- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-15
- Bylos Nr.
- II-171-163/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00056-2009-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Pažeidėjas
- D.B.
- Nukentėjusysis
- J.K.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 48.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Alona Romanovienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, vertėjaujant Lilijai Dautarienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D.B., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 3-ojo policijos komisariato policijos nuovados atstovui Daliui Garuoliui, nukentėjusiajai J.K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D.B. skundą dėl 2009-03-12 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2009 m. kovo 12 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 3-ojo policijos komisariato policijos nuovados pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad D.B. 2009 m. kovo 6 d. apie 02⁵⁰ val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), garsiai leido muziką, trikdydamas viešąją rimtį, nereaguodamas į policijos pareigūnų perspėjimą laikytis tylos. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje.
2009 m. kovo 12 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 3-ojo policijos komisariato policijos nuovados viršininko (toliau – ir Institucijos) nutarimu D.B. už viešosios rimties trikdymą pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 155 litų bauda.
Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, jog 2009-03-12 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. P 304787 surašytas netinkamai, nes jis neatitinka ATPK 260 straipsnyje administracinio teisės pažeidimo protokolui keliamų reikalavimų. Pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nepateikta jokių įrodymų, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, t.y. nenustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas. Pabrėžia, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos ir garso matavimo lygio rodmenimis. Byloje nėra jokių duomenų, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, buvo viršyta leidžiamo triukšmo riba, triukšmo lygis nebuvo užfiksuotas. Administracinio teisės pažeidimo protokole neužfiksuoti liudytojų parodymai, neaišku, kuo vadovaujantis, jis surašytas. Kadangi administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas, taip pat nepateikta liudytojų parodymų, administracinės atsakomybės taikymas D.B. atžvilgiu negalimas, todėl prašo 2009-03-12 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D.B. skundą palaiko ir prašo jį patenkinti remiantis skunde išdėstytais motyvais. Pabrėžia, kad nebuvo išmatuotas garso lygis, todėl esant prieštaringiems kaimynų ir liudytojų parodymams ir nesant pagrindinio keliamo triukšmo įrodymo, nėra teisinio pagrindo patraukti jį administracinėn atsakomybėn.
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 3-ojo PK policijos nuovados viršininkas atsiliepime dėl D.B. skundo nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas ir skundžiamo nutarimo priėmimas atlikti nepažeidžiant ATPK normų. Administracinio teisės pažeidimo faktas nustatytas ir patvirtintas nukentėjusiosios J.K. pareiškimu, Klaipėdos apskrities VPK patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio pranešimu ir kita byloje esančia medžiaga. Nurodo, jog ATPK 183 straipsnio dispozicijoje nenumatomas decibelų kiekis, kurių viršijimas užtraukia administracinę atsakomybę. Decibelai yra matuojami, ar neviršija leistinos normos, kai triukšmaujama dienos metu. Vakaro ir nakties metas yra nuo 18⁰⁰ val. vakaro iki 06⁰⁰ val. ryto (b.l. 29).
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo atstovas Dalius Garuolis prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu. Pažymi, kad dėl D.B. gyvenamame bute, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, keliamo triukšmo nuovadoje yra gaunama daug pareiškimų. Administracinio teisės pažeidimo protokolai buvo rašomi ir D.B. žmonai, tačiau šiuo atveju pažeidimą padarė D.B., jis bendravo su policijos pareigūnais, todėl jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Nukentėjusioji J.K. su skundu nesutinka. Nurodo, kad jau du metus kenčia triukšmą. Dėl dieną keliamo triukšmo nesiskundžia, į policiją kreipiasi tik tuomet, kai naktimis nebegali miegoti nei jiedu su vyru, nei jų vaikai. 2009-03-06 iš miego buvo prikelti apie 2 val. nakties, kai grįžęs namo D.B. su savo draugais pradėjo linksmintis. Triukšmas minėtą naktį buvo girdimas iki pat 4¹⁵ val. ryto. Sutinka, kad blokiniame name sienos yra labai laidžios, tačiau nebūtina triukšmauti naktimis.
Liudytojai – Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio pareigūnai R.Š., G.T., parodė, kad 2009-03-06 buvo gautas iškvietimas dėl triukšmo, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje. Atvykus į vietą, net lauke buvo girdėti triukšmas, žmonių balsai ir muzika. Iš buto išėjęs D.B. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams pasiūlė išmatuoti triukšmą ir taip įrodyti, kad jis triukšmauja. Į pareigūnų raginimą pritildyti muziką, D.B. nesureagavo. Triukšmas tokiu paros metu buvo labai didelis, policijos pareigūnai neturi priemonių ir pareigos matuoti garso lygį.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
D.B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnio 1 dalyje. Minėtos normos pažeidimas užtraukia atsakomybę asmenims už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar už kitokius panašius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį.
Kas yra vakaro ir nakties metas, nustatyta Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje – nakties metas yra nuo 22 iki 6 val., o vakaro metas – nuo 18 iki 22 val.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos procesinis dokumentas, kuriuo konstatuojamas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas bei kitos su juo susijusios aplinkybės. Pagal ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui darytina išvada, kad tai procesinis dokumentas, kuriuo: 1) pradedama administracinė byla; 2) formuluojamas kaltinimas; 3) fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 straipsnio 2 dalis).
Administracinio teisės pažeidimo protokolu formuluojamas kaltinimas, nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo konstatuojama asmens kaltė dėl konkretaus administracinio teisės pažeidimo, todėl šiuose procesiniuose dokumentuose turi būti aiškiai suformuluotas kaltinimas (kokiais veiksmais, ką pažeidė asmuo), nurodomas konkretus teisės norminis aktas, jo straipsnis, dalis, punktas, kurį asmuo kaltinamas pažeidęs. Kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai ir konkrečiai. Pažymėtina, kad esant neaiškiam kaltinimui, nėra galimybės tinkamai patikrinti ir įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundu ir paaiškinimu pateiktus argumentus dėl inkriminuoto pažeidimo.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 5-6, 13) D.B. surašytas už tai, kad 2009 m. kovo 6 d. apie 2⁵⁰ val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, garsiai grojo muziką, trikdydamas viešąją rimtį, nereaguodamas į policijos pareigūnų perspėjimą laikytis tylos. Skundžiamame nutarime (b.l. 7, 14) konstatuota, jog aukščiau minėtu nakties laiku D.B. triukšmavo, šūkavo, trypė kojomis, garsiai grojo muzikinius įrašus – taip trikdė viešąją tvarką ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnio 1 dalyje.
Nutarimu kaltinimo apimtis ar pats kaltinimas negali būti keičiamas, tačiau ginčijamu nutarimu D.B. praplėstas kaltinimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo būdo, t.y. nurodyta, jog jis triukšmavo, šūkavo, garsiai grojo muzikinius įrašus, kai administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo esmė nurodyta – garsiai grojo muziką, tokiais veiksmais trikdant viešąją rimtį. Jau buvo pažymėta, kad protokolas yra procesinis dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Dėl šios priežasties nagrinėjamas skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas tik dėl viešosios tvarkos trikdymo, garsiai leidžiant muziką, t.y. dėl kaltinimo, suformuluoto administracinio teisės pažeidimo protokole.
Nors D.B. neigia trikdęs viešąją tvarką, garsiai grodamas muzikos įrašus, tačiau pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 13), J.K. pareiškimais (b.l. 15, 21), Klaipėdos apskrities VPK 3-ojo PK pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 16), įvykių registracijos bendra informacija (b.l. 19, 22), pareigūno tarnybiniais pranešimais dėl įvykio patikrinimo (b.l. 20, 23), liudytojos M.A. teismo posėdžio metu duotais parodymais.
Nukentėjusioji J.K. 2009 m. kovo 6 d. pareiškime nurodė, kad kaimynai iš 54 buto D. ir Ž.B. eilinį kartą triukšmavo, todėl 3 val. nakties iškvietė policiją. Jie kartu su svečiais garsiai leido muziką, dainavo ir šoko, į pastabas dėl keliamo triukšmo seniai nebereaguoja (b.l. 15). Apie bute keliamą triukšmą buvo informuota Klaipėdos miesto 3-ojo policijos komisariato policijos nuovada (b.l. 19). Minėta nukentėjusioji 2009 m. kovo 10 d. pareiškime nurodė, kad kaimynų iš 54 buto D.B. ir Ž.B. elgesys vakarais ir naktimis keliamas triukšmas trukdo ilsėtis ir kitiems laiptinės kaimynams. Paskutiniame pusmetyje kviesti policijos budintys pareigūnai naktimis 2008-12-22, 2009-02-01, 2009-01-02 ir 2009-03-06 (b.l. 16). Bendros informacijos duomenys patvirtina, kad dėl keliamo bute triukšmo buvo išsiųstas patrulis (b.l. 22). Tas pačias aplinkybes dėl periodiškai bute, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, keliamo triukšmo, garsiai leidžiamos muzikos patvirtina ir liudytoja M.A. Tiek liudytojos J.K., tiek liudytojos M.A. parodymai yra aiškūs, logiški, nuoseklūs. Teismas neturi pagrindo jais netikėti.
Pagal ATPK 256 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl pažeidimo padarymo asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės administracinio pažeidimo bylai teisingai išspręsti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį įrodinėjimo priemonės yra: administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, eksperto išvada, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, tai pat kitokie dokumentai.
D.B. teismo posėdžio metu pripažino, kad 2009-03-06 buvo bare, o po to su draugais atvažiavo pas jį į namus ramiai pasėdėti ir pabendrauti. Televizorių įjungė tik dėl fono, kad galėtų normaliai susikalbėti, per televizorių muzika grojo negarsiai, namas yra blokinis, sienos „popierinės“, todėl naktį viskas labai gerai girdisi. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesijaučia kaltas ir nesutinka su kaltinimu motyvuojant tuo, kad viešosios tvarkos pažeidimo faktas nėra įrodytas, nes neišmatuotas triukšmo lygis. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens faktines aplinkybes patvirtina ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A.K. ir L.M., tačiau šių liudytojai parodymai nenuoseklūs, prieštaringi: A.K. negali pasakyti tikslios įvykio datos, teigia, kad jie buvo klube Paradoksas, o paskui svečiavosi pas D., kur išalkęs ėjo gamintis maisto, o vėliau buvo kitame kambaryje. Tuo tarpu liudytoja L.M. tvirtina, kad jie keturiese buvo klube El color, tada važiavo pasisvečiuoti pas D. ir tyliai per televizorių grojant muzikai visi keturi bendravo. Iš liudytojų A.K. ir L.M. paaiškinimų nėra galimybės nustatyti objektyvios tiesos. Kadangi jie yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens draugai, savo paaiškinimais gali siekti, jog jų draugas išvengtų atsakomybės, todėl jų paaiškinimais nesiremiama.
Pažymėtina, jog viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodymas galimas tiek remiantis liudytojų parodymais, tiek garso lygio matavimo prietaiso rodmenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 17 d. konsultacija, Nr. 57). Lietuvos higienos normos HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-555, taikymo sritis – nustato triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai (1 punktas). Ši higienos norma yra privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems, statantiems bei eksploatuojantiems gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties pastatus, rengiantiems užstatymo ir rekonstravimo projektus, taip pat institucijoms, vykdančioms akustinio triukšmo stebėjimus ir kontrolę. Akivaizdu, jos nėra imperatyvaus reikalavimo įrodant viešosios tvarkos trikdymo faktą išmatuoti garso lygį matavimo prietaiso rodmenimis. Byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių viešosios tvarkos trikdymo, garsiai leidžiant muzikinius įrašus, faktą.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, jog administracinio teisės pažeidimo protokole neužfiksuoti liudytojų parodymai, todėl neaišku, kokiais objektyviais duomenimis buvo remtasi nustatant pažeidimo faktą, atmetamas kaip nepagrįstas. Įrašu administracinio teisės pažeidimo protokole nustatyta, jog liudytojų vardai, pavardės, gyvenamosios vietos adresai ir parodymai užfiksuoti ant atskiro lapo ir pateikti kartu su administracinės bylos medžiaga.
ATPK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas arba bauda piliečiams arba pareigūnams iki trijų šimtų litų.
ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. D.B. paskirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis – 155 litų bauda, nenustačius pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, o taip pat atsižvelgus į tai, kad jis nepaisė policijos pareigūnų įspėjimų laikytis tylos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas (ATPK 237 straipsnis).
Teismas, išnagrinėjęs bylą, D.B. kaltę lengvinančių aplinkybių nenustatė.
Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Negatyvių padarinių buvimas yra būtina sąlyga, priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – nubaudimo ir auklėjimo, todėl realizuodamas šias įstatymo nuostatas ir atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, pobūdį, teismas konstatuoja, kad paskirta nuobauda yra pagrįsta.
Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutar ė:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
2009 m. kovo 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 3-ojo policijos komisariato policijos nuovados viršininko nutarimą, kuriuo D.B. pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 155 litų bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.