Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2019-04-01 · Civilinė byla Nr. e2-2578-329/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-01
Bylos Nr.
e2-2578-329/2019
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00733-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Šeškuvienė
Ieškovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos
Atsakovas
Z. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2578-329/2019Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00733-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1;3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.13; 3.1.7.8; 3.2.3.2.; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 1 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos ieškinį atsakovei Z. Š. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 69,50 Eur žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos valstybės naudai sumokant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos sąskaitą.

Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2019 m. kovo 13 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalį – asmeniškai atsakovei. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Marijampolės RAAD) pareigūnai nustatė, kad 2017 m. birželio 6 d. apie 10 val. 45 min. atsakovė Šešupės upėje, Puskelnių kaime, Marijampolės savivaldybėje, žvejybos metu sugavo 1 lydeką, kuri buvo mažesnio nei leistina dydžio, ir jos nepaleido. Lydeka buvo 40 cm ilgio, kai leistinas dydis yra 45 cm. Tuo savo veiksmais Z. Š. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 „Dėl mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“ 12.3, 12.3.8 ir 13 punktų reikalavimus. Marijampolės RAAD Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas, vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, I. K. 2017 m. birželio 15 d. išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą (ROIK: 17068873870), priėmė nutarimą Nr. AM-MARANN-104563374-17 už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą paskirti atsakovei Z. Š. administracinę nuobaudą – įspėjimą. Žvejybos metu sugavus ir nepaleidus mažesnio nei leistino dydžio lydeką, aplinkai buvo padaryta 159,50 Eur žala. Žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-27 „Dėl vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2017-01-10 iki 2017-06-10) 9 punkte ir šiuo įsakymu patvirtintais Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniais įkainiais (145 Eur už lydekos vienetą) bei 1,100 Aplinkosauginių mokesčių indeksavimo koeficientu 2017 metams.

Marijampolės RAAD 2017 m. birželio 15 d. raštu Nr. (ABNS)-(duomenys neskelbtini) „Pretenzija dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo“ atsakovei buvo pasiūlyta iki 2017 m. liepos 31 d. gera valia atlyginti aplinkai padarytą žalą. 2017 m. birželio 15 d. atsakovė pateikė prašymą aplinkai padarytos žalos mokėjimą išdėstyti dalimis, mokant kas mėnesį po 10 eurų, nes yra neįgali (nustatytas 40 procentų darbingumas), todėl dėl sunkios materialinės padėties (gauna 160 eurų išmoką per mėnesį) atlyginti visą žalą iš karto neturi galimybės. Atsižvelgiant į sunkią atsakovės materialinę padėtį, aplinkai padarytos žalos mokėjimas buvo išdėstytas dalimis, mokant pagal grafiką po 10 Eur kas mėnesį. Atsakovė savo įsipareigojimus iš dalies vykdė ir iki 2018 m. birželio 30 d. sumokėjo 90 Eur žalai atlyginti. Tačiau 2018 m. liepos 1 d. įvykus reorganizacijai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės RAAD buvo prijungtas prie Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir įmokų surinkimo sąskaita pasikeitė, atsakovė nustojo vykdžiusi savo įsipareigojimus. Atsakovė apie pasikeitusią sąskaitą buvo informuota Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės RAAD 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. (ABNS)-(duomenys neskelbtini) siųstu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau registruota siunta grįžo neįteikta. Pranešimas apie pasikeitusią sąskaitą ir raginimas atlyginti aplinkai padarytą žalą 2018 m. spalio 9 d. buvo išsiųstas adresu nurodytu atsakovės pasiaiškinime – (duomenys neskelbtini). Siunta negrįžo. Atsakovei paskambinus telefonu, ji buvo paraginta atlyginti aplinkai padarytą žalą. Atsakovei nurodžius, kad jokio pranešimo ji nėra gavusi ir paprašius pakartoti registruotą laišką jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu, buvo išsiųstas pakartotinis pranešimas apie pasikeitusią sąskaitą ir raginimas atlyginti aplinkai padarytą žalą, bet siunta grįžo neįteikta. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės dėl minėtų jos neteisėtų veiksmų valstybei (žuvų ištekliams) atsiradusią 69,50 Eur dydžio turtinę žalą.

Nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina pateikti teismui elektroninės bylos priedai – administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, paaiškinimas, daiktų paėmimo protokolas, nuotrauka, aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžio apskaičiavimo aktas, nutarimas administracinio nusižengimo byloje, turto pripažinimo atliekomis aktas, gyvų laukinių gyvūnų ir kitų greitai gendančių produktų perdavimo aktas, pretenzija dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, prašymas dėl baudos išdėstymo dalimis, sprendimas dėl baudos išdėstymo dalimis, pranešimai.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatytu, gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusio iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Juridiniai ir fiziniai asmenys privalo atlyginti dėl jų veiksmų ar neveikimo atsiradusią žalą laukinei gyvūnijai (Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 „Dėl mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“, 12.3, 12.3.8 punktuose be kita ko, nustatyta, kad žvejybos metu draudžiama gaudyti mažesnes nei 45 cm lydekas. Šių taisyklių 13 punkte nustatyta, kad pagautos žuvys, mažesnės negu nustatyta 12 punkte, ir žuvys, kurias draudžiama gaudyti ar tuo metu draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį. Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad asmenys, pažeidę Taisykles, privalo atlyginti žalą žuvų ištekliams. Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 25 punkte nustatyta, kad asmenys, neteisėta veika padarę žalą žuvų ištekliams, privalo ją atlyginti pagal Tvarkos apraše nurodytu būdu apskaičiuotą jos dydį. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad padarytos žalos žuvų ištekliams atlyginimo dydis skaičiuojamas asmenims pažeidus žvejybą, vandens naudojimą, vandens telkinių apsaugą, vandens apsaugą nuo teršimo ir statybą reglamentuojančius teisės aktus ar kitus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus, kai padaroma žala žuvų ištekliams, Tvarkos aprašo 2 priede nustatytais padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniais įkainiais. Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos 25 punkte nustatyta, kad asmenys, neteisėta veika padarę žalą žuvų ištekliams, privalo ją atlyginti pagal Tvarkos apraše nurodytu būdu apskaičiuotą jos dydį.

Mėgėjų žvejybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato prievolę fiziniams ir juridiniams asmenims, padariusiems žalą žuvų ištekliams, ją atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinė atsakomybė taikoma tada, kai nustatomos visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos: neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (CK 6.249 straipsnis). Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, pirma turi būti nustatomas žalos padarymo faktas (neteisėti veiksmai) ir realios žalos faktas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė pažeidė teisės aktų nustatytą pareigą pagautas žuvis, mažesnes negu nustatyta 12 punkte, tuoj pat paleisti atgal į tą patį vandens telkinį, jos neteisėtų veiksmų faktas yra įrodytas ir abejonių nekelia (CPK 178 straipsnis). Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos žuvų ištekliams yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovės kaltais veiksmais. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos ir atsakovė privalo atlyginti žalą, padarytą aplinkai. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, todėl, esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms iš atsakovės ieškovui priteistina 69,50 Eur žalos atlyginimas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 18 punktas, Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 25 punktas).

Tenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistina 15 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, šioje byloje susidariusios mažesnės nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), 69,50 Eur (šešiasdešimt devynių eurų 50 ct) žalos atlyginimą ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, buveinės adresas: Vilnius, Smolensko g. 15, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis bei 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Virginija Šeškuvienė