Panevėžio apygardos teismo nutartis

2024-12-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-253-334/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-18
Bylos Nr.
AN2-253-334/2024
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Nukentėjusysis
A. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-253-334/2024
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00185-2024-7Procesinio sprendimo kategorija 21.11.11 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nukentėjusiojo A. M. įstatyminio atstovo A. M. (toliau – pareiškėjas) pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėja 2024 m. liepos 22 d. E. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad ji 2024 m. birželio 28 d. 10.01 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama administracinio nusižengimo protokole nurodytą transporto priemone, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir turto saugumui, važiuodama (duomenys neskelbtini), kai el. paspirtuko vairuotojams leidžiama važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, važiavo kairiąja eismo juostą, ko pasėkoje susidūrė su motorolerio vairuotoju įsukusiu iš J. J. g., į (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės ir nukentėjo mopedo vairuotojas, kuriam Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus teismo medicinos ekspertai nustatė, kad sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Administracinio nusižengimo protokole E. Ž. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį.

2. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus (toliau – Institucija) tyrėjas R. B. 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną E. Ž. atžvilgiu nutraukė vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalimi 1 punktu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalies ar 428 straipsnio 3 ir 4 dalių požymių), kadangi buvo konstatuota, jog E. Ž. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) nepažeidė.

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, pareiškėjas A. M.Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pateikė skundą, kuriuo prašė Institucijos 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą panaikinti ir pripažinti E. Ž.kalta pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį ir paskirti šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutartimi nukentėjusiojo A. M. įstatyminio atstovo A. M. skundas buvo atmestas ir skundžiamas nutarimas paliktas galioti. Teismas atmetė skundą motyvuodamas tuo, jog E. Ž. nepažeidė KET ir negalima daryti išvados, jog būtent E. Ž. neteisėti veiksmai buvo priežastis nukentėjusio A. M. atstovo skunde išdėstytiems padariniams.

Šalies argumentai

5. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo A. M. įstatyminis atstovas A. M. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutartį bei Institucijos nutarimą ir patraukti E. Ž. administracinėn atsakomybėn už sukeltą eismo įvykį.

6. Skunde pareiškėjas nurodo, kad aptariamas eismo įvykis dėl to, kad E. Ž. vairuodama transporto priemonę - paspirtuką, kurio maksimalus greitis pagal technines charakteristikas yra didesnis kaip 20 km/h, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve, kur paspirtuko vairuotojui leidžiama važiuoti kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, važiavo kairia kelio juosta ir to pasėkoje susidūrė su iš J. J. gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiavusiu ir kaire važiuojamosios kelio dalies puse vairuojamu A. M. mopedu, apgadino A. M. transporto priemonę ir sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Pareiškėjo teigimu, nors toje gatvėje ir galioja kelių ženklo „Gyvenamoji zona“ reikalavimai, tačiau tai nereiškia, kad paspirtuku važiuojantis asmuo išvažiavęs į gatvę gali važiuoti nesilaikant KET 57 punkto reikalavimo, kuris aiškiai apibrėžia, jog važiuoti dviračiu arba paspirtuku, kurio maksimalus leistinas greitis yra ne didesnis kaip 20 km/h, leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę.

6.1. Pareiškėjas nesutinka su teismo, tiek ir Institucijos išvada, kad dėl eismo įvykio kilimo kalti abu vairuotojai. Pareiškėjas įsitikinęs, jog nagrinėjamu atveju E. Ž. paspirtuku turėjo važiuoti šaligatviu, o ne važiuojamąja kelio dalimi, nes toje (duomenys neskelbtini) gatvės vietoje yra ne tik važiuojamoji kelio dalis, bet ir šaligatvis. Ir tai, kad nagrinėjamu atveju E. Ž. paspirtuku važiavo praktiškai važiuojamo kelio kaire puse, t. v. praktiškai prieš eismą, bei pamačiusi priešais ją kaire kelio puse atvažiuojanti mopedą, kurį vairavo A. M.. nepasitraukė iš priešpriešinės eismo juostos, o bandė išvengti susidūrimo ir to padaryti jai nepavyko, negalima daryti išvados (ką yra padaręs administracine teiseną nutraukęs Institucijos pareigūnas ir pirmos instancijos teismas), kad dėl šio susidūrimo yra kalti abu eismo dalyviai. Nagrinėjamu atveju A. M. jokių KET pažeidimų nepadarė, pats nukentėjo dėl įvykusio susidūrimo su paspirtuku ir po Institucijos sprendimo nutraukti administracine teiseną ir skundžiamos nutarties priėmimo, praktiškai prarado teisę pretenduoti, kad būtų atlyginta žala - tiek dėl A. M. sveikatos sutrikdymo, tiek dėl transporto priemonės - motorolerio apgadinimo. Anot pareiškėjo, Institucija, tiek ir teismas, neįžvelgė jokios E. Ž. kaltės, sprendimą motyvuojant ne tuo, kad ji važiuodama prieš eismą iš tiesų pažeidė Kelių eismo taisykles, o tuo, jog ji neturi vairuotojo pažymėjimo, nėra patyrusi vairuotoja, bandė išvengti susidūrimo, bet to padaryti nepavyko, todėl yra nekalta ir jokion atsakomybėn už pareiškėjo sūnaus A. M. sužalojimą, turto sugadinimą iš esmės netrauktina. Pareiškėjo teigimu, tokia teismo, bei Institucijos pareigūno nutraukusio administracinę teiseną dėl aprašomo eismo įvykio yra neteisinga, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, todėl tiek skundžiama nutartis, tiek minėtas Institucijos nutarimas, turi būti panaikinti, o KET taisyklių nesilaikęs asmuo, nagrinėjamu atveju E. Ž., patraukta administracinėn atsakomybėn.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į pareiškėjo pateiktą skundą, asmuo, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta - E. Ž. nesutinka su skundo reikalavimais ir prašo jo netenkinti. E. Ž. nurodo, kad 2024 m. birželio 28 d. apie 10 val. paspirtuku važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, link miesto centro kryptimi, kaire važiuojamosios dalies puse, greitis buvo leistinas ir nedidelis. Ties (duomenys neskelbtini) g. pastatu Nr. 2 priešais atvažiuojantis mopedas atsitrenkė į ją. Prieš susiduriant su mopedu ji spėjo pristabdyti, tačiau jai susidarė įspūdis, kad mopedo vairuotojas nematė jos, o taip pat, įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvę nematė, ar nežiūrėjo į kelio ženklą Nr. 552 „Gyvenamoji zona“, nes įvažiavęs į minėto ženklo galiojimo ribas, važiavo tiesiai į ją. E. Ž. mano, jog jeigu mopedo vairuotojas būtų važiavęs leistinu ir saugiu greičiu kelio ženklo „Gyvenamoji zona“ galiojimo ribose, būtų spėjęs sustabdyti mopedą ir nebūtų susidūręs su ja, vairuojančia paspirtuką. Nors mopedo vairuotojas aiškino, kad pamatęs priešais atvažiuojantį paspirtuką, staigiai stabdė, susidūrimo išvengti nepavyko, tačiau stabdymo kelio žymių įvykio vietoje nebuvo. E. Ž. teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykiams reglamentuojančias teisės normas, tai atlikęs priėmė teisingą, pagrįstą ir motyvuotą nutartį. Pareiškėjas apeliacinio skundo argumentais nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius įstatymo ir teisės aktų nuostatas, todėl panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartį ir Institucijos 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą, nėra jokio pagrindo.

8. Apeliacinis skundas netenkinamas.

9. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu pareiškėjas nesutinka su administracinių nusižengimų teisenos nutraukimu E. Ž. atžvilgiu, todėl prašo panaikinti skundžiamą nutartį, Institucijos nutarimą ir patraukti E. Ž. administracinėn atsakomybėn.

10. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties teistumo ir pagrįstumo, pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pradinis skundas. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

11. Išanalizavęs administracinio nusižengimo medžiagą, apygardos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuria Institucijos rugpjūčio 22 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną paliko nepakeistą. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina pareiškėjo interesų ir jis savaip interpretuoja jam nepalankias Institucijos nutarimo išvadas, neleidžia skundžiamą nutartį naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą. Apylinkės teismas teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu pagrįstai pritarė tyrėjo pozicijai, jog administracinių nusižengimų teisena nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. ANK 423 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusio Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymą – bauda nuo 150 Eur iki 300 Eur. Šiuo atveju nėra ginčo, jog 2024 m. birželio 28 d. 10.01 val., E. Ž., vairuodama elektrinę mikrojudumo priemonę (elektrinį paspirtuką), važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve, važiavo kairiąja eismo juosta ir susidūrė su motorolerio vairuotoju įsukusiu iš J. J. g., į (duomenys neskelbtini) gatvę. KET 57 punkte numatyta, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Tačiau šios taisyklės išimtis yra numatyta KET XXI skyriaus, 177¹ punkte, kuriame nurodyta, kad dviračio, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui taisyklė (KET 57 punkte) - važiuoti viena eile ir kuo arčiau eismo juostos dešiniojo krašto, netaikoma gyvenamojoje zonoje. Šiuo atveju apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamas eismo įvykis įvyko KET 1 priedo, V skyriaus, kelio ženklo Nr. 552 „Gyvenamoji zona“ galiojimo ribose, todėl, pareiškėjas nepagrįstai įžvelgia KET 57 punkte nustatyto reikalavimo - važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, pažeidimą paspirtuko vairuotojos veiksmuose.

13. Nors, kaip teigiama pateiktame skunde, nukentėjusysis A. M., vairuodamas mopedą, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. laikydamasis kuo arčiau dešiniojo krašto, tačiau tai savaime nereiškia, jog jam netaikytinos bendros eismo dalyvių pareigos. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad eismo įvykis įvyko ne pačioje sankryžoje ((duomenys neskelbtini)), o jau šiek tiek pavažiavus (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu pažymėtu (duomenys neskelbtini) 2. To neginčija ir abu eismo dalyviai. Remiantis byloje esančiu „Google maps“ žemėlapiu, matyti, kad nukentėjusiajam A. M. sukant iš A. J. g. į (duomenys neskelbtini) g. yra atviras ir platus matomumas. Todėl, apygardos teismo vertinimu, nukentėjusysis, kaip ir paspirtuko vairuotoja, turėjo visas galimybes laiku pastebėti kitą eismo dalyvį ir imtis atitinkamų priemonių, pvz. stabdyti transporto priemonę. Gi, jokių stabdymo žymių įvykio vietos apžiūros protokole neužfiksuota. Todėl, apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, sutinka, kad eismo įvykis įvyko dėl abiejų eismo dalyvių - E. Ž. ir A. M., vairavimo įgūdžių (patirties) stokos bei nepakankamo dėmesingumo ir atidumo. Nors pareiškėjas teigia, kad paspirtuko vairuotoja turėjo važiuoti šaligatviu, tačiau iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad šaligatvio būklė yra itin prasta ir ja važiuoti paspirtuku būtų neįmanoma, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Kiti skundo argumentai, susiję su padarytos žalos atlyginimu, taip pat nepaneigia apylinkės teismo išvadų ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti E. Ž. veiksmų.

14. Remdamasis tuo, kas anksčiau išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo išvados yra pagrįstos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, juridiškai motyvuotos. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutartį nepakeistą ir nukentėjusiojo A. M. įstatyminio atstovo A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danutė Švitinienė