Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-10-29 · Civilinė byla Nr. e2-6975-1124/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-29
Bylos Nr.
e2-6975-1124/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bagdžiūtė
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
R. D., V.
Advokatai
Regina Vasiliauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6975-1124/2020Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01324-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.4.1.6 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė,sekretoriaujant Sandrai Karpičienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. M.,

atsakovei R. D.,atsakovų atstovei advokatei Reginai Vasiliauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. D., V. (V.) Č. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas neterminuotai apriboti motinos R. D. ir tėvo V. (V.) Č. valdžią nepilnamečio sūnaus B. D. (D.) atžvilgiu; nustatyti B. D. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo R. P. šeimoje; priteisti iš R. D. išlaikymą nepilnamečiam sūnui B. D. – po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; priteisti iš V. Č. išlaikymą nepilnamečiam sūnui B. D. – po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

2. Nurodo, kad atsakovai turi nepilnametį sūnų B. D., gimusį (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 9 d. buvo gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl to, kad atsakovė R. D. neprižiūri savo nepilnamečio vaiko B. D.. Nuvykus į įvykio vietą, namuose R. D. buvo neblaivi, jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (4,05 promilių), o jos sugyventiniui R. Ž. – vidutinis girtumo laipsnis (2,42 promilių). Sūnus B. D. paaiškino, kad motina jau keturis metus piktnaudžiauja alkoholiu, namuose gyventi neįmanoma, todėl jis norėtų vykti į V. ir R. P. šeimą, kur gyvena jo brolis R. P.. Buvo nuspręsta nepilnametį B. D. perduoti į V. P. ir R. P. šeimą.

3. Vaiko tėvas V. Č. su šeima negyvena trylika metų, yra nusišalinęs nuo vaiko auginimo ir išlaikymo, vaiko nelanko, nesirūpina jo ugdymu, nesidomi sūnaus elgesiu, laisvalaikio praleidimu. Daug kartų gulėjo Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Jam nustatytas 45 procentų darbingumas.

4. 2019 m. lapkričio 20 d. buvo organizuojamas atvejo vadybos posėdis, siekiant sudaryti pagalbos planą. Į posėdį R. D. atvyko galimai po išgertuvių, nuo jos sklido alkoholio kvapas, ji nebuvo motyvuota priimti sprendimų dėl pagalbos šeimai, posėdį paliko jam prasidėjus. Į posėdį kviestas jos sugyventinis R. Ž. neatvyko. Iki atvejo vadybos posėdžio su šeima buvo pasirašytas susitarimas dėl bendros veiklos siekiant pokyčių, kurio tikslas – spręsti nesaikingą alkoholio vartojimo problemą ir užtikrini saugią aplinką vaikui. R. D. nevykdė numatytų uždavinių, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Nemano, kad tai yra problema, nemato poreikio gydytis. Motina mažai dėmesio skiria sūnui, jo neauklėja, nesidomi jo elgesiu, laisvalaikio praleidimu, vaiko ugdymu. Moteris neturi pastovaus darbo, socialinė darbuotoja fiksavo atvejį, kai išmokos buvo naudojamos ne pagal paskirtį. Kitas R. D. sūnus R. P. gyvena su tėvu R. P.. Vertinant vaikui grėsmės lygį, buvo kalbėtasi su vaiku. B. D. teigė, kad mama ir jos sugyventinis vartoja alkoholį. Mama vartoja alkoholį kasdien, naudoja psichologinį smurtą, muša, išnaudoja, draudžia suvalgyti ką nors skanesnio, mama su sugyventiniu pykstasi, kartais mušasi. R. D. sugyventinis prieš vaiką naudoja psichologinį smurtą. Vaikas į namus grįžti nenori, išsakė norą gyventi su broliu V. ir R. P. šeimoje. Vaikui buvo nustatytas antras grėsmės lygis. 2019 m. rugpjūčio 29 d. taip pat buvo vertinamas grėsmės lygis vaikui, gavus pranešimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl to, kad neblaivi mama neįsileidžia vaiko į namus. Vaikui buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis.

5. B. D. šeimos aplinkoje buvo iškilęs realus pavojus jo saugumui, sveikatai ir gyvybei, konstatuotas antrasis grėsmės vaikui lygis, surašytas Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktas ir vaikas 2019 m. gruodžio 8 d. apgyvendintas V. ir R. P. šeimoje. 2019 m. gruodžio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas davė leidimą paimti nepilnametį vaiką iš šeimos.

6. 2020 m. sausio 20 d. turėjo įvykti atvejo vadybos posėdis, tačiau atsakovai į jį neatvyko. Kitas atvejo vadybos posėdis vyko 2020 m. kovo 25 d.. Globos koordinatorė informavo, kad stebimi neigiami pokyčiai R. D. šeimoje, klientė neatvyksta teminiams pokalbiams į seniūniją, fiksuotas žalingas alkoholio vartojimas, pašaliniai asmenys namuose. Moteris neigia priklausomybę alkoholiui ir atsisako vykti gydytis. Nors R. D. skambina sūnui B., tačiau nestebimas teigiamas emocinis santykis tarp sūnaus ir motinos. Paskutinis atvejo vadybos posėdis buvo suorganizuotas 2020 m. birželio 2 d. (anksčiau nei buvo numatyta). Posėdis surengtas anksčiau dėl stebimų neigiamų pokyčių šeimoje – R. D. nenuosekliai bendrauja su vaiku. Socialinis darbuotojas konsultavo R. D., kaip tinkamai palaikyti santykį su sūnumi, teikti išlaikymą, domėtis jo pasiekimais, buvo skatinama susitikti su juo, tačiau R. D. pati neinicijavo susitikimų su vaiku, o į globėjų iniciatyva organizuojamus susitikimus nuolat atrasdavo priežasčių neatvykti ir buvo atvykusi tik vieną kartą. R. D. vaikui neteikė pastovaus išlaikymo, nebendravo su socialiniu darbuotoju, nedėjo pastangų tam, kad įvykdytų rekomendacijas, gautas iš mobiliosios komandos, pagalbos plane numatytų priemonių nevykdė – nesigydė ilgalaikėje programoje nuo žalingo alkoholio vartojimo, neįsitraukė į socialinio darbuotojo konsultacijas dėl santykio su vaikais kūrimo ir palaikymo, pokalbiai žalingo alkoholio vartojimo tema buvo neveiksmingi dėl R. D. motyvacijos stokos ir problemos nepripažinimo. Kartu su R. D. gyvenantis R. Ž. taip pat piktnaudžiauja alkoholiu, neturi pastovaus darbo, pastovių pajamų, Užimtumo tarnyboje neregistruotas.

7. Ieškovo vertinimu, nepilnamečio B. D. teisės ir interesai yra pažeisti, kadangi atsakovai R. D. ir V. Č. savo kaltais veiksmais neįgyvendino tėvų valdžios, nusišalino nuo savo vaiko auklėjimo, išlaikymo, nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku, nesudaro sąlygų ir nesistengia susigrąžinti vaiko į šeimą, toliau nesigydo nuo priklausomybės alkoholiui. Atsakovai gyvena savo interesais, piktnaudžiauja alkoholiu, kas daro ypatingą žalą vaiko esminių poreikių tenkinimui, nes vaikas auga be tėvo ir motinos globos ir meilės. Esamomis sąlygomis vaikas negali grįžti į savo tėvų šeimą, todėl tikslinga tėvams neterminuotai apriboti tėvų valdžią vaiko atžvilgiu – nėra pagrindo manyti, kad ateityje situacija pasikeis teigiama linkme.

8. Teismo posėdžio metu ieškovas (jo atstovė) palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė teismo ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

9. Atsakovų atstovė atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. ji telefonu kalbėjo su R. D., kuri paaiškino, kad ji šiuo metu nedirba, jokio turto neturi, gauna pašalpą, su vaiko tėvu V. Č. visiškai nebendrauja, jis yra neįgalus, turi psichikos sveikatos problemų. R. D. nurodė, kad sūnus B. nenori grįžti į jos namus, pageidauja gyventi dabartinio globėjo R. P. šeimoje. Kadangi R. D. šiuo metu nedirba, gyvena tik iš pašalpos, priteistinas išlaikymas mažintinas iki 100 Eur per mėnesį. Su B.u motinos ryšiai nėra visiškai nutrūkę, ji kartais bendrauja su sūnumi telefonu, todėl R. D. atžvilgiu taikytinas laikinas motinos valdžios apribojimas, suteikiant jai galimybę padaryti išvadas ir siekti susigrąžinti vaiką į šeimą. Su V. Č. susisiekti nepavyko, tačiau, atsižvelgiant į ieškinyje pateiktus duomenis apie jo psichikos sutrikimus, jo atžvilgiu taikytinas vaiko atskyrimas nuo tėvo. Be to, V. Č. yra neįgalus, gauna neįgalumo pensiją, todėl iš jo priteistinas išlaikymas mažintinas iki 100 Eur per mėnesį.

Šalies argumentai

10. Teismo posėdžio metu atsakovė R. D. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka, jog jai laikinai būtų apribota motinos valdžia vaiko atžvilgiu. Su vaiku ji bendrauja telefonu, vaikas jai sakė, kad gyventi pas globėjus jam labiau patinka. Vaiko nelanko, nes neturi galimybės nuvažiuoti iki sūnaus globėjų namų (duomenys neskelbtini). Sutinka vaikui mokėti ne didesnį kaip 100 Eur išlaikymą kas mėnesį, kadangi nedirba, kas mėnesį gauna 125 Eur pašalpą. Šiuo metu daugiau kaip mėnesį laiko nevartoja alkoholio.

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

11. Gimimo liudijimo (Trakų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. 192) duomenimis, atsakovai R. D. ir V. Č. yra B. D., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai.

12. Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro duomenimis, 2019 m. lapkričio 20 d. buvo organizuojamas atvejo vadybos posėdis, siekiant sudaryti pagalbos planą. Į posėdį R. D. atvyko galimai po išgertuvių, nuo jos sklido alkoholio kvapas, ji nebuvo motyvuota priimti sprendimų dėl pagalbos šeimai, posėdį paliko jam prasidėjus. Į posėdį kviestas jos sugyventinis R. Ž. neatvyko. Iki atvejo vadybos posėdžio su šeima buvo pasirašytas susitarimas dėl bendros veiklos siekiant pokyčių, kurio tikslas – spręsti nesaikingą alkoholio vartojimo problemą ir užtikrini saugią aplinką vaikui. R. D. nevykdė numatytų uždavinių, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. R. D. problemos dėl to neįžvelgia, nemato poreikio gydytis. Motina mažai dėmesio skiria sūnui, jo neauklėja, nesidomi jo elgesiu, laisvalaikio praleidimu, nesidomi vaiko ugdymu. Moteris neturi pastovaus darbo, socialinė darbuotoja fiksavo atvejį, kai išmokos buvo naudojamos ne pagal paskirtį.

13. Teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi, konstatavus, kad yra kilęs realus pavojus vaiko B. D. saugumui, sveikatai bei gyvybei, leista paimti vaiką B. D. iš jo motinos R. D. ir tėvo V. Č..

14. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 12 d. įsakymu dėl vaiko laikinosios globos nustatymo pakeitimo nuo 2020 m. sausio 28 d. nustatyta vaiko B. D. laikinoji globa, vaiko globėju (rūpintoju) paskirtas R. P..

15. 2020 m. gegužės 20 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, B. D. nurodė, kad mama jo nelanko, kartais paskambina arba parašo žinutę, kartais pradžiugina, kartais nuvilia, nuliūdina.

16. 2020 m. birželio 4 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. 3GPA-85 duomenimis, pagalbos šeimai plane numatytų priemonių motina nevykdo, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, neįžvelgia alkoholio vartojimo problemos. Motina nerodo iniciatyvos bendrauti su vaiku, nesidomi jo sveikata, mokymusi, nelanko vaiko. Vaiko tėvas su vaiku nebendrauja, juo nesidomi. Taip pat B. D. nurodė, jog pas globėjus jam patinka gyventi labiau nei (duomenys neskelbtini) kur anksčiau gyveno, nes niekas negeria, kreipia dėmesį į jo poreikius, pas mamą grįžti nenori. Mama retai paskambina, neaplanko ir nekviečia pas save. Tėvas neskambina, nebendrauja, nelanko.

17. Abu atsakovai – R. D. ir V. Č., bausti administracine tvarka. R. D. nedirba, nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. registruota Užimtumo tarnyboje. V. Č. nedirba, nuo 2016 m. kovo 24 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, jam nustatytas 45 procentų darbingumas.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

18. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

19. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

20. Šiame sprendime aptartų rašytinių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad atsakovai yra iš esmės nusišalinę nuo savo sūnaus B. D. auklėjimo ir priežiūros, tarp tėvų (atsakovų) ir sūnaus dėl atsakovų kaltės nėra iš esmės jokio emocinio, dvasinio, fizinio ar kitokio ryšio. Atsakovas V. Č. su šeima negyvena trylika metų, nepalaiko jokio ryšio su sūnumi, visiškai su juo nebendrauja, nedalyvauja jo gyvenime, nesidomi vaiko gyvenimu, jo emocine būsena, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų. Atsakovė R. D., nors kartais ir paskambina vaikui, tačiau jo neaugina, nededa jokių aktyvių pastangų, kad būtų atstatytas motinos ir sūnaus ryšys, jo nelanko, neteikia išlaikymo, piktnaudžiauja alkoholiu. Per visą laikotarpį, kai vaikas gyvena R. P. šeimoje, jo neaplankė, vaiką matė tik vieną kartą, kai susitikimą inicijavo globėjas. Pats B. D. yra išreiškęs norą gyventi globėjo šeimoje.

Motyvuojamoji dalis

21. Teismas pažymi, kad svarstant, ar tėvų elgesys sudaro pagrindą spręsti, kad jie kartu ar atskirai siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, būtina nustatyti esminius motinos (tėvo) elgesio pokyčius (pavyzdžiui, susirado darbą ir teikia išlaikymą, domisi vaiku ir jo pasiekimais ugdymo įstaigoje, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir kt.), t. y. asmens elgesys turi būti nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaiką į šeimą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie netolimoje ateityje galimą esminį teigiamą atsakovų elgesio pasikeitimą, suponuojantį vaiko grąžinimo į atsakovo, kaip tėvo, ar atsakovės, kaip motinos, valdžią ir globą klausimo svarstymą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė, kad paties vaiko vertinimu jam geriau gyventi globėjų šeimoje. Todėl nors atsakovė teisme nurodė, kad pati ateityje norėtų auginti vaiką, vis tik patikimų duomenų apie tokio ketinimo pagrįstumą, ar apie esminius (teigiamus) atsakovės elgesio (vaiko atžvilgiu), gyvenimo būdo pasikeitimus byloje nėra. Kadangi teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovų elgesys artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti ir jie imsis realių priemonių susigrąžinti vaiką į savo globą, todėl jų valdžia sūnaus atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys).

22. Teismas neturi pagrindo pritarti atsakovų atstovės pozicijai, kad vaikas nuo atsakovo V. Č. turėtų būti atskirtas CK 3.179 straipsnio pagrindu. Pagal CK 3.179 straipsnį vaikas atskiriamas nuo tėvų ar vieno iš jų, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis. Bylos nagrinėjimo metu nenustatytos CK 3.179 straipsnyje nurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių atsakovas negali vykdyti savo pareigų, – atsakovų atstovė į bylą taip pat nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Dėl paminėto konstatuotina, kad atsakovas vengia atlikti savo tėvo pareigas B. D. atžvilgiu, nesant tam objektyvių priežasčių, todėl ir jo atžvilgiu, kaip jau konstatuota šiame sprendime, taip pat taikytinas tėvų valdžios apribojimas.

23. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią sūnui B. D.. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečiam vaikui neužkerta atsakovams galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

24. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

25. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

26. Apribojus atsakovams tėvų valdžią sūnaus B. D. atžvilgiu, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo B. D. gyvenamoji vieta nustatytina su R. P., jo gyvenamojoje vietoje (šeimoje) (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

27. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

28. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

29. Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

30. Bylos duomenimis, atsakovė R. D. nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, nekilnojamojo turto neturi. Kita vertus, atsakovė R. D. yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie jos sveikatos sutrikimus, galinčius apriboti jos galimybes dirbti ir išlaikyti vaiką, byloje nėra. Atsakovė nenurodė, kokių priemonių ji ėmėsi, siekdama susirasti darbą ir tokiu būdu prisidėti prie turtinės padėties gerinimo (CPK 178 straipsnis). Taigi, nors atsakovės R. D. turtinė padėtis sudėtinga, tačiau atsakovė neįrodė, kad ėmėsi pakankamų priemonių, siekdama gauti pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsižvelgiant į tai, atsakovės R. D. nurodomos aplinkybės dėl jos sudėtingos turtinės padėties vertintinos kaip nesudarančios teisinio pagrindo mažinti ieškovo prašomo priteisti iš jos išlaikymo nepilnamečiam vaikui B. D. dydį.

31. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui, taip pat vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti iš atsakovės po 200 Eur dydžio išmokomis kas mėnesį mokamas išlaikymas vaikui užtikrins nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius. Todėl iš atsakovės R. D. nepilnamečiam vaikui B. D. priteistinas išlaikymas, mokamas kas mėnesį po 200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

32. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Minėta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. Č. nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jam nustatytas 45–55 procentų darbingumas, jis gauna 122,49 Eur netekto darbingumo pensiją. Esant tokioms aplinkybėms, kas mėnesį 200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas vaikui, laikytinas neproporcingu atsakovo V. Č. turtinei padėčiai, todėl yra mažintinas – iš atsakovo V. Č. jo nepilnamečiam vaikui B. D. priteisiant išlaikymą, mokamą kas mėnesį 100 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

34. Byloje pareikštas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

35. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus aplinkybę, jog atsakovams buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovai nuo bylinėjimosi išlaidų atleisti (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovės R. D. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečiam sūnui B. D. (D) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti atsakovo V. (V.) Č. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečiam sūnui B. D. (D.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko B. D. (D.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą R. P. gyvenamojoje vietoje (šeimoje) iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės R. D. nepilnamečiam vaikui B. D. (D.) išlaikymą, mokamą kas mėnesį 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo V. (V.) Č. nepilnamečiam vaikui B. D. (D.) išlaikymą, mokamą kas mėnesį 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Pavesti R. P. uzufrukto teise tvarkyti B. D. tenkantį išlaikymą bei kitas gaunamas lėšas ir valstybės skiriamas išmokas.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.

Teisėja Rasa Bagdžiūtė