Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės I. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1932-292/2008 pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui D. D. dėl santuokos nutraukimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis naikintina, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio dokumento negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymą civiliniame procese, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą nutartį.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas- atsakovui nepalankaus sprendimo įgyvendinimo užtikrinimas apribojant atsakovo veiksmų laisvę ginčo objekto ar atsakovui priklausančio turto ar turtinių teisių, į kuriuos gali būti nukreipiamas sprendimo vykdymas, atžvilgiu. Konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. CK 3.119 str. nurodyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Todėl civilinėje byloje pareiškus reikalavimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto padalijimo, vienas esminių yra bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto apimties, t.y. turto objektų ir jų vertės nustatymo, klausimas. CK 3.122 str. nurodyta, kad teismas gali areštuoti turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu tai būtina sutuoktinių teisėms į bendrą turtą ar kreditorių teisėms apsaugoti. Dėl šių priežasčių, atsižvelgiant į priešingus šalių interesus, prašymas apriboti kitos šalies galimybes siekiant savanaudiškų tikslų vienasmeniškai mažinti dalintino turto vertę iš esmės vertintinas kaip pagrįstas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo argumentas, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas vien tuo pagrindu, kad ieškovė bendrovės, kurios akcijas ir turtą prašoma areštuoti, akcijas prašo priteisti atsakovui, yra nepagrįstas, kadangi ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos turi teisę keisti ieškinio dalyką (CPK 377 str.), teismas santuokos nutraukimo bylose turi būti aktyvus ir gali viršyti ieškinyje pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), o ieškovės pasirinktas turto padalijimo būdas kelia abejonių, kadangi ieškovė, prašydama nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, kartu prašo priteisti jai turtą, kurio vertė, anot ieškovės, yra mažesnė, nei atsakovui priteistino turto vertė. Pats savaime negali būti įvertintas kaip pagrįstas ir ginčijamos nutarties motyvas, jog apribojimas teisės bendrovei, kurios akcijas valdo atsakovas, disponuoti turtu niekaip nesusijęs su ieškovės interesų apsauga, kadangi bendrovės akcijų vertė, svarbi nustatant priteistino turto dalis, iš esmės priklauso nuo bendrovės valdomo turto vertės. Iš kitos pusės, kartu su ieškiniu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jos prašomų areštuoti (duomenys neskelbtini) akcijų skaičių bei aplinkybę, kad atsakovas yra vienintelis bendrovės akcininkas, būtinų laikinosios apsaugos priemonės- (duomenys neskelbtini) akcijų arešto- taikymui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su subjekto, kurio atžvilgiu šios priemonės taikomos, teisių apribojimu ir/ ar pareigų šiam asmeniui sukūrimu, todėl toks asmuo turi būti dalyvaujantis byloje asmuo (CPK 37 str.), o ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė- (duomenys neskelbtini) turto areštas- nukreipta į apribojimų pastarajai bendrovei, kuri nėra įtraukta byloje dalyvaujančiu asmeniu, taikymu. Tačiau, kaip jau minėta, teismas santuokos bylose turi būti aktyvus, jam suteikta teisė rinktis alternatyvius keliamų reikalavimų tenkinimo būdus (CPK 376 str. 4 d.), todėl nustačius, kad bendrovės akcijos priskirtinos prie dalintino turto, svarstytina galimybė apriboti atsakovo kaip akcininko teises priimti sprendimus, susijusius su galimu bendrovės vertės mažinimu (likviduoti, reorganizuoti bendrovę, išmokėti dividendus, parduoti bendrovės turtą ir pan.). Visos aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino esminių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nagrinėjamoje byloje pagrįstumą ar nepagrįstumą sąlygojančių aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstą, naikintiną nutartį. Kadangi nurodyti ginčijamos nutarties trūkumai gali būti pašalinti tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byla grąžintina Alytaus rajono apylinkės teismui prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 3 p., teisėjų kolegija

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartį, klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.