Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal (apeliantų) ieškovo E. G. ir atsakovo UAB ,,Sauda“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovui UAB „Sauda“ dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir atsakovo UAB „Sauda“ priešieškinį ieškovui E. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas UAB ,,Sauda“ pareiškė priešieškinį ieškovui, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo E. G. 1 836,00 Lt už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1426 dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos patvirtinimo, 2014 m. balandžio 23 d. buvo surašytas transporto priemonės Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo protokolas dėl 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo.

Ieškovas E. G. 2014 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vadą su prašymu leisti atsiimti asmeninius daiktus, nesusijusius su transporto priemonės eksploatavimu, ir raktus nuo ieškovo buto, esančius ieškovui priklausančioje transporto priemonėje Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės tarnybos organizavimo skyriaus pareigūnas V. L. rezoliucija nutarė leisti ieškovui atsiimti asmeninius daiktus, esančius minėtoje transporto priemonėje. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2014 m. gegužės 9 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad ieškovas E. G. 2014 m. balandžio 28 d. apie 13.33 val. buvo nuvykęs adresu Minsko pl. 21, Vilniuje, atsiimti transporto priemonėje esančių asmeninių daiktų, tačiau atsakovas UAB „Sauda“ atsisakė grąžinti ieškovui jo asmeninius daiktus, nes ieškovas atsisakė pasirašyti atsakovo pateiktuose dokumentuose.

Galiojantys teisės aktai nenumato priverstinai nuvežtoje transporto priemonėje esančių asmeninių transporto priemonės savininko (valdytojo) daiktų grąžinimo tvarkos bei sąlygų, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1426 (LRV 2009 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 118 redakcija) patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašo 16 punktas numato priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko (valdytojo) teisę dėl transporto priemonės grąžinimo kreiptis į policiją, kur informuojamas, kaip galima atsiimti transporto priemonę. Atsakovo ir Lietuvos Respublikos Vyriausiojo policijos komisariato 2001 m. gegužės 4 d. sudarytos sutarties „Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo“ 4.3 punktas numato UAB „Sauda“ prievolę grąžinti saugomą transporto priemonę jos savininkui. Taigi, vadovaujantis minėtomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo bei sutarties nuostatomis, sprendimo tiek dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės, tiek dėl joje esančių asmeninių transporto priemonės savininko daiktų grąžinimo priėmimas yra kompetentingo policijos pareigūno prerogatyva. Esant policijos pareigūno leidimui, atsakovas privalėjo grąžinti ieškovui jo asmeninius daiktus, esančius priverstinai nuvežtoje transporto priemonėje. Kadangi nei galiojantys teisės aktai, nei atsakovo ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato sudaryta sutartis „Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo“ nereglamentuoja būdo, kaip turi būti įforminamas transporto priemonėje esančių daiktų grąžinimas savininkui, ieškovui atsisakant pasirašyti atsakovo pateiktą daiktų perdavimo aktą, transporto priemonėje esančių daiktų perdavimas atsakovo turėjo būti įforminamas kitu atsakovo pasirinktu būdu, pvz., pasinaudojant antstolio paslaugomis, kviečiant kviestinius ir pan. Tačiau ieškovo atsisakymas pasirašyti atsakovo pateiktuose dokumentuose negali būti pagrindu atsisakyti grąžinti ieškovui daiktus, kuriuos jam leista pasiimti kompetentingo policijos pareigūno. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas ėmėsi priemonių grąžinti ieškovui transporto priemonėje esančius ieškovo asmeninius daiktus, kad surašė daiktų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame būtų išvardinti transporto priemonėje esantys daiktai ir jų perdavimo ieškovui aplinkybės. Atsakovo pateiktame 2014 m. balandžio 28 d. patvirtinime apie transporto priemonės, daiktų atsiėmimą ir informacijos apie saugojimo bei transportavimo išlaidas pateikimą nenurodytas ieškovui perduodamas turtas, o minėto patvirtinimo esmė – ieškovo informavimas apie skolos už transporto priemonės saugojimą dydį. Taigi, minėtas dokumentas nepatvirtina atsakovo prievolės grąžinti ieškovui transporto priemonėje esančius daiktus vykdymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 str. numato savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Atsižvelgiant į tai, kad yra priimtas kompetentingo policijos pareigūno leidimas ieškovui atsiimti iš atsakovo saugomos transporto priemonės joje esančius ieškovo asmeninius daiktus, minėti daiktai išreikalaujami iš atsakovo UAB „Sauda“ svetimo neteisėto valdymo. Byloje nėra pateikta įrodymų, kokie konkretūs ieškovui priklausantys daiktai buvo palikti priverstinai nuvežtoje transporto priemone ir perduoti kartu su ja saugoti atsakovui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1426 (LRV 2009 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 118 redakcija) patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašo 5 p. numato, kad prieš priverstinai nuveždamas transporto priemonę policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas nuodugniai apžiūri priverstinai nuvežtiną transporto priemonę, matomą jos įrangą (signalizaciją, garso aparatūrą, anteną, automobilio telefono įrangą ir kitokią), matomus transporto priemonėje esančius daiktus, transporto priemonės sugadinimus ir išsamiai aprašo atitinkamai policijos generalinio komisaro ar Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatytos formos akte. Vilniaus apskrities VPK PR 2014 m. balandžio 23 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas patvirtina, kad automobilio Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo į atsakovui priklausančią saugojimo aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilniuje, transporto priemonėje buvo likę keturios kartoninės dėžės ir du maišai smėlio, todėl šie daiktai išreikalaujami iš atsakovo svetimo neteisėto valdymo. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog tarp priverstinai nuvežtoje transporto priemonėje likusių ieškovo daiktų yra ieškovo buto raktai. Kadangi nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1426 (LRV 2009 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 118 redakcija) patvirtintas Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašas, nei atsakovo ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato sudaryta sutartis „Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo“ nenumato nei atsakovo, nei policijos pareigūnų pareigos sudaryti priverstinai nuvežtoje transporto priemonėje esančių daiktų detalaus sąrašo, pareiga įrodyti, kokie daiktai yra likę transporto priemonėje, tenka ieškovui. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog transporto priemonėje yra likę raktai nuo ieškovo buto, taip pat byloje nėra pateikto detalaus transporto priemonėje likusių daiktų sąrašo, todėl atsakovas buvo įpareigotas grąžinti ieškovui transporto priemonėje esančius daiktus, teismui nepateikiant konkrečių grąžinamų daiktų sąrašo.

Atkreiptinas dėmesys, jog tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad transporto priemonės Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku ir valdytoju tiek transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu, tiek šiuo metu yra ieškovas E. G., todėl jam tenka prievolė sumokėti skolą už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Ieškovas įstatymų nustatyta tvarka neginčijo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. balandžio 23 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto, esančio pagrindu atsakovui teikti priverstinai nuvežto automobilio saugojimo paslaugas. Taigi, atsakovas automobilio saugojimo paslaugas teikė teisėtai ir pagrįstai. Kadangi transporto priemonė tebesaugoma ir nebuvo savininko ar jos valdytojo pasiimta, skola priteisiama už laikotarpį nuo transporto priemonės nuvežimo iki priešieškinio pareiškimo, tai yra nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismas sprendime tik pasisakė dėl galimybės ieškovui išsireikalauti daiktus, esančius pas atsakovą, tačiau ieškovas pabrėžė, jog jis konkrečiai nurodė, kad jis nori atgauti raktus nuo savo gyvenamosios patalpos. Ieškovo nuomone, teismas neįvertino susidariusios situacijos, tai yra to, kad ieškovas neturi, kaip patekti į savo gyvenamąsias patalpas. Pirmosios instancijos teismas stengėsi patenkinti tik atsakovo reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismo nurodytos alternatyvos fiksuoti daiktų perdavimą yra aiškiai neprotingos. Fiksavimo būdai, kai antstolio kvietimas būtų akivaizdžiai neproporcingas, neekonomiškas ir sunkiai įgyvendinamas procesinis reikalavimas. Kviestinių dalyvavimas niekaip neužtikrina, kad bus identifikuoti ir apibrėžti daiktai, jų požymiai ir savybės, kurios turėtų didelę įtaką sprendžiant tarp šalių kylančius ginčus. Apeliantas siekia atkreipti dėmesį, jog nepasirašius jokio dokumento daikto perdavimo-priėmimo metu, saugotojas negalėtų įrodyti Vilniaus apskr.. VPK, kad tinkamai įvykdė jų nurodymą daiktus grąžinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 320 str. 1 d.)). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). CK 4.93 str. 1 d. nustato, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Pažymėtina, jog niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 4.93 str. 2 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2014 m. balandžio 23 d. policijos pareigūnai laikinai paėmė ieškovui E. G. priklausančią transporto priemonę (Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl to, jog minėtai transporto priemonei buvo neatlikta techninė apžiūra. Transporto priemonės paėmimo metu buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 32), kuriame buvo užfiksuoti išoriniai transporto priemonės apgadinimai. Taip pat minėtame akte buvo užfiksuotos automobilyje paliktos ieškovui priklausančios kartoninės dėžės ir du maišai smėlio. Pažymėtina, jog su transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu transporto priemonės savininkas ieškovas E. G. buvo supažindintas pasirašytinai (b. l. 32). Transporto priemonė buvo nugabenta į sulaikytų automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu Minsko pl. 21, Vilniuje, kuri priklauso atsakovui UAB „Sauda“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog transporto priemonės Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio paėmimo metu minėtos transporto priemonės savininkas (ieškovas) jokių pretenzijų neturėjo. Ieškovo argumentas, jog policijos pareigūnai nesuteikė ieškovui galimybės pačiam pasirūpinti transporto priemonės transportavimu į saugią vietą, yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi ieškovas nagrinėjamu atveju nebuvo pateikęs įrodymų, patvirtinančių minėtas aplinkybes. Pažymėtina, jog ieškovas, kaip buvo minėta anksčiau, sutiko su transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte užfiksuota informacija ir jos nugabenimu į sulaikytų automobilių stovėjimo aikštelę. Be to, transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte, kaip buvo minėta anksčiau, buvo užfiksuotos kartoninės dėžės ir du maišai smėlio, kurie kartu su transporto priemone buvo perduoti atsakovui UAB ,,Sauda“ saugojimui. Ieškovo teiginys, jog transporto priemonėje buvo ir jo gyvenamosios patalpos (buto) raktai, yra nepagrįstas, kadangi nei minėtame akte, nei byloje nėra duomenų, jog minėti raktai buvo ieškovui priklausančioje transporto priemonėje. Pažymėtina, jog, jeigu transporto priemonėje būtų buvę buto raktai, ieškovas turėjo pareigą apie juos informuoti policijos pareigūnus, kurie šį faktą būtų užfiksavę transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte, tačiau ieškovas, kaip matyti iš bylos medžiagos ir minėto akto, policijos pareigūnams informacijos apie gyvenamosios patalpos raktus nesuteikė.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas su Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vado leidimu 2014 m. balandžio 28 d. nuvyko į transporto priemonės saugojimo aikštelę atsiimti asmeninių daiktų ir raktų nuo namų durų, tačiau minėti ieškovo daiktai jam buvo neatiduoti, kadangi jis, atsakovo teigimu, atsisakė pasirašyti daiktų priėmimo-perdavimo aktą. Atsakovas teigė, jog pagal pastarojo ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2001 m. gegužės 4 d. sudarytą sutartį ,,Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo“ ieškovas, atsiimdamas savo asmeninius daiktus, privalo pasirašyti daiktų priėmimo-perdavimo aktą. Pažymėtina, jog pagal šalių sudarytą sutartį ieškovui nėra numatytos pareigos pasirašyti daiktų priėmimo-perdavimo aktą, atsiimant transporto priemonę ar asmeninius daiktus, nesusijusius su transporto priemone. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal minėtą sutartį atsakovas įsipareigoja atiduoti ieškovui jam priklausančią transporto priemonę ar jo asmeninius daiktus, esant įgalioto asmens (pareigūno) leidimui (b. l. 33). Atsižvelgiant į tai, ieškovas, remiantis įstatymo jam numatyta teise, turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog esant policijos pareigūno leidimui (b. l. 4), atsakovas privalėjo grąžinti ieškovui jo asmeninius daiktus, esančius priverstinai nuvežtoje transporto priemonėje. Be to, ieškovui atsisakius pasirašyti atsakovo pateiktą daiktų priėmimo-perdavimo aktą, transporto priemonėje esančių daiktų perdavimas atsakovo turėjo būti įforminamas kitu atsakovo pasirinktu būdu. Atsižvelgiant į tai, apelianto UAB ,,Sauda“ reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo dalį dėl ieškovo teisės išreikalauti iš atsakovo UAB ,,Sauda“ neteisėto svetimo valdymo transporto priemonėje esančius daiktus, netenkintinas.

Atkreiptinas dėmesys, jog išlaidas ūkio subjektui už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki automobilio atsiėmimo iš aikštelės dienos privalo atlyginti transporto priemonės savininkas ir valdytojas solidariai (Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 33 str. 6 d.). Skola, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apskaičiuojama pagal transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainius, numatytus UAB „Sauda“ ir Vilniaus mieto vyriausiojo policijos komisariato 2001 m. gegužės 4 d. sudarytos sutarties „Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo“ priede.

Pažymėtina, jog atsakovo pateiktas 2014 m. balandžio 28 d. patvirtinimas apie transporto priemonės, daiktų atsiėmimą ir informacijos apie saugojimo bei transportavimo išlaidas pateikimą suteikia informacijos tik apie susidariusį įsiskolinimą dėl transporto priemonės saugojimo bei transportavimo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėtas dokumentas nepatvirtina atsakovo prievolės grąžinti ieškovui transporto priemonėje esančius daiktus vykdymo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas turi sumokėti susidariusią skolą dėl transporto priemonės saugojimo ir gabenimo. Minėta pareiga numatyta UAB ,,Sauda“ ir Vilniaus mieto vyriausiojo policijos komisariato sudarytoje sutartyje „Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo“.

Ieškovo argumentas, jog atsakovo priešieškinio priėmimo klausimas nebuvo tinkamai įformintas teisme ir ieškovui apie tai buvo nepranešta, yra nepagrįstas, kadangi ieškovas buvo informuotas apie tai, jog jis turi teisę per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą priešieškinį (b. l. 36), tačiau atsiliepimo į atsakovo pareikštą priešieškinį ieškovas nepateikė. Be to, pažymėtina, jog atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu (CPK 143 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, atsakovas teisėtai pasinaudojo jam suteiktomis proceso teisėmis ir pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą jį nagrinėti kartu su ieškovo pareikštu ieškiniu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad apeliantų apeliacinių skundų argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.