Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-14 · Civilinė byla Nr. 2-1017/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-14
Bylos Nr.
2-1017/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius, Gintaras Pečiulis
Atsakovas
A. A., V. Š., R. D., V. N.
Kategorijos
  • 99.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1017/2011Procesinio sprendimo kategorija 99.11(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutarties atsisakyti priimti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria išspręstas prašymas išdėstyti užstato mokėjimą, civilinėje byloje Nr. 2-268-278/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Prolana“ ieškinį atsakovams A. A., V. Š., R. D., V. N. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Prolana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. A., V. Š., R. D., V. N. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, taip pat prašė priteisti iš atsakovų solidariai 433 500 L.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. sausio 5 d. nutartimi nustatė atsakovui A. A. terminą iki 2011 m. sausio 13 d. sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą 7 500 Lt užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Teismas išaiškino, kad užstato neįmokėjus nustatytu terminu, ekspertizė nebus atliekama, o ieškinys bus nagrinėjamas pagal byloje esančius duomenis.

Atsakovas A. A. prašė išdėstyti 7 500 Lt dydžio užstato už ekspertizės atlikimą mokėjimą, leidžiant iš karto sumokėti 500 Lt, o likusią sumą po 1 000 Lt kas mėnesį. Nurodė, kad yra bedarbis, o žmonos darbo užmokestis yra nedidelis, todėl neturi galimybių iš karto sumokėti užstato.

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. sausio 7 d. nutartimi atmetė atsakovo A. A. prašymą išdėstyti užstato mokėjimą. Teismas nurodė, kad nutartis neskundžiama.

Atsakovas A. A. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo 2011 m. sausio 7 d. nutartį, kuria atmestas jo prašymas dėl užstato už ekspertizę apmokėjimo išdėstymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. sausio 14 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo A. A. atskirąjį skundą dėl teismo 2011 m. sausio 7 d. nutarties ir šį skundą grąžino atsakovui. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-322/2010 yra išaiškinęs, jog teismo nutartis, kuria nustatytas užstatas ekspertizės išlaidoms padengti, apeliacine tvarka negali būti skundžiama. Taip pat konstatavo, kad teismo nutartis dėl ekspertizės paskyrimo, kuria nustatytas įpareigojimas sumokėti užstatą, nepriskiriama ir prie nutarčių, kurių apskundimas nustatytas CPK 100 straipsnyje, t.y. tai nėra nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų, kadangi šioje stadijoje sprendžiamas tik galimų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ekspertams, ekspertinėms įstaigoms už ekspertizės atlikimą išmokėtinomis sumomis, užtikrinimo klausimas. Atsakovas A. A. skundžia teismo nutartį, kuria atsisakyta išdėstyti užstato už ekspertizę apmokėjimą. Kadangi nutartis dėl užstato mokėjimo negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl nėra skundžiama nutartis ir užstato mokėjimo išdėstymo klausimais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas A. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartį ir klausimą dėl atskirojo skundo dėl teismo 2011 m. sausio 7 d. nutarties panaikinimo priėmimo perduoti spręsti Panevėžio apygardos teismui. Atsakovas pažymi, kad teismas turėjo priimti atskirąjį skundą. Teismas, gavęs atskirąjį skundą dėl savo priimtos nutarties panaikinimo, neturi teisės spręsti, ar atskirasis skundas yra apeliacinio apskundimo objektas, o tiesiog turi vadovautis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais ir priimti atitinkamą sprendimą.

Atsiliepimas

Ieškovo BUAB „Prolana“ bankroto administratorius atsiliepime į atsakovo A. A. atskirąjį skundą prašo atsakovo skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad teismas tinkamai motyvavo, jog tai nėra nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl jos negalima apskųsti atskiruoju skundu. Atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo priimti atsakovo A. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo A. A. prašymas išdėstyti užstato mokėjimą, laikytina pagrįsta ir teisėta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apygardos teismas 2011 m. sausio 5 d. nutartimi nustatė atsakovui A. A. terminą iki 2011 m. sausio 13 d. sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą 7 500 Lt užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti (b. l. 8). Atsakovas A. A. pareiškė prašymą, kurio prašė išdėstyti 7 500 Lt dydžio užstato už ekspertizės atlikimą mokėjimą (b. l. 9). Panevėžio apygardos teismas 2011 m. sausio 7 d. nutartimi atmetė atsakovo A. A. prašymą išdėstyti užstato mokėjimą. Atsakovas teikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo 2011 m. sausio 7 d. nutartį (b. l. 15-16), tačiau skundžiama teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartimi teismas atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl teismo 2011 m. sausio 7 d. nutarties (b. l. 10).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, mano, kad skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovo A. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 7 d. nutarties atmesti atsakovo A. A. prašymą išdėstyti užstato mokėjimą, laikytina pagrįsta ir teisėta.

Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, taip pat tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri pateikė prašymą atlikti ekspertizę, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu tokius prašymus pareiškia abi šalys, tai užstatą sumoka abi šalys lygiomis dalimis. Dėl užstato sumokėjimo ir jo dydžio teismas priima nutartį (CPK 290 str. 1 d.). CPK specialiai nenustatyta, kad nutartis dėl užstato ekspertizės išlaidoms padengti gali būti skundžiama. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad nagrinėjamoje proceso stadijoje sumos ekspertams, ekspertinėms įstaigoms dar nėra išmokėtos, o tokio pobūdžio nutartimi sprendžiamas tik galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo klausimas, todėl tokios nutarties negalima laikyti nutartimi, kuria pasisakoma dėl bylinėjimosi išlaidų CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Taigi tokia nutartis nepriskiriama ir prie nutarčių, kurių apskundimas nustatytas CPK 100 straipsnyje. Teismo nutartis, kuria nustatytas užstatas ekspertizės išlaidoms padengti, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, o teismui netinkamai taikius užstato nustatymą reglamentuojančias teisės normas (CPK 90 str.) ir taip proceso šaliai užkirtus kelią teikti įrodymus, ši šalis turi teisę teikti savo argumentus dėl procesinių teisių pažeidimo apskųsdama teismo procesinį sprendimą apeliacine ir kasacine tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį byloje Nr. 2-1378/2010).

Nors šiuo atveju buvo skundžiama ne ta nutartis, kuria atsakovas įpareigotas sumokėti užstatą ekspertizės išlaidoms padengti, bet nutartis, kuria nepatenkintas atsakovo prašymas išdėstyti užstato mokėjimą, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad apelianto skundžiama nutartis gali būti apeliacijos objektu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu aiškinimu, jog negalint skųsti teismo nutarties dėl užstato mokėjimo, apeliacinio apskundimo objektu taip pat negali būti ir nutartis, kuria išspręstas prašymas dėl užstato mokėjimo išdėstymo. Tokios pačios apeliacijos taisyklės, kurios nurodytos dėl nutarties dėl užstato ekspertizės išlaidoms padengti, taikytinos ir nutarčiai, kuria netenkintas prašymas dėl užstato mokėjimo išdėstymo, t.y. CPK specialiai nenustatyta, kad nutartis dėl atsisakymo išdėstyti užstato ekspertizės išlaidoms padengti mokėjimą gali būti skundžiama, taip pat tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.

Apelianto pateiktas aiškinimas, kokius veiksmus turėjo atlikti pirmosios instancijos teismas, neatitinka CPK nuostatų turinio. CPK nuostatos numato, kad atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apskundimo objektu (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 334, 338 str.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tokį procesinį veiksmą pagrįstai bei teisėtai atliko.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl teismo nutarties atsisakyti tenkinti prašymą dėl užstato mokėjimo išdėstymo, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas bei teisingai vadovavosi nurodyta teismų praktika. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, o apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo ją pakeisti arba naikinti (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n utaria:

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Vytas MiliusMarytė MitkuvienėGintaras Pečiulis