Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė G. K. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas G. K. laikinojo sulaikymo 2011 m. gegužės 14 d. laikas (viena para) ir pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nuosprendį iki 2011 m. gruodžio 21 d. atlikta laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nuteista už tai, kad 2011 m. gegužės 14 d. apie 04.50 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo antroje laiptinėje, trečiame aukšte, sugadindama ten esančio sandėliuko durų pakabinamos spynos laikiklį, įsibrovė į patalpą – sandėliuką, iš ten pasikėsino pagrobti svetimą, L. T. priklausantį, turtą – plastmasinį maišelį už 0,50 Lt su jame buvusiais rūbais: sportiniu kostiumu už 45 Lt, bliuzonu už 80 Lt, pėdkelnėmis už 12 Lt, palaidine už 4 Lt, pižama už 28 Lt, iš viso L. T. priklausančio turto už 169,50 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyta N. I..

Teismo posėdyje nuteistosios G. K. gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistosios G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kadangi nuteistoji G. K. savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajai G. K. paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Apeliuodama į švelnesnę bausmę, nuteistoji G. K. nurodo mananti, kad pirmosios instancijos teismas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepagrįstai nepripažino jos prisipažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji priėmė jos atsiprašymą ir jai atleido.

Pažymima, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas lengvinančios nuteistosios atsakomybę aplinkybės klausimą, pagrįstai atsižvelgė į bylos aplinkybes, t. y. į tai, kad G. K. buvo sulaikyta įvykio vietoje ir tik esant objektyviems jos kaltės įrodymams prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, be to, nors ji ir anksčiau buvo teista už analogiškus nusikaltimus, taip pat ne kartą buvo bausta administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, išvadų dėl savo priešingų teisei veiksmų nepadarė, toliau vykdė analogiškas nusikalstamas veikas. Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiama, kad apylinkės teismas pagrįstai G. K. gailėjimosi padarius nusikaltimą nelaikė nuoširdžiu ir jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. K. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Pažymima, kad jeigu asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.).

Teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, atsižvelgė į tai, kad nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, G. K. pasikėsino padaryti būdama anksčiau teista 13 kartų (92-99 b. l.), nuosprendžio priėmimo dieną ji jau buvo teista 14 kartų, nusikalto neišnykus teistumui už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, taigi, ji pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę yra recidyvistė, o recidyvistui pagal BK 56 straipsnio nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, taip pat atsižvelgė į tai, jog G. K. yra ne kartą bausta administracine tvarka (112-115 b. l.), jai atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė nedirba (116 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Centro policijos nuovados administracijos charakterizuojama neigiamai (118 b. l.). Nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus G. K. už padarytą nusikaltimą griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantei paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams – yra mažesnė negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), taigi, nėra aiškiai per griežta.

Kadangi nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu, G. K. padarė 2011 m. gegužės 14 d., t. y. iki Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nuosprendžio priėmimo, nuteistajai nauju nuosprendžiu ir ankstesniu 2011 m. spalio 11 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes teismas pagrįstai subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 4 d.), ir į bausmės laiką G. K. įskaitė pagal ankstesnį nuosprendį pastarosios atliktą bausmę.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus G. K. kalta už nusikalstamų veikų padarymą, jai buvo taikyti jos teisinę padėtį lengvinantys institutai – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, 2002 m .lapkričio 7 d. įstatymas „Dėl amnestijos“, tačiau tai nuteistajai teigiamo poveikio nepadarė, ji toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, ir tai rodo susiformavusias pastarosios antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Švelninti apeliantei paskirtą bausmę jos nurodytais motyvais, taip pat iš nuosprendžio šalinti jame nurodytą aplinkybę, kad G. K. laikoma recidyviste BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistosios G. K. apeliacinį skundą.