Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų B. J. ir S. J. pareiškimą nutraukti santuoką bendru sutarimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai nurodė, kad 1987 d. sudarė santuoką. Pareiškėjams santuokos metu gimė sūnus D. J., gim. 1999-, kuris yra nepilnametis. Dabartiniu metu abu nutarė nutraukti santuoką bendru sutarimu, nes nuo 2010 metų lapkričio mėnesio bendro ūkio neveda ir santuokinio gyvenimo negyvena. Gyventi šeimoje ir vesti bendrą ūkį nepageidauja. Prašo neskirti termino susitaikymui. Po santuokos nutraukimo sūnus lieka gyventi su mama ir tėvas vaiko išlaikymui kas mėnesį mokės po 100 Eur periodinėmis išmokomis. Pinigų tvarkytoja skirtina mama. Bendravimo su vaiku tvarka numatyta pasekmių sutartyje. Santuokos metu šalys įgijo butą, kuris po santuokos nutraukimo paliekamas B. J.. Pastaroji įsipareigoja S. J. nupirkti kitą būstą. Santuokos metu įgytus namų apyvokos daiktus šalys pasidalino gera valia. Pareiškėjai neturi kreditorinių įsipareigojimų. Šalys kompensacijos ir išlaikymo vienas iš kito neprašo. Po santuokos nutraukimo prašo pareiškėjams palikti santuokines pavardes. Prašo nutraukti santuoką bendru sutarimu bei patvirtinti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl santuokos nutraukimo pagrįstas ir tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 1987d. sudarė santuoką, kurią įregistravo Kretingos CMS, įrašo Nr.. Santuokos metu šalims gimė sūnus D. J., gim. 1999-, kuris yra nepilnametis. Dabartiniu metu abu nutarė nutraukti santuoką bendru sutarimu, nes nuo 2010 metų lapkričio mėnesio bendro ūkio neveda ir santuokinio gyvenimo negyvena. Gyventi šeimoje ir vesti bendrą ūkį nepageidauja. Po santuokos nutraukimo sūnus lieka gyventi su mama ir tėvas vaiko išlaikymui kas mėnesį mokės po 100 Eur periodinėmis išmokomis. Pinigų tvarkytoja skirtina mama. Bendravimo su vaiku tvarka numatyta pasekmių sutartyje. Santuokos metu šalys įgijo butą, kuris po santuokos nutraukimo paliekamas B. J.. Pastaroji įsipareigoja S. J. nupirkti kitą būstą. Santuokos metu įgytus namų apyvokos daiktus šalys pasidalino gera valia. Pareiškėjai neturi kreditorinių įsipareigojimų. Šalys kompensacijos ir išlaikymo vienas iš kito neprašo. Po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliktinos santuokines pavardes. Neskirtinas terminas susitaikymui, nes tai prieštarautų pareiškėjų interesams. Pareiškėjai susitarė dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia vieno kurio iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, todėl santuoka, sutinkamai su CK 3.51 str., 3.52 str., 3.53 str., nutrauktina, patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 3.51, 3.52, 3.53 str. ir CPK 259, 260, 263, 541 str., teismas

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti.

1987d. sudarytą santuoką, registruotą Kretingos CMS, įrašo Nr., tarp B. J. ir S. J., nutraukti abiejų sutuoktinių bendru susitarimu.

Patvirtinti 2016-11-23 d. sudarytą ir 2016-12-08 patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis , , Kretingoje ir B. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti Kretingoje, toliau bendrai vadinami „Šalimis", o kiekviena atskirai šalimi, siekdami nutraukti santuoką bendru sutikimu, susitarė ir sudarė šią sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau - “Sutartis"):

Šia Sutartimi šalys siekia reglamentuoti tarpusavio teisinius santykius, teismui priėmus sprendimą nutraukti šalių santuoką, sudarytą ir įregistruotą 1987. d. Kretingos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris.Sutarties Šalys nurodo, jog šią sutartį sudaro laisva valia, siekdamos abiejų šalių bendru sutikimu nutraukti santuoką Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Sudarydamos šią sutartį ir nutraukdamos santuoką. Šalys vadovaujasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais.

I. Šalių įgyto turto padalinimas.

1. Piniginių lėšų, akcijų ir kitų vertybinių popierių pasidalinimas

1.1. Banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvienos iš šalių valdomos piniginės lėšos lieka tos šalies asmenine nuosavybe, kurios vardu yra atidaryta banko sąskaita ir / ar išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos.

2.1. B. M., Kretingoje (unikalus numeris -), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise lieka B. J., a.k. (duomenys neskelbtini) Ji įsipareigoja S. J. nupirkti kitą būstą.

3.1. Šalys patvirtina, kad po santuokos nutraukimo kiekvienai iš šalių liks ir priklausys asmeninės nuosavybės teise kiekvienos iš jų asmeninio naudojimo daiktai (drabužiai, avalynė, juvelyriniai dirbiniai, profesinei veiklai reikalingi daiktai ir pan.) ir šalys viena kitai dėl to pretenzijų neturi.

3.2. Šalių bendrai įgyti namų apyvokos reikmenys pasidalinti iki sutarties surašymo.

3.3. Šalys nurodo ir patvirtina, kad sutarties sudarymo metu ir po teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis, įsiteisėjimo dienos neturi ir neturės kitų dalintinų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų bei turtinių teisių.

2.1. Šalys patvirtina, kad gyvendamos kartu kaip sutuoktiniai ir sudariusios sandorius su trečiaisiais asmenimis, pagal juos kilusias prievoles įvykdė ir šiuo metu neįvykdytų turtinių prievolių tretiesiems asmenims neturi.

2.2. Jeigu po šios sutarties pasirašymo paaiškėja šalių asmeninės ar naujos prievolės kreditoriams, jos yra vykdomos iš kreditorinį įsipareigojimą priėmusio sutuoktinio asmeninio turto. Sutuoktinis neatsako už kito sutuoktinio prisiimtus įsipareigojimus, kurie buvo prisiimti be kito sutuoktinio raštiško sutikimo.

Šalys turi nepilnametį vaiką D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi 1999-d.Šalys susitaria, kad nepilnamečio sūnaus D. J., gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina B. J., gyvenančia, Kretingoje.Šalys susitaria abi lygiomis teisėmis dalyvauti auklėjant nepilnametį sūnų, vienodai rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, fiziniu vystymusi, mokymu, lavinimu, bei tinkamai jį atstovauti įgyvendinant 1996 m. kovo 1 4 d. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme vaikui suteiktas teises ir laisves, netrukdyti vienas kitam naudotis įstatyme nustatytomis teisėmis ir pareigomis. Bendravimo tvarka su vaiku nustatoma ir vaiko auklėjimo klausimai sprendžiami šalių abipusio susitarimo būdu, atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius, o nesusitarus kitaip, vadovaujantis žemiau nurodytomis sąlygomis:

2.4. S. J. turi teisę bendrauti su sūnumi pasiimant ir išsivežant (išskyrus teisę išvežti vaiką už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų) sūnų iš jo gyvenamosios vietos, mokymosi įstaigos, prieš tai pranešęs vaiko motinai, pirmadienį ir trečiadienį tos savaitės, kurios savaitgalį vaikas bus su juo, bei antradienį ir ketvirtadienį tos savaitės, kurios savaitgalį vaikas bus su B. J., nuo 17 val. (ar ankstesnės valandos, jeigu užsiėmimai vaiko mokymo ar ugdymo įstaigoje baigiasi anksčiau) ir parvežant jį į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki tos pačios dienos 19 val.

2.5. S. J. turės teisę bendrauti su sūnumi pasiimant ir išsivežant (išskyrus teisę išsivežti vaiką už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, jeigu prieš tai nebuvo susitarta kitaip su B. J.) sūnų iš jo gyvenamosios vietos arba iš švietimo ar ugdymo įstaigos, prieš tai pranešęs Vaiko motinai, kas antrą savaitgalį, skaičiuojant nuo kalendorinių metų pradžios, nuo penktadienio 16 val. (ar ankstesnės valandos, jeigu užsiėmimai vaiko mokymo ar ugdymo įstaigoje baigiasi anksčiau) ir parvežant jį į gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki atitinkamo tos savaitės sekmadienio 19 val. Jei buvimo su sūnumi metu prieš šeštadienį eina ne darbo ar oficiali šventės diena, tai S. J. turi teisę būti su vaiku nuo paskutinės darbo dienos prieš ne darbo ar oficialios šventės dieną (išskyrus šios sutarties 3.3.7. punkte numatytus atvejus) 16 val. (ar ankstesnės valandos, jeigu užsiėmimai vaiko mokymo ar ugdymo įstaigoje baigiasi anksčiau). Jei buvimo su sūnumi metu po sekmadienio seka ne darbo ar oficiali šventės diena (išskyrus šios sutarties 3.3.7. punkte numatytus atvejus), tai S. J. turi teisę būti su vaiku ir minėtą ne darbo ar oficialią šventės dieną, o parvežti jį į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 19 val.

2.6. S. J. turės teisę bendrauti su sūnumi pasiimant ir išsivežant sūnų iš jo gyvenamosios vietos arba iš švietimo ar ugdymo įstaigos (išskyrus teisę išvežti Vaiką už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, jeigu prieš tai nebuvo kitaip suderinta su vaiko motina) Tėvo dienos savaitgalį nuo penktadienio 16 val. (ar ankstesnės valandos, jeigu užsiėmimai vaiko mokymo ar ugdymo įstaigoje baigiasi anksčiau) ir parvežant jį į gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki atitinkamo tos savaitės sekmadienio 19 val. Jei buvimo su sūnumi metu po sekmadienio seka ne darbo diena, tai S. J. turi teisę būti su vaiku ir minėtą ne darbo ar oficialią šventės dieną, o parvežti jį į Vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 19 val. Jei Tėvo dienos savaitgalis pagal Sutarties patenka į savaitgalių, kuriuos su sūnumi turi teisę praleisti B. J., tai ji turi teisę tą patį mėnesį praleisti vieną savaitgalį su sūnumi vietoje S. J..

2.7. S. J. turi teisę savo atostogų laikotarpiu vieną kartą per metus nepertraukiamai ne mažiau kaip 7 (septynios) ir ne daugiau kaip 14 (keturiolika) dienų praleisti su sūnumi išsivežant jį iš jo gyvenamosios vietos į pasirinktą kelionę, derinant su vaiko užimtumu švietimo ar ugdymo įstaigoje. Sutarties šalys privalo pateikti reikalingą rašytinį (notarinį) sutikimą ir arba atlikti kitus reikalingus veiksmus tam, kad kita šalis galėtų keliauti su sūnumi į užsienį (Jeigu tokia kelionė nedarys žalos Vaiko sveikatai, netrukdys ugdymui, mokymuisi ir nesukels kitų neigiamų pasekmių vaikui), jeigu šie sutikimai ir 1 arba veiksmai yra reikalingi. Atostogų metu išvažiuojant su vaiku į užsienį šalys privalo informuoti kitą šalį apie kelionės vietą, pateikdami visą būtiną I reikalingą informaciją susisiekimui.

3. Tiek, kiek tai nesutampa su bendravimo tvarka atostogų ir švenčių metu, bendravimas su sūnumi nustatomas tvarka. Tėvas turi teisę:

3.1. poriniais metais bendrauti su sūnumi pasiimant ir išsivežant sūnų iš jo gyvenamosios vietos per Šv. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 16 val. ir parvežti jį į gyvenamąją vietą šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare, bet ne vėliau kaip iki 19 val.;

3.2. neporiniais metais bendrauti su sūnumi pasiimant ir išsivežant sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 10 val. ir parvežant jį į jo gyvenamąją vietą Naujųjų metų šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare, bet ne vėliau kaip iki 19 val.

3.3. neporiniais metais bendrauti su sūnumi pasiimant ir išsivežant sūnų iš jo gyvenamosios vietos per ŠV. Velykas ir parvežant jį į jo gyvenamąją vietą šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare, bet ne vėliau kaip iki 19 val.;

3.4. poriniais metais bendrauti su sūnumi pasiimant ir išsivežant sūnų iš jo gyvenamosios vietos per visų šventųjų ir mirusiųjų šventes ir parvežti jį į jo gyvenamąją vietą šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare, bet ne vėliau kaip iki 19 vai.

3.5. S. J. turi teisę bendrauti su sūnumi pasiimant ir išsivežant sūnų S. J. gimimo dieną ir parvežant jį į gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki tos pačios dienos 19 val. Jei buvimo su sūnumi metu po šios dienos seka ne darbo diena, tai S. J. turi teisę būti su vaiku ir minėtą ne darbo ar oficialią šventės dieną, o parvežti jį į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos ne darbo ar oficialios šventinės dienos 19 val.

pasiimti ir išsivežti sūnaus iš jo gyvenamosios vietos per B. J. gimtadienį, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su vaiku teisė, pagal šią sutartį;pasiimti ir išsivežti sūnaus iš jo gyvenamosios vietos per motinos dienos šventę, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su vaiku teisė, pagal šią sutartį;

3.6. Klausimai, susiję su sūnaus išsilavinimu, laisvalaikiu, sportiniu užimtumu ir ugdymu sprendžiami bendru šalių sutarimu, maksimaliai atsižvelgiant į sūnaus interesus ir jo pageidavimą.

3.7. Tuo metu, kai vaikas yra su S. J., jis įsipareigoja suteikti galimybę B. J. nekliudomai bendrauti su sūnumi, tiek nuotoliniu būdu t.y. telefonu, internetu ar per socialinius tinklus, tiek tiesioginių susitikimų būdu.

3.8. Tėvas S. J. turi teisę susipažinti su visa informacija bei dokumentais apie vaiko sveikatą, taip pat su kita susijusia informacija, esančia gydymo, švietimo, ugdymo ar kitose įstaigose, tiesiogiai kreipiantis į tokią informaciją turinčias įstaigas, įmones, organizacijas ar asmenis, daryti atitinkamų dokumentų išrašus, nuorašus, kopijas, jeigu tokie veiksmai neprieštaraus vaiko interesams. Šią informaciją vaiko tėvas gali gauti tik siekdamas prisidėti prie vaiko sveikatos priežiūros, o ligos atveju - prie gydymo, tačiau draudžiama gautą informaciją naudoti kitiems, su vaiko sveikatos ar ugdymu nesusijusiems, reikalams tvarkyti.

3.9. Kiekviena iš šalių įsipareigoja jai skirtu bendravimo su sūnumi laiku užtikrinti sūnaus bendravimą su tos šalies tėvais (vaiko seneliais) ir kitais tos šalies giminaičiais.

3.10. Šalys, spręsdamos su vaiko interesais susijusius klausimus, įsipareigoja atsižvelgti į vaiko interesus ir norus, jeigu vaikas sugeba juos išreikšti.

4. Šalys susitaria dėl tokios išlaikymo, teikiamo sūnui, dydžio, formos ir tvarkos:

4.1. S. J. įsipareigoja sūnaus išlaikymui iki 18 (aštuoniolikos) metų amžiaus mokėti po 100,00 (vieną šimtą EUR 00 ct.) EUR kiekvieną mėnesį, pinigus pervedant kiekvieno mėnesio pirmąją dieną į B. J. vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini) arba perduodant kitu tarpusavyje suderintu būdu. Gaunamos lėšos vaikui išlaikyti turi būti naudojamos tik vaiko poreikiams užtikrinti - vaiko rūbų, maisto, ugdymo ir mokymosi priemonių įsigijimui, kultūros, sporto ar kitokių užsiėmimų lankymui ir pan., o nepanaudotos - kaupiamos vaiko naudai.

4.2. S. J. įsipareigoja prisidėti prie vaiko išlaikymo ir kitais įmanomais būdais, pagal savo išgales aprūpinti vaiką, būtinosiomis priemonėmis pilnaverčiam vaiko vystymuisi ir jo poreikių patenkinimui.

4.3. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja, iki vaikas sulauks pilnametystės, skiriama nepilnamečio vaiko motina B. J..

5.1. Šalys nurodo, jog teismui nutraukus santuoką nei vienai iš šalių nėra reikalingas kitos šalies materialinis išlaikymas.

Po santuokos nutraukimo pareiškėjų pavardės bus S. J. ir B. J..

6.1. Šalys įsipareigoja kooperuotis ir bendradarbiauti vykdant šią sutartį. Esant bendram Šalių sutarimui, atsižvelgiant į vaiko norus ir interesus, gali būti nukrypta nuo šios sutarties sąlygų vykdymo.

Šalys susitaria ir įsipareigoja laikyti konfidencialia informaciją, sužinotą vienos apie kitą santuokos metu, taip pat informaciją, susijusią su santuokos nutraukimo priežastimis ir asmeniškai viešai jos neatskleisti bet kokiems tretiesiems asmenims. Konfidenciali informacija gali būti atskleista tik Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka kompetentingoms valstybės institucijoms.

Teismas informuoja, kad visi skoliniai įsipareigojimai, apie kuriuos pareiškėjai nepranešė santuokos nutraukimo metu, laikomi to asmens, kuris bus pasirašęs skolinių įsipareigojimų sutartis ir šis asmuo privalės įvykdyti visus iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus.

Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje padalytą konkretų sutuoktinių bendrą turtą (ar nurodymas, kad jo nėra) reiškia, jog yra konstatuota, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai neturėjo, todėl negalės pareikšti naujo ieškinio dėl turto, nenurodyto sprendime, padalijimo.

Nutraukus santuoką bendru sutikimu, šalių tarpusavio santykiai grindžiami Civilinio kodekso ir šios Sutarties nuostatomis, kurios taikomos vadovaujantis lygiateisiškumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei kitais bendraisiais teisės principais.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui padavus apeliacinį skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.