Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. S. (J. S.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria netenkintas J. S. prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-06-28 nuosprendžio padavimo terminą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas nuteistojo J. S. prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-06-28 nuosprendžio padavimo terminą. Kartu su prašymu taip pat buvo gautas ir nuteistojo J. S. apeliacinis skundas.

Nuteistasis sutinka, jog pirmosios instancijos teisme jį gynė advokatas, su kuriuo buvo pasirašyti sutartis dėl jo gynybos Vilniaus apygardos teisme. Tačiau dėl jo organinių asmenybės sutrikimų, kurie yra nustatyti atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę nagrinėjant bylą teisme, ir kurie neleido jam visko pakankamai greitai suprasti, jis ne tik negalėjo apsispręsti dėl nuosprendžio apskundimo, bet jis visai nesuprato, ar turi tokią galimybę. Dėl teisinės pagalbos jam suteikimo rūpinosi jo brolis P. S.. Nuosprendžio priėmimo metu brolis buvo išvažiavęs į ilgai trunkančią komandiruotę užsienyje, jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Nuteistasis nurodo, jog jis nežino, dėl kokių priežasčių sutartis su advokatu, kuris gynė jį pirmosios instancijos teisme, nebuvo pratęsta. Jis to negalėjo išsiaiškinti, kadangi iš karto po nuosprendžio paskelbimo buvo nukreiptas atlikti bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Be to, jis nesuprato, kad gali skundą parašyti pats, be advokato pagalbos. Nuteistojo teigimu, nuosprendžio apskundimo terminą jis praleido dėl savo psichinės – fizinės būklės, dėl to, kad negalėjo pats asmeniškai pasirūpinti skundo padavimu, neteisingai suprasdamas savo padėtį ir galvodamas, kad reikalinga kvalifikuota teisininko pagalba, kurios jis būdamas (duomenys neskelbtini) PN neturėjo. Tik grįžus jo broliui iš komandiruotės užsienyje, buvo surastas advokatas, kuris išaiškino jam procesines teise ir padėjo parašyti apeliacinį skundą.

Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas numato šešių mėnesių terminą paduoti prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą (BPK 314 straipsnio 4 dalis), kuris nebuvo pažeistas. Nuteistojo nuomone, pirmos instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis nuo 2008-05-08 iki nuosprendžio priėmimo 2013-06-28 Vilniaus apygardos teisme buvo suimtas ir virš 5-ių metų laikomas kalėjimo sąlygomis Baltarusijoje bei Lietuvoje, kas neigiamai atsiliepė jo tiek fizinei, tiek ir psichinei sveikatai, ir buvo pagrindine priežastimi, dėl ko buvo praleistas apskundimo padavimo terminas. Šios aplinkybės, nuteistojo įsitikinimu, gali būti pripažįstamos išimtinėmis, kurios sutrukdė pasinaudoti jam teisėmis, numatytomis BPK 22 straipsnyje ir 312 straipsnio 1 dalyje, t.y. apskųsti priimtą nuosprendį.

Teismo posėdyje nuteistojo J. S. gynėja prašė nuteistojo skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo J. S. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. S. skundas atmetamas.

Vadovaujantis BPK 313 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Pagal minėto straipsnio 4 dalies reikalavimus suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžio paskelbime dalyvavo tiek pats nuteistasis J. S., tiek pagal teisinių paslaugų sutartį jį pirmosios instancijos teisme gynęs advokatas S. Chiminas. Minėto teismo nuosprendžio paskelbime dalyvavusiems proceso dalyviams teisėja išaiškino nuosprendžio apskundimo tvarką bei terminus (BPK 308 straipsnio 4 dalis). Nei vienas iš nuosprendžio paskelbime dalyvavusių proceso dalyvių, tame tarpe ir J. S., nenurodė, kad nesupranta nuosprendžio apskundimo tvarkos. Priešingai, proceso dalyviai nurodė, kad nuosprendį suprato. Be to, kaip ir privalu pagal BPK 307 straipsnio 7 dalies nuostatas, nuosprendžio apskundimo tvarka bei terminas yra nurodytas ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kurio nuorašai tiek nuteistajam, tiek jo gynėjui buvo įteikti nuosprendžio paskelbimo dieną (b.t. 8, b.l. 32). Nuosprendžio nuorašas rusų kalba nuteistajam buvo įteiktas 2013-09-06 (b.t. 8, b.l. 60). Nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas per įstatymo numatytą terminą apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžio Vilniaus apygardos teismui nepateikė.

Prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-06-28 nuosprendžio padavimo terminą nuteistasis Vilniaus apygardos teismui pateikė 2013 m. gruodžio 4 d.

BPK 314 straipsnio nuostatos suteikia teisę nuosprendį priėmusiam pirmosios instancijos teismui atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad svarbiomis laikomos tokios priežastys, kurios ne dėl apeliacinį skundą paduoti pageidaujančio asmens valios sukliudė jam BPK 313 straipsnyje nustatytais terminais paduoti apeliacinį skundą. Svarbiomis apskundimo termino praleidimo priežastimis paprastai gali būti pripažįstamos priežastys, dėl kurių ir asmens nedalyvavimas procese pripažįstamas nedalyvavimu dėl svarbių priežasčių (BPK 37 straipsnis). Taip pat termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo svarbiomis priežastimis gali būti laikomos ir kitos priežastys, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta liga, dėl kurios asmuo negali susipažinti su nuosprendžiu, parašyti ir teismui išsiųsti (įteikti) apeliacinį skundą, įvairaus pobūdžio nelaimingi atsitikimai ar nelaimės, kurios sukliudė laiku paduoti skundą, pavėluotas teisiamojo posėdžio protokolo paruošimas, nuosprendžio nuorašo neįteikimas laisvėje esančiam nuteistajam arba išteisintajam ne dėl jo kaltės, jeigu rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nenurodyta galimybė jį apskųsti ir (ar) nėra išaiškinta nuosprendžio apskundimo tvarka ir pan.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog nuteistojo prašyme nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis, kurios ne dėl J. S. valios sukliudė jam BPK 313 straipsnyje nustatytais terminais paduoti apeliacinį skundą.

Nuteistasis prašyme atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą bei skunde nurodo, jog dėl bylą nagrinėjant teisme atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės metu nustatytų organinių asmenybės sutrikimų, jis negalėjo visko pakankamai greitai suprasti, jis ne tik negalėjo apsispręsti dėl nuosprendžio apskundimo, bet ir nesuprato, ar turi tokią galimybę.

Baudžiamojoje byloje esantis teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog J. S. šiuo metu lėtiniu ar psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas. Tačiau minėtame ekspertizės akte nurodyta ir tai, jog J. S. diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, dėl psichikos sveikatos būsenos jis gali dalyvauti teismo posėdžiuose, duoti parodymus (b.t. 7, b.l. 182-185). Kaip jau minėta, nuosprendžio paskelbimo metu nuteistasis J. S., nenurodė, kad nesupranta nuosprendžio esmės ar jo apskundimo tvarkos. Be to, nuosprendžio apskundimo tvarka bei terminas yra išaiškinta ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kurio nuorašas lietuvių kalba jam buvo įteiktas iš karto po nuosprendžio paskelbimo, tuo tarpu nuosprendžio vertimas į rusų kalbą J. S. buvo įteiktas 2013-09-06. Šios aplinkybės patvirtina, jog, priešingai nei nurodo nuteistasis, visgi jo turimos sveikatos problemos neturėjo įtakos nuosprendžio esmės ir apskundimo tvarkos suvokimui, jis turėjo galimybę savalaikiai, įstatymų nustatyta tvarka paduoti apeliacinį skundą, jam buvo gerai žinomas nuosprendžio apskundimo terminas.

Atmetami kaip nepagrįsti ir nuteistojo skundo argumentai, jog jis, būdamas pataisos namuose, neturėjo galimybės pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, jo gynyba rūpinosi jo brolis, kuris tuo metu buvo komandiruotėje užsienyje (tai patvirtinančių duomenų byloje nėra), jis nežinojo, kad pats gali parašyti apeliacinį skundą. Pažymėtina tai, jog J. S. dėl susisiekimo su advokatu turėjo galimybę kreiptis į pataisos namų administraciją ir pasinaudoti advokato pagalba surašant apeliacinį skundą per įstatyme (ir nuosprendyje) nurodytą nuosprendžio apskundimo terminą. Tačiau, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismui pateikto prašymo, nuteistasis nuosprendžio apskundimu susirūpino ir teismui pateikė nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo prašymą tik 2013 m. gruodžio 4 d., t.y. praėjus beveik trims mėnesiams po nuosprendžio nuorašo rusų kalba jam įteikimo. Be to, pažymėtina ir tai, kad J. S. praeityje yra ne kartą teistas, todėl neabejotina, kad jis puikiai žino savo, kaip kaltinamojo, nuteistojo procesines teises.

Esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog per pakankamai ilgą laikotarpį, t.y. per laikotarpį nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kuomet dalyvaujant gynėjui J. S. buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, taip pat per dvidešimties dienų laikotarpį po nuosprendžio rusų kalba įteikimo, nuteistasis turėjo pakankamai laiko ir galimybių apsispręsti dėl nuosprendžio apskundimo bei apeliacinio skundo pateikimo, tam netrukdė jokios nuo nuteistojo valios nepriklausančios aplinkybės. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, tariamai sutrukdžiusios jam savalaikiai paduoti apeliacinį skundą, pagrįstai nelaikytos svarbiomis bei objektyviomis, suteikiančiomis pagrindą atnaujinti praleistą nuosprendžio apskundimo terminą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina. Tenkinti nuteistojo J. S. prašymą – atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžio paduoti – nėra įstatyminio pagrindo, todėl nuteistojo J. S. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 314 straipsnio 3 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo J. S. (J. S.) skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.