- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-10
- Bylos Nr.
- 2S-583-1041/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12335-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Skolininkas
- R. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (išieškotojo) G. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė G. Ž. ir skolininkė R. V.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas skundu dėl antstolės veiksmų prašė panaikinti antstolės 2025 m. spalio 30 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. spalio 10 d. prašymą, priteisti iš antstolės pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodoma, kad 2025 m. spalio 10 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į antstolę, prašydamas be nepagrįsto delsimo išieškojimą nukreipti į skolininkei asmenine nuosavybe priklausantį butą, jį priverstinai parduodant iš varžytynių. 2025 m. spalio 30 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė prašymą tenkino iš dalies ir nurodė, kad yra pradėta skolininkės turto dalies nustatymo procedūra su skolininkės sutuoktiniu. Pareiškėjas prašyme akcentavo, kad butas yra skolininkės asmeninė nuosavybė, skolininkės sutuoktinis į šį turtą teisių niekada neturėjo, todėl niekuomet nebuvo ir šiuo metu nėra pagrindo imtis skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo procedūrų.
2. Antstolė išnagrinėjusi skundą jo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui.
3. Skolininkė atsiliepimo į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad turtas, t. y. pareiškėjo turėta nekilnojamo turto – buto dalis, priklauso nuosavybės teise skolininkei, kuri yra santuokoje su sutuoktiniu, todėl skolininkės įgytas turtas, yra traktuotinas kaip turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė kol tokia prezumpcija nėra paneigta. Tokiu būdu, norint pradėti skolininkės turto dalies realizavimo procedūrą turto, kuris yra įgytas santuokos metu, turi būti nustatyta turto dalis, kuri priklauso skolininkei asmenine nuosavybe, o kuri dalis priklauso skolininkės sutuoktiniui. Atsižvelgiant į tai, turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo metu antstolė neturi pagrindo savarankiškai nustatyti skolininkės turto dalies, nes tam turi būti išlaikyta turto dalies nustatymo procedūra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą dėl antstolės veiksmų patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Telšių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1212-1008/2025 (toliau – 2025 m. balandžio 29 d. sprendimas už akių) atsakovu dalyvavo tik skolininkė, todėl tik jai sprendimo už akių pagrindu kilo konkrečios teisinės pasekmės: perėjo nuosavybės teisė į 3/4 dalis buto ir kilo pareiga sumokėti apeliantui (pareiškėjui) 19 800 Eur piniginę kompensaciją.
6.2. Buto atidalijimas lietė tik jo savininkus: apeliantą (pareiškėją) ir skolininkę, o ne apeliantą (pareiškėją), skolininkę ir jos sutuoktinį. Teismo sprendimas už akių nesukūrė ir negali sukurti teisinių pasekmių į bylą neįtrauktiems ir joje nedalyvavusiems asmenims.
6.3. 2025 m. balandžio 29 d. sprendimo už akių priėmimo metu skolininkei 1/4 buto priklausė asmeninės nuosavybės teise. Teismo sprendimo pagrindu būtent ši bendraturtė asmeninės nuosavybės teise įgijo likusias 3/4 dalis buto. Akivaizdu, kad dviem bendraturčiams atsidalijant savo turtą, tokio proceso metu negali atsirasti dar vienas – trečiasis bendraturtis. Tam nėra nei teisinio, nei loginio pagrindimo.
6.4. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6289-911/2023 (toliau – 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartis) buvo nustatinėjama skolininkės dalis toje buto dalyje, kuri buvo įgyta 2023 m. kovo 25 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir kuri bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė skolininkei ir jos sutuoktiniui. 2016 m. rugsėjo 29 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgyta buto dalis visuomet priklausė skolininkei asmeninės nuosavybės teise, todėl skolininkės sutuoktinis į šį turtą teisių niekada neturėjo, todėl niekuomet nebuvo ir šiuo metu nėra pagrindo imtis skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo procedūrų. Antstolė nesutiko su tokia pozicija ir, priešingai nei apeliantas (pareiškėjas) prašė, pradėjo skolininkės turto dalies su jos sutuoktiniu nustatymo procedūrą. Taigi, skundžiamu patvarkymu apelianto (pareiškėjo) prašymas buvo netenkintas visa apimtimi ir iš esmės, o ne tenkintas dalinai, kaip nurodoma nutartyje.
Atsiliepimas
7. Antstolė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Visas skolininkės įgytas turtas santuokos metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė iki kol tai nėra nuginčijama. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo ar dokumentų, kurie pagrįstų, kad skolininkės įgytas turtas yra asmeninė, o ne jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
7.2. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė nėra sudariusi priešvedybinės, vedybinės ar povedybinės sutarties, turtas yra įgytas santuokos metu, t. y. teismui priteisus turtą skolininkei ir iš jos priteisus pinigines lėšas, laikoma, jog 3/4 turto skolininkė įgijo santuokos metu kaip bendrąją jungtinę nuosavybę ir tik teismas gali nustatyti turto dalis, t. y. kiek priklauso asmenine nuosavybe skolininkei ir kiek priklauso asmenine nuosavybe jos sutuoktiniui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
8. Antstolė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2026 m. sausio 12 d. nekilnojamojo turto registro išrašą.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Antstolė pateiktą įrodymą atsisakoma priimti, nes sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją.
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme
11. Teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6289-911/2023 nustatyta, kad skolininkei priklauso 1/4 dalis nuo 1/2 dalies buto, įgytos 2023 m. kovo 25 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (CPK 179 straipsnis).
12. 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu už akių buvo išspręstas dviejų buto bendraturčių, t. y. apelianto (pareiškėjo) ir skolininkės ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Sprendimu už akių butas iš bendrosios dalinės apelianto (pareiškėjo) ir skolininkės nuosavybės buvo atidalintas tokiu būdu: skolininkei priteistos apeliantui (pareiškėjui) priklausančios 3/4 dalys buto, o apeliantui (pareiškėjui) iš skolininkės priteista 19 800 Eur piniginė kompensacija už skolininkei natūra tenkančias 3/4 dalis buto (CPK 179 straipsnis).
13. Antstolės kontoroje 2025 m. spalio 13 d. gautas apelianto (pareiškėjo) raštas dėl išieškojimo nukreipimo į butą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė be nepagrįsto delsimo išieškojimą nukreipti į skolininkei asmenine nuosavybe priklausantį butą, jį priverstinai parduodant iš varžytynių.
14. Antstolė 2025 m. spalio 30 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies tenkino apelianto (pareiškėjo) prašymą ir nurodė, kad yra pradėta skolininkės turto dalies su skolininkės sutuoktiniu nustatymo procedūra ir šalims nusistačius ar teismui nustačius skolininkės turto dalį, kuri asmenine teise priklauso tik skolininkei, bus pradėta turto pardavimo iš varžytynių procedūra.
15. Skolininkė antstolei yra pateikusi užpildytą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, formą, kurioje nusistatė turto dalį, kuri priklauso skolininkei, o kuri priklauso skolininkės sutuoktiniui. Skolininkės pateikta užpildyta sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, forma išsiųsta išieškotojams bei 2025 m. lapkričio 5 d. patvarkymu dėl sprendimo nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį bendrą su kitais asmenimis turtą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojams pasiūlyta per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kirtį bendraturčių susitarimu.
16. Apeliantas (pareiškėjas) 2025 m. lapkričio 21 d. pateikė prieštaravimus dėl skolininkės pateikto sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, formos, kuria skolininkė buvo nurodžiusi turto dalis, kuri tenka skolininkei, kuri sutuoktiniui. Gavusi apelianto (pareiškėjo) prieštaravimus, kaip ir numatyta įstatymuose, antstolė pasiūlė šalims kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nusistatymo, kuri yra bendra su kitais.
17. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2VP-2152-1112/2026, kurioje antstolė vienu iš prašymo reikalavimų prašo nustatyti, kad skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas. Teismo posėdis paskirtas 2026 m. kovo 13 d. (CPK 179 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
18. Apeliantas (pareiškėjas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas jo skundas dėl antstolės veiksmų, ir laikosi pozicijos, kad išieškojimas turėjo būti nukreiptas į skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, o ne pradėta skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu nustatymo procedūra.
19. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo tiek abiejų sutuoktinių, tiek vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).
20. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijus turto dalį iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
21. Apeliantas teigia, kad 2025 m. balandžio 29 d. sprendimas už akių sukėlė teisines pasekmes tik skolininkei, nes byloje dalyvavo tik ji, todėl nuosavybės teisė į 3/4 buto dalis perėjo tik skolininkei, o jos sutuoktiniui šis sprendimas negalėjo sukurti teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto (pareiškėjo) argumentu nesutinka.
22. Minėtu sprendimu už akių buvo išspręstas bendraturčių ginčas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tokiu sprendimu nustatoma, kuriam bendraturčiui pereina nuosavybės teisė į konkretų turtą, ir pasibaigia bendrosios dalinės nuosavybės santykiai tarp bendraturčių. Tačiau šis sprendimas nesprendžia sutuoktinių turto teisinio režimo klausimo. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija taikoma nepriklausomai nuo to, ar sutuoktinis dalyvavo konkrečioje civilinėje byloje. Todėl aplinkybė, kad sprendimo už akių byloje dalyvavo tik skolininkė, savaime nepaneigia, kad santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
23. Apeliantas (pareiškėjas) taip pat teigia, kad atidalijimo procese negali atsirasti naujas bendraturtis, todėl skolininkės sutuoktinis negali įgyti teisių į butą.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atidalijus bendraturčio dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigia bendrosios dalinės nuosavybės santykiai tarp bendraturčių, o atsidalijęs bendraturtis tampa savininku. Tačiau tai nereiškia, kad tokiu būdu išsprendžiamas ir sutuoktinių turto teisinio režimo klausimas. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė atsiranda ex lege, t. y. pagal įstatymą, kai turtas įgyjamas santuokos metu. Tokiu atveju sutuoktinis neatsiranda kaip naujas bendraturtis bendrosios dalinės nuosavybės santykiuose – jis tampa bendrosios jungtinės nuosavybės subjektu. Todėl apelianto argumentas, kad tokiu atveju atsirastų „trečiasis bendraturtis“, nėra teisiškai pagrįstas.
25. Apeliantas (pareiškėjas) taip pat teigia, kad skolininkės sutuoktinis neturi ir niekada neturėjo teisių į butą, nes 2016 m. rugsėjo 29 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgyta buto dalis priklausė skolininkei asmeninės nuosavybės teise. Apelianto (pareiškėjo) teigimu, dėl šios priežasties nėra pagrindo taikyti skolininkės turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo procedūros.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši aplinkybė savaime nereiškia, jog visas po atidalijimo skolininkei atitekęs turtas laikytinas jos asmenine nuosavybe. Nors dalis buto skolininkei priklausė asmeninės nuosavybės teise pagal dovanojimo sutartį, 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu už akių skolininkei buvo priteistos likusios buto dalys, už kurias apeliantui (pareiškėjui) priteista piniginė kompensacija. Todėl klausimas dėl viso buto teisinio režimo negali būti vertinamas vien per dovanojimo sutarties pagrindu įgytos turto dalies prizmę.
27. Pagal vykdymo proceso taisykles išieškojimas pirmiausia nukreipiamas į skolininko asmeninį turtą, o jo nepakankant – į bendrą su kitais asmenimis turtą. Tokiu atveju, prieš nukreipiant išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą, turi būti nustatyta skolininko turto dalis (CPK 667 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, antstolė pagrįstai pradėjo skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu nustatymo procedūrą. Todėl apelianto (pareiškėjo) argumentai, kad antstolė nepagrįstai nepradėjo išieškojimo nukreipimo į visą butą kaip į skolininkės asmeninę nuosavybę, laikytini nepagrįstais.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl plačiau dėl jų nėra pasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.