- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- I-9971-423/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. K. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, pataisos namai, atsakovės atstovas), 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1-2).
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 34) nurodė, kad jis nuo 2016-11-01 iki 2019-09-30 buvo laikomas Alytaus PN patalpose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Nurodė, kad nebuvo užtikrinta teisės aktų nustatyta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma, dieninis ir naktinis apšvietimas bei oro temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų, pastatų būklė buvo avarinė, sienos sutrūkinėjusios, langai nesandarūs, stiklai suskilę, nebuvo mechaninės ventiliacijos, stogas kiauras, prausykloje nebuvo šilto vandens, elektros instaliacija netvarkinga, sanitarinis mazgas neatitvertas nuo likusios patalpos. Dėl tokių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumus, orumo pažeminimą, stresą. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 6-11) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjui Alytaus PN gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Be to, pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose, tad turėjo teisę dienotvarkėje numatytu laiku laisvai judėti įstaigos teritorijoje, užsiimti leistina veikla, sportuoti, būti lauke. Patalpų ir inventoriaus būklė gera, Alytaus visuomenės sveikatos centras pažeidimų pataisos namuose nenustatė. Patalpose vėdinamos per atvirus langus, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo gyvenamasis pastatas nėra avarinės, tačiau blogos būklės. Pataisos namų remontui lėšos yra skiriamos iš valstybės biudžeto, tad remontas atliekamas atsižvelgiant į skiriamus asignavimus. Šio pastato rekonstrukcijos darbai pradėti 2018 metais. Sanitarinio mazgo patalpoje kiekvienas tualetas yra įrengtas atskirose kabinose. Teisės aktuose nenumatytas karšto vandens įrengimas prausyklose. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius duomenis ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau to nepadarė. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus PN nuo 2016-11-01 iki 2019-09-30.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Pareiškėjas neturtinę žalą didžia dalimi grindžia aplinkybėmis dėl jo kalinimo Alytaus PN patalpose pažeidžiant minimalią teisės aktais reglamentuotą gyvenamojo ploto normą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas: 11 būrio 2 miegamajame, kurio plotas – 43,96 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,6 kv. m ploto; 11 būrio 4 miegamajame, kurio plotas – 44,68 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,7 kv. m ploto; 17 būrio 7 miegamajame, kurio plotas – 35,85 kv. m, jame įrengta 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,9 kv. m ploto; 9 būrio 6 miegamajame, kurio plotas – 37,91 kv. m, jame yra 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,2 kv. m ploto (b. l. 12-15).
Nors pareiškėjas teigė, kad patalpos nuolat buvo perpildytos, nenurodė ir nedetalizavo, kuriose konkrečiose patalpose su kiek asmenų gyveno, nenurodė šių asmenų vardų ir pavardžių, nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių duomenų, o tik teigė, kad visą ginčo laikotarpį su juo gyveno iki 16 nuteistųjų. Toks teiginys nėra pakankamai detalizuotas ir pagrįstas, kadangi frazė „iki 16 nuteistųjų“ gali reikšti ir mažesnį asmenų skaičių.
Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti bylos medžiaga ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui Taisyklėse reglamentuojama minimalaus ploto norma buvo užtikrinta.
Pareiškėjas teigė, jog patalpų būklė buvo avarinė, kaupėsi drėgmė, buvo šalta, trūko vėdinimo, apšvietimas netinkamas, langai nesandarūs, stiklai suskilę, stogas kiauras, elektros instaliacija netvarkinga.
Higienos normoje HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s, oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.).
Atsakovės atstovas į bylą pateikė ginčo laikotarpiui aktualius Alytaus visuomenės sveikatos centro 2016-12-09 ir 2018-12-21 patikrinimo aktus (b. l. 19-25). Šių patikrinimų metu buvo kompleksiškai tikrinama, kaip Alytaus pataisos namuose laikomasi higienos normos reikalavimų. Abejuose aktuose nurodyta, kad nuteistieji yra apgyvendinami tik gyvenamosiose patalpose, pataisos namų patalpos ir aplinka tvarkinga, švari ir atitinka teisės aktų reikalavimus, atskirai pažymėta, kad langai skaidraus stiklo, pritaikyti vėdinimui, patalpų valymui yra išduodamos valymo priemonės. Apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos. Patikrinimų metu nenustatyta jokių Higienos normos pažeidimų dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių.
Teismas pažymi, jog Alytaus visuomenės sveikatos centro 2016-12-09 patikrinimo akte užfiksuota, jog 2 bendrabučiui, kuriame gyveno pareiškėjas, reikalingas kapitalinis remontas (b. l. 20). Šią aplinkybę pripažino ir atsakovės atstovas (b. l. 9), tačiau net konstatavus, kad galimai ne visos patalpos buvo tinkamai suremontuotos, negali būti reikalaujama iš Alytaus PN, kad jis atliktų kapitalinį patalpų remontą. Tokio įpareigojimo teisės aktai nenumato, o Alytaus visuomenės sveikatos centro specialistai Higienos normos pažeidimų dėl šios aplinkybės nenustatė. Be to, pareiškėjas nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė tokios aplinkybės, kaip prasta sienų būklė, aptrupėję dažai, o tik abstrakčiai ir deklaratyviai konstatavo šias aplinkybes.
Skunde teigiama, kad tualetai buvo netinkamai atitverti. Iš byloje pateiktos fotonuotraukos (b. l. 28) matyti, kad tualetų patalpoje klozetai yra atskirti pertvaromis su durelėmis, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo. Pareiškėjas skundžiasi, jog sanitariniame mazge esantys pisuarai neatskirti sienelėmis, tačiau teismas, vadovaudamasis bendraisiais protingumo ir teisingumo principais, pažymi, jog toks pisuarų įrengimas yra analogiškas visų viešųjų tualetų įrengimui, todėl pareiškėjui nebuvo sudarytos išskirtinai blogesnės gyvenimo sąlygos nei kitiems, taip pat ir laisvėje gyvenantiems asmenims. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę naudotis klozetu, kuris įrengtas atskirtoje kabinoje.
Higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Nei higienos normoje, nei kituose teisės aktuose nereglamentuojamas šilto vandens tiekimas kitose pataisos namų patalpose, šiuo atveju – prausykloje, taigi, pareiškėjo pretenzijos dėl to, kad jis negalėjo naudotis karštu vandeniu prausykloje, laikytinos nepagrįstomis.
Kadangi pareiškėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, atsakovės atstovo pateikti duomenys (Alytaus visuomenės sveikatos centro 2016-12-09 ir 2018-12-21 patikrinimo aktai (b. l. 19-25)) laikytini iš dalies paneigiančiais pareiškėjo teiginius dėl itin prastų higienos sąlygų, tačiau byloje nėra tikslių duomenų apie apšvietimo, oro temperatūros, drėgmės ir oro judėjimo greičio atitikimą higienos normos reikalavimams konkrečiose pareiškėjo gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu.
Kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2005-03-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Taigi, būtent Alytaus PN turi pareigą laikytis nuteistųjų ir suimtųjų kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai. Alytaus PN nepateikus informacijos dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių šioje dalyje, jos vertintinos pareiškėjo naudai, pripažįstant, kad tam tikru laikotarpiu pareiškėjui galėjo būti neužtikrinama tinkama gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, drėgmė, oro judėjimo greitis ir apšvietimas, kas neatitinka Lietuvos higienos normos HN134: 2015 16 ir 14 punktų reikalavimų.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotų higienos ir buities sąlygų (tinkamos gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, drėgmės, oro judėjimo greičio, apšvietimo).
Teismui nekyla abejonių, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT bylose (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., LVAT 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nenustatyta jokių kitų skunde nurodomų pažeidimų, nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas Alytaus PN minėtų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo M. K. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo M. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus pataisos namuose buvo pažeista laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2019-09-30, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.