- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-27
- Bylos Nr.
- 2-1266-910/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- R. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos Vyriausybei
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovo R. Ž. ieškinio atsakovui Lietuvos Vyriausybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas R. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudamas priteisti jam iš atsakingo asmens 250 000 Lt turtinei ir neturtinei žalai, atsiradusiai dėl neteisėtų teisėjos Dainos Kukalienės veiksmų, atlyginti, 10 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo žalos padarymo dienos, taip pat pranešti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui apie nurodytos teisėjos padarytą nusikaltimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.
Pagal CPK 29 straipsnyje įtvirtintą bendrąją teritorinio bylų teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas atsakovo gyvenamosios (juridiniam asmeniui – jo buveinės) vietos teismui. Ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 dalis). Be to, pagal CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatytą civilinių bylų rūšinio teismingumo taisyklę bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų (išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo) nagrinėja apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai.
Šiuo atveju pagal pateiktame ieškinyje suformuluotus reikalavimus ieškovas prašo priteisti jam iš atsakingo asmens 250 000 Lt turtinei ir neturtinei žalai, atsiradusiai dėl neteisėtų teisėjos Dainos Kukalienės veiksmų, atlyginti. Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. CK 6.273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybė 2001-07-26 nutarimu Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“, vadovaudamasi CK 6.273 straipsnio 1 dalimi, įgaliojo Teisingumo ministeriją atstovauti valstybei bylose, kuriose žala grindžiama neteisėtais teisėjo ar teismo veiksmais.
CPK 29 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę. Aptariamu atveju valstybei tokio pobūdžio bylose atstovaujančios institucijos – Teisingumo ministerijos – buveinė yra Vilniuje, Gedimino pr. 30. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 7 straipsnio 3 dalį Teisingumo ministerijos buveinės vieta priskirta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijai. Taigi pagal CPK 29 straipsnyje įtvirtintą teritorinio teismingumo taisyklę ieškovo ieškinys būtų teismingas nurodytam apylinkės teismui. Taip pat minėta, kad tokios kategorijos, kaip ieškovo inicijuojama, bylose įstatymas suteikia galimybę ieškovui pasirinkti, į kokį teismą kreiptis – į valstybei atstovaujančios institucijos buveinės ar į ieškovo gyvenamosios vietos teismą (CPK 29 straipsnis, 30 straipsnio 7 dalis). Ieškovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), taigi jis turi alternatyvią galimybę kreiptis su ieškiniu į Kauno miesto apylinkės teismą.
Kartu nurodytina ir tai, kad ieškovas siekia pareikšti reikalavimus tiek dėl turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo, tačiau neįvardija, kokio dydžio turtinę ir kokio dydžio neturtinę žalą patyrė. Tai yra skirtingo pobūdžio žalos rūšys, skiriasi jų atsiradimo ir atlyginimo pagrindai (CK 6.249, 6.250 straipsniai), todėl ieškinyje turi būti aiškiai išdėstytos tiek aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas atlyginti turtinę žalą, tiek aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat nurodytos konkrečios prašomos priteisti tiek vienos, tiek kitos rūšies žalos sumos. Žalos sumų nurodymas svarbus ir dėl to, kad lemia, kurios grandies bendrosios kompetencijos teismas, t. y. apylinkės ar apygardos, turėtų nagrinėti bylą kaip pirmosios instancijos teismas: jeigu reikalaujama priteisti turtinės žalos atlyginimo suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, tai, vadovaujantis CPK 27 straipsnio 1 punktu, ieškinys būtų teismingas valstybei atstovaujančios institucijos buveinės vietos arba ieškovo gyvenamosios vietos apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.
Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad ieškovo pateiktas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėjo veiksmais, atlyginimo neteismingas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui, todėl negali būti priimtas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas paaiškina ieškovui, kad su tokiu ieškiniu jis turi teisę kreiptis arba į valstybei atstovaujančios institucijos buveinės vietos, arba į savo gyvenamosios vietos kompetentingą teismą: jeigu reikalavimo atlyginti turtinę žalą suma mažesnė kaip 150 000 Lt, ieškovas turėtų kreiptis arba į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, arba į Kauno miesto apylinkės teismą; jeigu reikalavimo atlyginti turtinę žalą sumą didesnė kaip 150 000 Lt – arba į Vilniaus apygardos teismą, arba į Kauno apygardos teismą (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 29 straipsnis, 30 straipsnio 7 dalis).
Kartu atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti įstatymo nustatytus tiek bendruosius, tiek specialiuosius turinio ir formos reikalavimus (CPK 111, 113, 114, 135 straipsniai). Ieškovas, reikšdamas turtinio pobūdžio reikalavimus, turėjo nurodyti ieškinio sumą, aiškiai įvardyti, kokio dydžio turtinės žalos atlyginimo reikalauja, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis grindžia reikalavimą dėl šios žalos atlyginimo, taip pat kokia suma vertina patirtą neturtinę žalą, kokiomis aplinkybėmis grindžia reikalavimą dėl šios žalos atlyginimo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1-4 punktai). Tinkamas ieškinio dalyko, t. y. reiškiamo reikalavimo, suformulavimas ir faktinio ieškinio pagrindo, t. y. konkrečių aplinkybių, kuriomis grindžiamas tas reikalavimas, išdėstymas yra ieškovo pareiga. Teismas negali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290, 291 straipsniais, teismas
nutarė:
atsisakyti priimti ieškovo R. Ž. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėjo veiksmais, atlyginimo kaip neteismingą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.
Ieškinį grąžinti ieškovui.
Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę kreiptis su tokio pobūdžio ieškiniu arba į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, arba į Kauno miesto apylinkės teismą. Jeigu reikalavimo atlyginti turtinę žalą suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, ieškovas turi teisę kreiptis su ieškiniu arba į Vilniaus apygardos teismą, arba į Kauno apygardos teismą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.