Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „A“, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. būdamas UAB „B“ vadovu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2021 m. liepos 20 d. (iki nemokumo bylos iškėlimo UAB „B“) nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „B“, tuo pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus (toliau ir – VMI).

V. P. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad turėjo mažą terminą susipažinti su visa situacija. Vienintelis įmonės akcininkas S. jam sakė, kad įmonė yra tvarkinga, ir paprašė laikinai, kol šis serga, pabūti vadovu. Jis būdamas (duomenys neskelbtini) nuomojo UAB „B“ objektus. Jis geranoriškai sutiko padėti žmogui. Visko, kas buvo iki jo vadovavimo, jis nežinojau. Tapo vadovu nuo (duomenys neskelbtini). Nespėjo susipažinti su įmonės dokumentais ir finansais. Turėjo nuvažiuoti į buhalteriją tvarkančią įmonę, kur atvažiavęs sužinojo, kad mirusi šios įmonės vadovė. Jis jokios informacijos negavo. Bandė atidaryti įmonės sąskaitą. Įmonė turėjo turto, ką jis tikrino registrų centre. Kiti dokumentai turėjo būti buhalterijoje. Paskelbus bankrotą bankroto administratorius jį atleido. S. nelabai kelia ragelį, susisiekti su juo nepavyksta. Sprendimą dėl nemokumo skundė, sprendimo rezultatas žinomas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad V. P. būdamas UAB „B“ vadovu, įmonei būnant nemokia turėjo pareigą inicijuoti nemokumo procesą, tačiau to nepadarė ir įstatyme numatytos pareigos sąmoningai nevykdė.

Registrų išrašai patvirtina, kad UAB „B“ vadovu V. P. oficialiai tapo nuo (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad dar prieš tai jis įmonės būseną ir padėtį aptarinėjo, ką pats pripažino, su vieninteliu įmonės akcininku S. I. R.. Tapęs vadovu V. P. buvo atsakingas už įmonės vardu gaunamą korespondenciją. Bylos duomenys patvirtina, kad įmonei UAB „B“ buvo išsiųstas 2021 m. kovo 23 d. VMI pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 59-64). Net ir po šios korespondencijos gavimo tuometinis UAB „B“ vadovas V. P. pagal JANĮ privalomos pareigos dėl nemokumo proceso inicijavimo nesiėmė ir nevykdė.

Iš jau minėtos Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties matyti, kad teikdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties, kurios pagrindu UAB „B“ buvo iškelta bankroto byla, UAB „B“ atstovė nurodė, kad visi tuometinio įmonės vadovo (V. P.) turėti buhalteriniai dokumentai 2021 m. liepos 14 d. buvo paimti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų (nutarties 8.1. punktas, b. l. 21). Šis faktas paneigia šioje byloje V. P. duotus parodymus apie tai, kad jis buhalterinių dokumentų neturėjo, dėl ko nežinojo apie įmonės nemokumo padėtį.

V. P. teigė matęs tik Registrų centro duomenis apie UAB „B“ turimą nekilnojamą turtą. Tokiu atveju jam kaip įmonės vadovui turėjo būti žinoma ir kaip patirti nekilnojamo turto nuomos bei prekybos srityje turinčiam asmeniu turėjo būti suprantami nekilnojamo turto duomenų bazės išrašuose esantys užfiksuoti juridiniai faktai apie antstolių jau nuo 2017 metų nekilnojamam turtui taikytą areštą, reiškiantį apribotą disponavimo teise šiuo nekilnojamu turtu (b. l. 41-54). Be to, reikalaudamas duomenų iš Registrų centro V. P. turėjo galimybę susipažinti su paskutine UAB „B“ privalomai pateikta 2015 metų finansine ataskaita, kurioje deklaruojamas įmonės patirtas 125 050 Eur veiklos nuostolis, o įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija įmonės turimą turtą (b. l. 36-38).

Visi minėti duomenys verčia teismą pripažinti, kad V. P. būdamas UAB „B“ vadovu žinojo apie įmonės sunkią finansinę padėti ir akivaizdžią nemokumo būseną, gresiančią bankroto procedūrą, tačiau pats inicijuoti nemokumo procesą delsė.

Teismas nustatė, kad nuosekliai blogėjanti UAB „B“ turtinė padėtis, augantis įsipareigojimų dydis dėl skolų įmonės vadovui V. P. buvo žinomas ir suprantamas. Vadovas V. P., vėliausiai nuo 2021 m. kovo 15 d. žinodamas apie tai, kad įmonė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, įmonės nemokumo proceso neinicijavo ir į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn traukiamo V. P. veika žinant apie įmonės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi ir nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „B“ kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas.

Teismas, įvertinęs V. P. veiksmus ir neveikimą, jo kaltės turinį ir sukeltas pasekmes pripažįsta, kad kaltininko veika atitinka administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 39 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. V. P. įvykdė trunkamojo pobūdžio nusižengimą, dėl ko teismas įvertinęs įmonei iškeltos bankroto bylos datą pripažįsta, kad įstatymo numatytas administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas nėra suėjęs.

Pažeidėjo administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Skirdamas V. P. nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, sukeltas pasekmes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę.

V. P. padarė nusižengimą, susijusį su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nėra teistas, nebaustas administracine tvarka, kaltės nepripažino, teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Pažeidėjas darbingas ir dirbantis, įžūlaus padaryto pažeidimo pobūdžio nenustatyta.

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio nuostatas teismas daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus tinkamai įgyvendinti už administracinio nusižengimo padarymą V. P. paskiriant sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą baudą, jos dydį nustatant kaip artimą minimaliam sankcijoje numatytam dydžiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

V. P. (V. P.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-34-716/2022.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.