Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarimo L. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius 2014 m. birželio 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. B. už tai, kad ji, būdama darbdave–ūkininke, leido J. Ž. dirbti nelegalų darbą, o būtent J. Ž. 2014 m. gegužės 29 d., 10.30 val., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiųjų darbo inspektorių T. D. ir T. M. atliekamo patikrinimo metu L. B. ūkyje rastas dirbantis lauko dangos valymo darbus, jis nepateikė darbo pažymėjimo, paaiškino, kad ūkyje dirba pirmą dieną ir darbo sutarties ar paslaugų kvito nepasirašęs, su ūkininke yra susitaręs dėl 5 Lt atlyginimo už 1 darbo valandą, apie jo įdarbinimą pas ūkininkę L. B. nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Tokiais veiksmais L. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 99 straipsnio 3 ir 6 dalis ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Prienų rajono apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų L. B. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti 2014 m. gegužės 29 d. 10.30 val. atlikto patikrinimo jos ūkyje rezultatai (2 b. l.), patikrinimo akte nurodyta, kad L. B. ūkyje dangos valymo darbus dirbo J. Ž., sutartas atlyginimas 5 Lt už valandą, darbo sutarties ar paslaugų kvito nepasirašęs (3 b. l.). J. Ž. raštu 2014 m. gegužės 29 d. paaiškino, kad L. B. ūkyje pradėjo dirbti apie 9 val., tvarkė dangą gėlių dėjimui, sutaręs dėl 5 Lt už valandą atlyginimo, nei darbo sutarties, nei paslaugų kvito nepasirašęs (4 b. l.). L. B. raštu paaiškino, kad J. Ž. jos ūkyje dirbo pirmą dieną, atėjus darbuotojui, pas ją atsiėmė gėles iš Lietuvos liaudies buities muziejaus atvykę pirkėjai, ir ji nespėjo užpildyti kvitų knygelės (5 b. l.). Informacija iš VSDFV informacinės sistemos patvirtina, kad šiai įstaigai apie J. Ž. įdarbinimą L. B. ūkyje nebuvo pranešta (6 b. l.), fotonuotraukoje 2014 m. gegužės 29 d. 10.30 val. užfiksuotas Suvalkiečių g. 19, Veiveriuose, Prienų r. dirbantis - valantis lauko dangą J. Ž. (7 b. l.). Sąskaita faktūra patvirtina, kad Lietuvos liaudies buities muziejus iš L. B. ūkio 2014 m. gegužės 29 d. pirko 3200 gėlių daigų (31 b. l.), Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitas Nr. 0053051 2014 m. gegužės 29 d. išrašytas paslaugų teikėjui J. Ž. už dangos valymo paslaugas (32 b. l.).

Teismas, remdamasis L. B. paaiškinimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, patikrinimo aktu, fotonuotrauka, duomenimis iš VSDFV informacinės sistemos, J. Ž. ir L. B. raštiškais paaiškinimais, liudytojų parodymais, darė išvadą, kad L. B. kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą. Teismo nutartyje nurodyta, kad bylos duomenys – pažeidėjos paaiškinimai, liudytojų parodymai, fotonuotrauka, patikrinimo aktas, paslaugų kvitas patvirtina, kad 2014 m. gegužės 29 d. 10.30 val. J. Ž. dirbo L. B. ūkyje – valė jos jam nurodytą lauką, naudojosi pažeidėjos suteiktomis darbo priemonėmis. Tiek pažeidėja, tiek pats J. Ž. parodė, jog dėl darbo nuo 2014 m. gegužės 29 d. ryto buvo susitarę iš vakaro, buvo susitarta dėl atliktinų darbų – dangos valymo, ravėjimo, J. Ž. ūkininkė parodė darbo vietą, nurodė darbo priemones, buvo susitarta dėl atlygio – 5 Lt už darbo valandą. Dėl konkrečių darbo valandų, kaip parodė J. Ž. ir pati pažeidėja, nesusitarė, buvo sutarta, kad J. Ž. dirbs, kada galės, tol, kol ūkyje jam bus darbo. Ūkininkė L. B. pripažino, kad Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo metu, kai jos ūkyje rastas dirbantis J. Ž., paslaugų teikimo kvito nebuvo pradėjusi rašyti, pirminiai duomenys apie paslaugų teikimą įrašyti nebuvo. Taip pat nebuvo sudaryta darbo sutartis su J. Ž., apie jo įdarbinimą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tą patvirtino ir liudytojai J. Ž., T. D. ir T. M.. Nors ūkininkė L. B. teigė, kad J. Ž. darbą pradėjo be jos leidimo, būtent dėl to jo darbas nebuvo įformintas įstatymų nustatyta tvarka, tą paneigia ir jos bei J. Ž. paaiškinimai, jog darbo pradžios valandos jie ir nebuvo nustatę tardamiesi iš vakaro, nes susitarė, kad J. Ž. dirbti ateitų 2014 m. gegužės 29 d. ryte, dirbtų, kada galės ir kol jo paslaugų reikės.

Teismas netikėjo J. Ž. paaiškinimais, kad jis darbą pradėjo be ūkininkės leidimo, savavališkai, nes jo paaiškinimai buvo nenuoseklūs, juos paneigė kitų asmenų parodymai. J. Ž. teigė ryte L. B. neradęs nei namuose, nei kieme, esą nebuvo jokių asmenų, nors jis kieme laukęs valandą ar pusantros, todėl nesulaukęs pats pasiėmė darbo įrankius ir pradėjo dirbti. Tačiau pati pažeidėja parodė, kad tą dieną buvo nemažai pirkėjų, su kuriais ji ėjo į šiltnamius rinkti daigų. Liudytoja G. Ž. parodė, kad į ūkį atvyko apie 8.30 val. ir su pažeidėja nuėjo į šiltnamius, o jos padėjėja nuolat nešiojo daigus į sodybos kieme stovėjusį autobusiuką, kur juos krovė ir vairuotojas, ji parodė, kad sodyboje buvo ir L. B. dukra Ramunė. Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad ūkyje tą rytą buvo ir pati L. B., ir daug pirkėjų. Taigi, J. Ž. parodymus apie jo atvykimą į darbą 2014 m. gegužės 29 d. ir pradėjimą dirbti savavališkai, esą mažiausiai valandą nesulaukus darbdavės, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir nepatikimus, duotus siekiant padėti L. B. išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojos R. C. parodymais apie tai, jog J. Ž. pradėjo dirbti, dar jai nespėjus pakviesti iš šiltnamio L. B., teismas taip pat netikėjo, nes kaip nurodė teismas, jos parodymai nenuoseklūs ir nelogiški – ji teigė, kad iš karto po pokalbio su J. Ž. kieme ėjusi kviesti motinos, tačiau motiną sutikusi ateinančią nuo šiltnamio, taip pat pamačiusi ateinančius darbo inspektorius, o J. Ž. tuo metu jau dirbo lauke. Teismas netikėjo tuo, kad J. Ž. tuo pačiu metu būtų suspėjęs savavališkai pasiimti darbo įrankius, nueiti į lauką ir išvalyti pusę to lauko vagos. Pats J. Ž. parodė iki darbo inspektorių atvykimo jau dirbęs apie valandą laiko. Taigi, teismas atmetė tokius parodymus kaip visiškai neobjektyvius ir neteisingus. Teismas akcentavo tai, kad nebuvo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių L. B., žinodama, kad tą rytą pas ją dirbti ateis J. Ž., negalėjo įforminti jo įdarbinimo, užpildydama pirminius paslaugų kvito duomenis. L. B. paaiškinimus, jog ji tuo pat metu buvo labai užimta pirkėjų iš Lietuvos liaudies buities muziejaus, teismas vertino tik kaip mėginimą išvengti administracinės atsakomybės. Teismas nurodė, kad nėra objektyvių duomenų, jog J. Ž. atėjo būtent tuo metu, kai pažeidėja jau buvo nuėjusi į šiltnamius, ir kad jis jos negalėjo rasti ūkyje. Teismas darė išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, pažeidėjos paaiškinimas, liudytojų parodymai ir kiti bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad L. B., būdama darbdave, esant visiems nustatytiems darbo sutarties požymiams, t. y. darbuotojo ir darbdavio susitarimui dėl konkretaus darbo, darbo sąlygų, atlyginimo, leido nelegaliai dirbti J. Ž., nesudariusi rašytinės darbo sutarties ar neužpildžiusi pirminių duomenų žemės ūkio paslaugų teikimo kvite, neužtikrinusi, kad jis pradėtų darbą tik po to, kai yra sudaryta rašytinė darbo sutartis arba surašyti pirminiai privalomi duomenys žemės ūkio paslaugų teikimo kvite.

L. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. ATPK 41³ straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. arba darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, arba teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, teismo nutarimo matyti, kad šioje byloje L. B. buvo traukiama administracinėn atsakomybėn ir nubausta pagal LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, kadangi leido J. Ž. dirbti nelegaliai, t. y. nepasirašiusi su juo darbo sutarties.

Pažymėtina, kad LR DK 93 straipsnis numato, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

LR DK 98 straipsnis numato, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

LR DK 99 straipsnis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Kodekso 95 straipsnis). Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Toks žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui jo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbo sutarties pavyzdinę formą, registravimo taisykles, taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.

Apylinkės teismas nutarime nurodė, kad Atlygintinų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai, teikimą, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo administravimą nuo 2013 m. balandžio 1 d. reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Įstatymas). Jis nustato žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų pildymo, išdavimo, galiojimo ir saugojimo tvarką, paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų teises ir pareigas. Paslaugų gavėju yra fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, kurie gauna žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitą (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Remiantis Įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 218 patvirtino Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, sąrašą, kuriame numatyta, jog gali būti teikiamos žemių tvarkymo paslaugos, atliekamos rankomis, naudojant tam skirtas priemones, žemės ūkio augalų sėjos ir sodinimo paslaugos, atliekamos rankomis, naudojant tam skirtas priemones, žemės ūkio augalų priežiūros paslaugos, atliekamos rankomis, naudojant tam skirtas priemones, tarp jų ravėjimas ir pan. Taigi, J. Ž. teiktos paslaugos galėjo būti įforminamos ne darbo sutartimi, o pagal žemės ūkio paslaugų kvitą. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. A1-74/3D-140 patvirtino Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito pildymo tvarkos aprašo 2 punktas nustato, kad paslaugų kvito pirminiai duomenys, nurodyti šio aprašo 9 punkte (paslaugų kvito išrašymo data, duomenys apie paslaugų gavėją, paslaugų gavėjo parašas, paslaugų teikėjo (J. Ž.) vardas, pavardė, asmens kodas, parašas, paslaugų teikimo data, teikiamų paslaugų pogrupio kodas (-ai) ar pavadinimas, nurodyti Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų sąraše, matavimo vienetas, išreikštas svorio, laiko, ploto ir kitais matavimo vienetais, paslaugų gavėjo ir paslaugų teikėjo sutartas įkainis (litais) už teikiamų paslaugų matavimo vienetą, mokėjimo už suteiktas paslaugas būdas – grynaisiais pinigais ar mokėjimo pavedimu, mokėjimo data ar terminas), privalo būti įrašyti į abu paslaugų kvito egzempliorius prieš pradedant teikti paslaugas ir prieš išduodant šio paslaugų kvito antrąjį egzempliorių paslaugų teikėjui.

Taigi teismas akcentavo tą aplinkybę, kad L. B. nebuvo įforminusi paslaugų kvito, pažeidė įstatymo nuostatas ir leido J. Ž. dirbti nelegalų darbą.

Konstatuojama, kad teismas visiškai pagrįstai nesirėmė J. Ž. paaiškinimais, kad jis darbą pradėjo be ūkininkės leidimo, savavališkai, nes jo paaiškinimai buvo nenuoseklūs, juos paneigė kitų asmenų parodymai. Be to, akivaizdu, kad asmuo, pirmą dieną atėjęs į darbą, be darbdavio žinios negalėjo žinoti, kur yra padėti reikiami įrankiai, kur konkrečiai reikia atlikti darbus ir pan. Taigi nerealus ir neįtikinamas L. B. aiškinimas, kad J. Ž. dirbo be jos žinios. Kaip ir visiškai pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, J. Ž. teigė ryte L. B. neradęs nei namuose, nei kieme, esą nebuvo jokių asmenų, nors jis kieme laukęs valandą ar pusantros, todėl nesulaukęs pats pasiėmė darbo įrankius ir pradėjo dirbti, tačiau pati pažeidėja parodė, kad tą dieną buvo nemažai pirkėjų, su kuriais ji ėjo į šiltnamius rinkti daigų, o liudytoja G. Ž. parodė, kad į ūkį ji atvyko apie 8.30 val. ir su pažeidėja nuėjo į šiltnamius, o jos padėjėja nuolat nešiojo daigus į sodybos kieme stovėjusį autobusiuką, kur juos krovė ir vairuotojas, ji parodė, kad sodyboje buvo ir L. B. dukra, kuri taip pat patvirtino, kad ūkyje tą rytą buvo ir pati L. B..

Teismas pagrįstai akcentavo į tai, kad akivaizdu, jog J. Ž. parodymai apie jo atvykimą į darbą 2014 m. gegužės 29 d. ir pradėjimą dirbti savavališkai, esą mažiausiai valandą nesulaukus darbdavės, yra nepagrįsti ir laikytini nepatikimais, duoti siekiant padėti L. B. išvengti administracinės atsakomybės. L. B. paaiškinimai, kad ji neturėjo galimybės matyti ir nematė dirbančio J. Ž., yra visiškai neįtikinami ir prieštaraujantys kitiems bylos duomenims. Teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje pakanka pareigūnų surinktų duomenų L. B. kaltei dėl nelegalaus darbo pagrįsti, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolo, patikrinimo akto, liudytojų parodymų, kitų bylos duomenų.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad L. B. padarė LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. leido J. Ž. nelegaliai dirbti. Pirmosios instancijos teismas nuobaudą paskyrė atsižvelgęs į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (neigiamai charakterizuojančiai duomenų nėra), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos skyrimo taisyklių nepažeidė ir padarė pagrįstą išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, t. y. nubausti ir auklėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, gali būti pasiekti paskiriant ne minimalią, o mažesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio, už kurį L. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, sankcijoje. Už administracinį teisės pažeidimą (LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalis), kurį padarė L. B., sankcijoje numatyta bauda nuo 3000 iki 10000 litų. L. B. teismas paskyrė nuobaudą - 3500 litų baudą, ji yra artima minimaliam dydžiui. Todėl nėra pagrindo daryti išvadas, kad paskirtoji nuobauda yra neteisinga ar per griežta, o ją skyręs teismas buvo šališkas.

Esant šioms aplinkybėms apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą, o L. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.