui, už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki automobilio atsiėmimo iš aikštelės dienos privalo atlyginti savininkas ir valdytojas solidariai. Sprendžiant dėl automobilio perleidimo ir jo faktinio savininko vertintina byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojo parodymai ir byloje esantys duomenys.

18. Nustatyta, kad viešame transporto priemonių registre VĮ „Regitra“ transporto priemonės Ford Fiesta valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra nurodytas trečiasis asmuo G. V.. Duomenų apie tai, kad buvo sudaryta transporto priemonės Ford Fiesta valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis ir sandoris registruotas VĮ „Regitra“, byloje nepateikta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tarp G. V. ir A. B. įvyko automobilio pirkimo pardavimo sandoris, kuris liko neįformintas, todėl transporto priemonė grąžinta savininkui A. B..

19. 2014 metų CK 1.73 straipsnio 1 dalies redakcija nedraudė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti žodžiu. Tačiau bet kuriuo atveju, ir esant žodiniam susitarimui, turi būti įrodytos sandorio sudarymą, t. y. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą patvirtinančios sąlygos. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Taigi nesudarius rašytinės automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, transporto priemonės savininko pasikeitimas pirmiausia turi būti įrodytas, įrodant, kad automobilis buvo perduotas kitam asmeniui (pirkėjui), perduodant jam automobilio dokumentus, užtikrinant pastarajam jo valdymą.

20. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. V. paaiškino, kad automobilis buvo paliktas pas liudytoją autoservise, nurodant, jog atsiradus pirkėjui, jį parduotų; liudytojas paskambino trečiajam asmeniui ir informavo, jog automobilį perka B. už 300 Eur, kuriam buvo perduoti automobilis, jo raktai ir dokumentai; grįžus į Lietuvą liudytojas perdavė trečiajam asmeniui 300 Lt, tačiau susisiekti su atsakovu A. B. dėl automobilio perregistravimo niekaip nepavyko. Teismo posėdžio metu liudytojas iš esmės patvirtino trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, paaiškindamas, jog G. išvažiuodamas paliko automobilį ir buvo sutarę, jog, jei atsiras pirkėjas, jį parduos; atvyko Augustinas, sutarė parduoti automobilį, iš jo paėmė 300 Lt ir atidavė jam automobilį, raktus ir dokumentus bei sutarė, jog grižus G. sudarys sutartį, tačiau grįžus G., atidavė jam pinigus, bet su Augustinu susisiekti niekaip nepavyko. Teismas byloje įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismo posėdžio metu nustatytas faktines bylos aplinkybes ir šalių trečiojo asmens bei liudytojo paaiškinimus daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog G. V. ir A. B. sudarė žodinę automobilio pirkimo pardavimo sandorį, kuris liko neįformintas, ir todėl transporto priemonė turėjo būti grąžinta transporto priemonės savininkui A. B..

21. Sprendžiant automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų priteisimo klausimą kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad, atsižvelgiant į viešojoje teisėje nustatytą reguliavimą, pasaugos sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis) trečiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalis numato, kad išlaidas ūkio subjektui už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki automobilio atsiėmimo iš aikštelės dienos privalo atlyginti savininkas ir valdytojas solidariai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, kad UAB „Jurisdictus“ įgijo teisę į automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimą (CK 6.830-6.849 straipsniai), kurią perleido UAB „Sauda“, o ši – ieškovei (CK 6.101-6.104 straipsniai). Įvertinus šias aplinkybes, bei tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai savo prievolę, to neneigė teismo posėdyje atsakovas D. A., ieškovei įvykdė tinkamai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 2 623 Eur už transporto priemonės Ford Fiesta valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2013-11-16 iki 2017-10-06, tenkintinas.

22. Sprendžiant dėl atlyginimo už priverstai nuvežtos transporto priemonės saugojimą dydį iš transporto priemonės savininko ir valdytojo ir jo atitikimą tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, teismo reikalavimų į bylą ieškovė pateikė UAB „Transsadria“ 2010-04-16 transporto paslaugų įkainius, UAB „Valiteksas“ 2009-03-02 transporto paslaugų kainoraštį, UAB „Sauliaus transporto sistemos“ 2011-10-12 Pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo apmokėjimo kainos, taip pat Kauno apskrities VPK supaprastinto atviro konkurso Nr. (duomenys neskelbtini) Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo konkurso, patikslintas sąlygas. Išanalizavus pateiktus duomenis matyti, kad Vilniaus mieste saugojimo paslaugos teikiamos viešojo pirkimo sutarties su policijos komisariatu pagrindu, šios paslaugos teikėjas buvo išrinktas pasiūlęs mažiausią kainą. 2013 metais (automobilis nuvežtas 2013-11-16) UAB „Sauda“ Vilniaus mieste nustatytas įkainis sudarė 240 Lt per mėnesį, kas sudaro 8 Lt (2,32 Eur) už vieną pasaugos parą. Pagal konkurso sąlygas UAB „Sauda“ turėjo teisę į 15 Lt (4,4 Eur) įkainį, kai tuo tarpu už vėlesnius laikotarpius taikomas dvigubai mažesnis įkainis. Tuo tarpu Kaune 2010-44-17 UAB „Šančių autoservisas ir Ko“ nustatytas įkainis buvo 20 Lt (5,79 Eur) už vieną pasaugos parą. Klaipėdos rajone 2010-04-16 UAB „Transadria“ nustatytas įkainis sudarė 20 Lt (5,79 Eur) už parą, Šilutės mieste UAB „Valiteksas“ 2009-03-02 įkainis taip pat 20 Lt (5,79 Eur) už parą, nuo 2011-10-12 paslaugą teikusi UAB „Sauliaus transporto sistemos“ pasaugos įkainis sudarė 25 Lt (7,24 Eur) už parą. Taigi vertinant analogiškų paslaugų teikimą Lietuvos miestuose matyti, jog saugojimo paslaugos teikėjo įkainis už parą buvo žymiai didesnis nei ieškovės nurodytas ir apskaičiuotas (sumažintas iki 2,32 Eur už parą). Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog šiuo metu saugojimo paslaugos įkainis, skelbiamas Viešųjų pirkimų tarnybos, sudaro nuo 8-10 Eur už parą. Taip pat ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patikslino, kad nors nurodo ilgesį paslaugos skaičiuojamas laikotarpį, tačiau faktiškai įsiskolinimą skaičiuoja už trejus metus. Taip pat vertintina ir tai, jog nors ieškovė prašomo priteisti įsiskolinimo laikotarpį skaičiuoja už tris metus nuo 2013-11-16, tačiau automobilis bylos nagrinėjimo metu nėra atsiimtas ir vis dar saugomas aikštelėje. Nurodytų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas Vilniaus mieste, ieškovės prašomas priteisti įsiskolinimas pagal nurodytą įkainį laikytinas teisingu ir proporcingu ir neuždedančiu pernelyg didelės naštos transporto priemonės savininkui ir valdytojui.

23. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovų priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovai pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (2 623 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-04-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 59 Eur žyminio mokestį ir 250 Eur už advokato teisinę pagalbą. Ieškinį tenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis priteistinos ieškovei iš atsakovų, t. y. iš kiekvieno po 154,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 ir 7 dalys, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

25. Ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis taip pat priteistina ir 2,65 Eur išlaidų susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka. Iš kiekvieno atsakovo priteistina po 1,32 Eur šių išlaidų (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

26. Ieškinį tenkinus, valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios sudaro 15,46 Eur, t.y. iš kiekvieno po 7,73 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“, įmonės kodas 301851658, naudai 2 623 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt tris euru ir 00 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 623 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-04-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 311,65 Eur (tris šimtus cienuolika eurų ir 65 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 155,82 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus ir 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 7,73 Eur (septynis eurus ir 73 ct) bylinėjimosi išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.