Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje T. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)e, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymą ,,Dėl amnestijos“, nuo paskirtos bausmės atleistas;

2) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

3) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; bausmę subendrinus su (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

4) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, likusi bausmės dalis subendrinta su (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;

5) Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių;

6) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį 12 MGL dydžio bauda,

kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. V. 2018 m. lapkričio 3 d. apie 12 val. 30 min., apsvaigęs nuo alkoholio, O. V. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė kartu gyvenančiai mamai O. V. vieną smūgį kumščiu į kaklą ir vieną smūgį į nugarą, tuo nukentėjusiajai O. V. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais T. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis T. V. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 2 d. vakare jis gėrė alkoholio. 2018 m. lapkričio 3 d. gėrė alaus. Prieš pietus sugrįžo į namus ir atsigulė. Vėliau atsikėlęs nuėjo valgyti į virtuvę. Virtuvėje tarp jo ir mamos O. V. kilo žodinis konfliktas dėl jo girtavimo. Jis netyčia virtuvėje sudaužė lėkštę, todėl mama išėjo iš virtuvės į kambarį ir atsisėdo fotelyje. Ji nesiliovė rėkusi, priekaištavusi. Jis išėjo paskui mamą. Dėl mamos priekaištų ir dėl girtumo jis susinervino, todėl tyčia stipriai smogė mamai vieną smūgį į kaklą ir vieną smūgį į nugarą. Suprato, kad jai skaudėjo, nes ji susiėmė rankomis kaklą, pradėjo verkti. Jis iš karto nuėjo miegoti į savo kambarį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė, alkotesteriu nustatė 2,40 promilių girtumą. Vėliau mamos atsiprašė, su ja susitaikė, žalą atlygino (b. l. 87–88, 92–93).

Nukentėjusioji O. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2018 m. lapkričio 3 d. kartu gyvenantis sūnus T. V. neblaivus sugrįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). T. virtuvėje paprašė valgyti, elgėsi neadekvačiai, sudaužė lėkštę ir puodelį į žemę. T. V. buvo agresyvus, labai girtas. Kilo žodinis konfliktas, sūnus triukšmavo, todėl ji išėjo iš virtuvės į kambarį ir atsisėdo fotelyje. Tuo metu iš virtuvės į kambarį atėjo neblaivus sūnus ir tyčia stipriai smogė jai, sėdinčiai fotelyje, vieną kartą į kaklą iš nugaros pusės ir vieną smūgį į nugarą (ties mentėmis). Sūnus stambus, aukštas, fiziškai labai stiprus, todėl jis neblaivus du smūgius kumščiu smogė labai stipriai. Nuo sūnaus smūgių jai labai skaudėjo, bet T. jos nesužalojo, kraujosruvų ar kitokių sužalojimų neliko. Dėl smūgių fizinis skausmas praėjo tą pačią dieną. Medikų pagalbos nereikėjo, nekvietė greitosios medicinos pagalbos, niekur nesigydė, civilinio ieškinio nereiškia. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 23–24).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamasis butas. Bute yra du kambariai, virtuvė ir koridorius. Iš koridoriaus pasukus į dešinę yra kambarys, kurio viduryje (ant grindų) yra indų duženos (b. l. 4–6).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad O. V. šoko būsenoje, susijaudinusi, bijanti, paaiškino, kad neblaivus sūnus prašė valgyti, pradėjo elgtis neadekvačiai, smogė jai į kaklą ir nugarą (b. l. 13–16).

Asmens blaivumo testu Nr. (duomenys neskelbtini) T. V. nustatytas 2,40 promilių girtumas (b. l. 85).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo T. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis T. V. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis 2018 m. lapkričio 3 d. apie 12 val. 30 min., apsvaigęs nuo alkoholio, O. V. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė kartu gyvenančiai mamai O. V. vieną smūgį kumščiu į kaklą ir vieną smūgį į nugarą, tuo nukentėjusiajai O. V. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis taip pat parodė, jog mamai smūgius sudavė stipriai, suprato, kad šiai skaudėjo, nes ji susiėmė rankomis kaklą, pradėjo verkti. Nukentėjusioji O. V. iškart po įvykio iškvietė policijos pareigūnus, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad T. V., kuris yra stambus, aukštas, fiziškai labai stiprus, rankos kumščiu labai stipriai suduodamas jai du smūgius, sukėlė jai skausmą. Teismas, įvertinęs tokius prieš nukentėjusiąją atliktus veiksmus, neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamojo veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino bylos duomenų visetas, todėl jie vertintini kaip teisingi ir patikimi.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad T. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 102–106). Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (b. l. 23–24).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: T. V. teistas (b. l. 29–74), du kartus baustas administracine tvarka (b. l. 76–78), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b. l. 67), vykdo individualią veiklą (b. l. 80–81). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam T. V. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Teismas paskiria kaltinamajam T. V. prokuroro siūlomą, BK IX skyriuje numatytą, baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskiros bausmės laiką įskaitomas T. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 3 d. 12.55 val. iki 2018 m. lapkričio 4 d. 10.43 val., (b. l. 87–88, 89), (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajam T. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 99–100) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir T. V. paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti T. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 3 d. 12.55 val. iki 2018 m. lapkričio 4 d. 10.43 val., (viena para), prilyginant vieną laikino sulaikymo parą šešioms viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti kaltinamąjį T. V. per 4 mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Palikti galioti T. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti kaltinamajam T. V. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam T. V. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.