Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant ieškovo „Ergo Life Insurance SE“ atstovui D. P., atsakovui A. V., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Ergo Life Insurance SE“ ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2009-04-03 sudarė pavedimo sutartį Nr. K-FA-516 (b.l. 5-7), 2009-04-03 ieškovas ir atsakovas pasirašė susitarimą dėl apmokėjimo už gyvybės draudimo, papildomų draudimų ir pensijų kaupimo sutartis tvarkos ir sąlygų (b.l. 8-10), 2009-04-03 ieškovas ir atsakovas pasirašė susitarimą dėl papildomo motyvavimo tvarkos ir sąlygų (b.l. 11-13), ieškovas ir atsakovas pasirašė susitarimą dėl žalos (nuostolių) atsiradusios dėl atstovo veiksmų, vykdant draudimo tarpininkavimo veiklą pagal 2009-04-03 pavedimo sutartį, atlyginimo (b.l. 17-18), 2009-07-29 buvo sudarytas draudimo liudijimas su apdraustuoju P. G. (b.l. 23-24, 26), 2009-05-27 buvo sudarytas draudimo liudijimas su apdraustuoju E. V. (b.l. 29-30), 2009-06-01 buvo sudarytas draudimo liudijimas su apdraustuoju Jūrate G. V. (b.l. 34-38), 2010-06-08, 2010-03-30, 2010-06-08 pranešimais buvo nutrauktos draudimo sutartys su aukščiau nurodytais apdraustaisiais (b.l. 28, 33, 39), 2012-05-29 ieškovas siuntė atsakovui pranešimą dėl komisinio atlyginimo grąžinimo (b.l. 21).

Dėl šalių lygiateisiškumo.

Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovu pasirašytoje pavedimo sutartyje nenustačius termino per kurį ieškovas informuos atsakovą apie grąžintino komisinio atlyginimo dalį, bei nutrauktas draudimo sutartis, buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, nes sutartis ir jos priedai buvo sudaryti prisijungimo būdu. Šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, jog civilinių santykių dalyviai yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas sudarydami sandorius (sutartis). Tokia civilinių santykių dalyvių galimybė nustatyti tarpusavio teises ir pareigas sutarčių teisėje vadinama sutarties laisvės principu. Šis principas yra būtina sėkmingo rinkos funkcionavimo bet kurioje šalyje sąlyga, nes tik pripažįstant šalių autonomiją (sutarties šalių laisvę) yra galima verslo laisvė, grindžiama privačia iniciatyva ir atsakomybe. Kita vertus, laisvė sudarinėti sandorius (sutartis) nėra absoliuti, ir yra ribojama, pirmiausia imperatyviomis teisės normomis. Be to, sutarties šalių laisvę varžo ir teisės principai (sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo, jų kooperavimosi, gerų papročių ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2002). Teismas pažymi, kad, nagrinėjamu atveju atsakovas negali būti laikomas silpnesniąja sutarties šalimi (vartotoju), kuriai būtų taikoma papildoma įstatyminė apsauga. Tarp šalių sudarytą sutartį nėra pagrindo kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį (prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti) (Vartotojų teisių gynimo įstatymo 2 str.), šalių sudarytos sutarties turinys atitinka jos formą ir pavadinimą, t. y. ji kvalifikuotina kaip pavedimo sutartis (CK 6.756 str. 1 d.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad pavedimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, pažeidžiant atsakovo teises. Ieškovo sąžiningumą atsakovo atžvilgiu rodo tai, kad nors draudimo sutartys, mokant atitinkamas draudimo įmokas, paprastai yra sudaromos žymiai ilgesniam terminui nei vieneri metai (nagrinėjamu atveju draudimo sutartys buvo sudarytos ilgesniems nei dešimties metų terminams), tačiau sutartimi šalys susitarė, kad draudimo agentui pareiga grąžinti atlyginimą sutarčių nutraukimo atveju galioja tik sąlyginai trumpą laikotarpį, t.y. tik pirmus dvylika draudimo sutarties galiojimo mėnesių (b.l. 9). Taigi iš tarp šalių sudarytos sutarties turinio matyti, kad draudimo įmonė ir draudimo tarpininkas, nepažeisdami šalių lygiateisiškumo principo, sutartimi pasidalino riziką dėl draudėjų laikymosi draudimo sutarčių nuostatų, susijusių su draudimo įmokų mokėjimu.

Dėl pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis.

Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad neinformavus jo apie klientų nemokumą, jis niekaip negalėjo įtakoti, kad neatsirastų aplinkybės, sukeliančios jam pareigą grąžinti jau išmokėtą komisinį atlyginimą (draudimo sutarčių nutraukimas), todėl ieškovas pažeidė CK 6.200 str. nustatytą pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis su atsakovu. Konstatuotina, kad šalys sudarė pavedimo sutartį laisva valia. Nors šalys sutartimi nebuvo sutarusios, kad apie klientų nemokumą ieškovas privalo informuoti atsakovą, tačiau minėtos sutarties nuostatos neapribojo atsakovo teisės savarankiškai domėtis jam tarpininkaujant sudarytų draudimo sutarčių sąlygų vykdymu. Atsakovas nepateikė teismui duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas domėjosi jam tarpininkaujant sudarytų draudimo sutarčių vykdymu, o ieškovas, nesilaikydamas pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis, būtų atsisakęs suteikti atsakovui minėtą informaciją. Atsakovas taipogi teismui nepateikė įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad atsakovas inicijavo sutarties sąlygų pakeitimą ją pasirašant, ar kitokiu būdu galiojant sutarčiai išreiškė nesutikimą su atsiliepime į ieškinį nurodytomis sutarties sąlygomis. Atsakovas, sutikdamas atstovauti draudikui pagal pavedimo sutartį, žinojo, kokią riziką jis prisiima ir turėjo suprasti, jog nors jis ir nėra draudimo sutarties šalis, tačiau draudimo sutarties galiojimas turi įtaką jo komisinio atlyginimo dydžiui. Pasirašydamas pavedimo sutartį, atsakovas sutiko su sutarties sąlygomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-813/2003 pažymėjo, kad sudarytos laisva valia komercinės sutarties šalys negali pateisinti iš sutarties kylančių įsipareigojimų nevykdymo tuo, jog šalys susitarė dėl kai kurių nepalankių sutarties sąlygų vienos iš šalių atžvilgiu, netgi ir tuomet, kai šaliai nenaudingų sąlygų prisiėmimas reikštų neprotingos rizikos buvimą įprastos verslo aplinkos sąlygomis. Toks šalies elgesys nevykdant sutartinių įsipareigojimų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone paneigtų sutartinių teisinių santykių dalyvių teisinio apibrėžtumo principą. Teismo vertinimu, atsakovas po šios sutarties pasirašymo vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį – ieškojo draudėjų, priimdavo iš ieškovo komisinį atlyginimą, tuo išreikšdamas sutikimą su sudarytos sutarties sąlygomis. Atsakovui atlyginimas buvo išmokamas darant prielaidą, jog draudėjai laikysis draudimo sutarčių, visą jose nustatytą galiojimo terminą. Atsakovo neinformavimo apie apdraustų asmenų įsipareigojimų nevykdymą faktas pats savaime negali būti laikomas CK 6.200 str. nuostatų pažeidimu.

Dėl sutarties sąlygų nevykdymo.

Tarp ieškovo ir atsakovo 2009-04-03 buvo sudaryta pavedimo sutartis Nr. K-FA-516 (b.l. 5-7), kuria ieškovas suteikė teisę (pavedė) atsakovui, o atsakovas įsipareigojo šios sutarties pagrindu ieškovo vardu ir dėl jo interesų vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą, kurios tikslas yra sudaryti ieškovo draudimo, pensijų kaupimo sutartis (1.1 p., 2.1.1 p.), o ieškovas įsipareigojo už tinkamai atliktas pagal šią sutartį draudimo tarpininkavimo paslaugas apskaičiuoti ir sumokėti atsakovui šioje sutartyje ir jos prieduose numatytą atlyginimą (3.1 p.). Sutarties priedo Nr. 3 „Susitarimas dėl apmokėjimo už gyvybės draudimo, papildomų draudimų ir pensijų kaupimo sutartis tvarkos ir sąlygų“ 1.7.2. p. buvo nustatyta, kad jeigu per pirmus draudimo sutarties galiojimo metus arba per pirmus draudimo metus po draudimo įmokos padidinimo yra nutraukiama pavienė kaupiamojo gyvybės draudimo, studijų, pensinio ar investicinio gyvybės draudimo sutartis, tai dalį sumokėto pagal šią sutartį komisinio atlyginimo atsakovas privalo grąžinti ieškovui, grąžinamos komisinio atlyginimo dalies dydis priklauso nuo draudimo sutarties galiojimo pradžios/nuo draudimo įmokos padidinimo momento iki paskutinio apmokėto mėnesio pabaigos (b. l. 8-10). Šiame punkte esančioje lentelėje numatyta, kad, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpis iki paskutinio apmokėto mėnesio pabaigos (imtinai) yra iki 3 mėnesių, grąžinama komisinio atlyginimo dalis yra 100 procentų, nuo 4 iki 8 mėnesių – 70 proc., o nuo 9 iki 12 mėnesių – 50 proc. Sutarties galiojimo metu atsakovui tarpininkaujant sudarytos trys draudimo sutartys buvo nutrauktos per pirmus draudimo sutarties galiojimo metus (b.l. 28, 33, 39), ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl komisinio atlyginimo grąžinimo (b.l. 21). Iš ieškovo pateiktos 2012-05-22 grąžintino komisinio atlyginimo ataskaitos (b.l. 22) matyti, kad atsakovas privalo ieškovui grąžinti iš viso 1230,69 Lt komisinio atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas atsakovui tarpininkaujant sudarytas draudimo sutartis nutraukė ieškovo iniciatyva, kadangi klientai nemokėjo draudimo įmokų. Iš pateiktos pažymos matyti, kad draudimo sutartys, kurias sudarė atsakovas, buvo nutrauktos, apdraustiesiems sumokėjus nuo 1 iki 3 mėnesinių draudimo įmokų. Taigi, bylos dokumentai patvirtina ieškovo įrodinėjamų faktinių aplinkybių visetą, t.y. aplinkybes, kad ieškovo nurodytos draudimo sutartys buvo sudarytos tarpininkaujant atsakovui, už jas atsakovui buvo išmokėtas komisinis atlyginimas, ir šios sutartys buvo nutrauktos (b.l. 28, 33, 39). Šias faktines aplinkybes visiškai pripažino ir atsakovas teismo posėdžio metu. Nesiremti šiais rašytiniais įrodymais bei ieškovo atstovo paaiškinimais pagrindo nėra. Todėl šios aplinkybės pripažįstamos įrodytomis (CPK 182 str. 5 p., 187 str.). Draudimo sutarčių nutraukimas prieš terminą ir yra tarp šalių sudarytoje sutartyje numatyti pagrindai draudimo įmonei reikalauti grąžinti išmokėtą komisinį atlyginimą. Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 str. 2 p. skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 str. 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata - kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Kaip matyti nagrinėjamu atveju, atsakovas savo pareigos – grąžinti jam sumokėto komisinio atlyginimo dalį - nevykdė, todėl vadovaujantis aukščiau išdėstytu bei CK 6.38 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str., ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1230,69 Lt komisinį atlyginimą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

Dėl ieškinio senaties termino.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo taikyti CK 1.125 str. 7 d. nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimams, kaip iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Teismas pažymi, kad draudimo teisiniai santykiai yra kildintini iš draudimo sutarties sudarymo ir šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymu. Draudimo santykių šalys yra apibrėžtos CK 6.987 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismas pažymi, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovą ir atsakovą, sudarius 2009-04-03 pavedimo sutartį Nr. K-FA-516 (b.l. 5-7), siejo draudimo (draudiko-draudėjo) teisiniai santykiai. Dėl šios priežasties atsakovo prašymas taikyti CK 1.125 str. 7 d. nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos – 71,00 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d.) (b.l. 50).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudaro 11,08 Lt. Patenkinus ieškovo ieškinį, jos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui „ERGO Life Insurance SE“ (į.k. 110707135, buveinė: G. V. g. 6A, Vilnius) iš atsakovo A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 1230,69 Lt (tūkstantį du šimtus trisdešimt litų 69 ct) skolos ir 71,00 Lt (septyniasdešimt vienas litas 00 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 11,08 Lt (vienuolika litų 08 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.