- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-405-370/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Julija Gražina Vaitulionienė, Jonas Pesliakas
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D.Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-405-370/2007
Teisėja E.Pauliukienė Procesinio sprendimo kategorija 114.4; 21.4.1.2;
2007 m. birželio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Julijos Gražinos Vaitulionienės, Jono Pesliako, sekretoriaujant R.Čižauskienei, dalyvaujant ieškovui S. V. , jo atstovei advokatei A.Mačernytei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-821-122/2007 pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovo V. B. priešieškinį ieškovui dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia bei ieškovo S. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-02-07 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2006 06 05 ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 5400 Lt negrąžintos skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos iki visiškos prievolės įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, prisiėmęs sutaisyti ieškovo automobilį, sugrąžino jį iškomplektuotą, t.y. trūko stiprintuvų (1400 Lt vertės), garso kolonėlių (300 Lt), keturių padangų (1500 Lt) bei norint sumontuoti buvo pirkta laidų ir varžtų už 300 Lt. Atsakovas iš karto atlyginti žalos neturėjo galimybės, todėl 2005-10-14 pasirašė paskolos raštelį, įsipareigodamas per pusę metų 5400 Lt sumą surinkti ir atiduoti.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriame teismo prašė sandorį dėl 5400 Lt paskolos pripažinti nesudarytu (negaliojančiu) ir priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas jokių pinigų iš ieškovo negavo, o pastarasis jų neperdavė, todėl paskolos sutartis laikytina nesudaryta. Be to, raštelį pasirašyti jis buvo priverstas dėl ieškovo grasinimų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-02-07 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu žodžiu derėjosi dėl paslaugų atlikimo. Paslaugų sutartis nebuvo sudaryta. Šalys pripažino žodiniuose sandoriuose išreikštą abiejų šalių valią, t.y. atsakovas įsipareigojo per tam tikrą laikotarpį suremontuoti ieškovo automobilį, o ieškovas įsipareigojo už darbą sumokėti. Šalys ir liudytojas (automobilio valdytojas) patvirtino, jog automobilis iš dalies buvo suremontuotas. Atsakovui už darbą nebuvo atlyginta. Šalys patvirtino, jog automobilis atsakovo garaže buvo apvogtas, o detales supirko ieškovo sūnus. Ieškovas nenurungė atsakovo teiginių bei neįrodė jo, kaip sutarties šalies, nesąžiningumo. Visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad abi šalys vengė rašytinių sutarčių, o atsakovo ranka surašytasis raštelis, susidarius jam nepalankiai situacijai – patikėtą suremontuoti automobilį apvogus, buvo išgautas. Laikytina, kad tarp ieškovo ir atsakovo paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes pinigai nebuvo perduoti, ir tą patvirtino abi šalys. Ieškovo su atsakovu sudarytieji sandoriai prieštarauja teisingam supratimui apie padorumą, sąžiningumą ir kitas visuomenėje saugomas dorovines vertybes. Faktinės aplinkybės pagrindžia tai, jog ginčo sandoris buvo sudarytas siekiant apeiti įstatymą. Restitucija šiuo atveju negalima, nes abi šalys žinojo, kad jų sudaromasis sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, kartu ir dėl to, kad atsakovo padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o ieškovo – atitinkamai pagerėtų. Tačiau tai neužkerta kelio ieškovui pareikšti bendrąja ginčo teisena ieškinį dėl žalos atlyginimo ar kitaip įrodinėti turtinius praradimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-02-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės neteisingas, be aiškių motyvų, teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Teismas buvo šališkas, nes aiškiai palaikė tik atsakovo poziciją, nors nukentėjo ieškovas. Teismo argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tik parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas pradėjo ginčyti automobilio detalių kainas. Teismas nedetalizavo, kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadas. Teismas neteisingai interpretavo aplinkybę, kad sutarties sąlygas padiktavo vienas asmuo, tarytum kitas asmuo jas užrašydamas, valios neišreiškė. Atsakovas ginčijo paskolos sutartį, tačiau nevykdė pareigos įrodyti jo nurodomas aplinkybes. Be to, ginčo sumos sutartis buvo sudaryta rašytine forma ir liudytojų parodymai negali turėti viršesnės įrodomosios galios nei rašytinis įrodymas. Atsakovas teigė, kad sandoris buvo sudarytas grasinant, tačiau savo teiginių neįrodinėjo, į prokurorą nesikreipė. Atsakovas priėmė ieškovo daiktus, t.y. automobilio dalis, kurias grąžinti savanoriškai pasiūlė pinigais. Atsakovas pripažino, kad gavo iš ieškovo daiktus, kuriuos, jo teigimu, pavogė iš jo garažo, nurodė, kad dėl to patyrė 5000 Lt nuostolį. Parengiamajame teismo posėdyje atsakovas teigė, kad dėl vagystės kreipėsi į policiją, bet tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Išeidamas už ieškinio ribų teismas pasisakė dėl restitucijos negalimumo ir galimybės prisiteisti žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinis skundas teisiškai nepagrįstas, o jame nurodyti argumentai yra juridiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra be aiškių motyvų ir kad teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, tačiau nekonkretizuoja, kokie motyvai jam neaiškūs ir kokios materialinės teisės normos buvo neteisingai aiškinamos ir taikytos. Apelianto teiginys, kad atsakovui buvo perduotos automobilio dalys, yra nepagrįstas, nes ginčijamoje paskolos sutartyje tokių duomenų nėra. Automobilio dalys apskritai negali būti paskolos sutarties dalyku.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
LR CPK 2 str. nustato civilinio proceso tikslus, t.y. ginti asmenis, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus, taip pat kuo greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką. Atsižvelgiant į šiuos tikslus bei į byloje nustatytas faktines aplinkybes pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių bei ginčo esmės, todėl priėmė neteisingą sprendimą ieškinio netenkinti. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad ieškovas su atsakovu buvo sudaręs žodinę sutartį dėl automobilio remonto ir automobilį buvo kartu su remontui reikalingomis detalėmis perdavęs atsakovui, todėl atsakovas buvo atsakingas ne tik už prisiimtą įsipareigojimą atlikti remonto paslaugą, bet ir remontuojamo daikto išsaugojimą ( LR CK 6.657 str.). Tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai iš esmės atitiko rangos sutarties turinį, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas sutarties neįvykdė dėl įvykusios vagystės ir prarado ieškovui priklausančio turto dalį, todėl jo raštiškas įsipareigojimas, įformintas kaip paskolos raštelis, negali būti vertinamas kaip skolinis dokumentas, patvirtinantis, faktinius paskolinius sutartinius santykius, o tik kaip rašytinis įrodymas dėl įsipareigojimo atlyginti atitinkamo dydžio žalą, kilusią iš žodinės rangos sutarties neišsaugojus atsakovui patikėto turto. Kolegijos nuomone, netikėti ieškovo nurodytais faktais nėra pagrindo, nes ir pats atsakovas pripažino iš esmės ieškovo nurodytas aplinkybes, jog buvo susitarta dėl automobilio remonto, tik įvykus vagystei formaliai atsiradusi žala buvo įforminta skoliniu rašteliu, todėl pirmosios instancijos teismo išvada tenkinti priešieškinį nepagrįsta.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti dėl tokių priežasčių ( LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str. 329 str. 1 d.).
Kaip jau buvo paminėta, kolegijos nuomone, šalys neginčijo, kad buvo susitarusios dėl automobilio remonto, tačiau atsakovas tinkamai neišsaugojo jam patikėto turto, todėl privalo ieškovui atlyginti žalą, kilusią dėl prarasto turto. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, pats atsakovas savo ranka parašė raštu įsipareigojimą atlyginti konkretaus dydžio žalą. Kolegija nemato pagrindo tikėti atsakovo nurodyta aplinkybe, kad tokį dokumentą atsakovas surašė ieškovui grasinant, nes atsakovui buvo žinoma apie jo prievolę atlyginti žalą. Kaip matyti iš Klaipėdos m. 1-ojo policijos komisariato baudžiamosios bylos Nr. 31-1-01050-05 medžiagos, atsakovas turėjo du garažus, kuriuose laikė remontuojamus automobilius, tačiau kreipėsi į policiją, nurodydamas tik garažo Nr. 13 apvogimą ir nenurodydamas, jog buvo pavogti ir su ieškovu susiję daiktai. Tai rodo atsakovo nesąžiningumą aiškinant aplinkybes dėl susitarimo su ieškovu dėl žalos dydžio. Kaip jau minėta, atsakovu teismas netiki ir dėl to, kad atsakovas 2005 12 23 ( baudžiamosios bylos medžiagos bylos lapas 7) apklausiamas kaip liudytojas patvirtino, kad jo nurodytame apvogtame garaže stovėjo remontuojamas kitam klientui priklausantis ir apvogtas automobilis, už kurį jis atsako ir jam reikės atsakyti už padarytą žalą. Iš to išeina, kad atsakovas surašydamas „paskolos“ raštelį suprato savo atsakomybę –pareigą atlyginti žalą. Kadangi atsakovas nepaneigė leistinais įrodymais remontuotinai ieškovo mašinai perduotų detalių kiekio ir jų kainos, todėl ieškovui ir privalo atlyginti už neišsaugotą turtą ( LR CPK 178 str., 185 str.).
Esant tokioms aplinkybėms dėl netinkamai taikytos materialinės teisės teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Kartu išspręstinos ir bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškinys ir apeliacinis skundas tenkintini, tai atsižvelgus į bylos kategoriją, apimtį ir nagrinėjimo trukmę iš atsakovo ieškovui priteistinos ir tokios bylinėjimosi išlaidos, t.y. 162,80 Lt žyminio mokesčio paduodant ieškinį, 750 Lt advokato paslaugos išlaidų pirmosios instancijos teisme, 228 Lt skelbimo spaudoje išlaidos, 162 Lt žyminio mokesčio išlaidų paduodant apeliacinį skundą ir 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje, iš viso 1802,80 Lt ( LR CPK 93 str. 4 d., 98 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. B. 5400 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teismui iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 1802,80 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui S. V. .