Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2471-836/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-11
Bylos Nr.
1-2471-836/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22544-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
V. B.
Advokatai
Raimundas Gargasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2471-836/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22544-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 11 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui,kaltinamajam V. B., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: V. B., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. liepos 7 d. apie 21.40 val., V. B., Koliupės kaime, Kėdainių r. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį ,,VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0373, patikros sertifikato Nr. 1486512, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, tai yra 1,56 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 7 d. 9.00 val. autobusu išvyko į darbo kolektyvo ekskursiją, kurioje degustacijos metu, jis gėrė alkoholinius gėrimus. Automobilis, kurį vairavo, buvo paliktas prie ofiso. Grįžus po ekskursijos jautėsi gerai, buvo pavargęs ir nutarė parvažiuoti namo. Jį sustabdė policijos pareigūnai. Pripūtė pirmą kartą 1,56 promiles, o antrą 1,62 promiles. Automobilis įmonės, juo naudojosi kaip tarnybiniu automobiliu. Labai gailisi dėl savo poelgio. Nesugebėjo tinkamai įvertinti savo apsvaigimo. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. R. D. yra draugas, yra buvę bendradarbiais, be to yra tolimi giminaičiai. Dažnai bendrauja su R. D., svarbi jo nuomonė. Turi onkologinę ligą, vartoja vaistus. Algos gauna daugiau nei 1 000 Eur. Nepilnamečių vaikų, kitų išlaikytinių neturi, gyvena su žmona. Prašo leisti sumokėti įmoką į nukentėjusių asmenų fondą, nes sumokėti automobilio vertę būtų per sunki finansinė našta. Jam jau virš 60 metų, po teismo nuosprendžio tikėtina, kad neteks darbo, nes darbas susijęs su važinėjimu į objektus, be to patiria medicininių išlaidų, susijusių su savo liga.

Pretendentas į laiduotojus R. D. parodė, kad palaiko prašymą pripažinti laiduotoju ir sutinka laiduoti už V. B.. Prašo paskirti laidavimą be užstato, kadangi yra pensininkas, jo gaunamos pajamos nėra didelės. Su V. B. ir jo šeima bendrauja apie 40 metų. V. B. buvo jo pavaldinys. Jam nesuprantamas toks jo poelgis. Žino jo būdą, reakcijas į pastabas. Jis labai jautrus žmogus. Mano, kad gali V. B. daryti teigiamą įtaką, nes V. B. svarbi jo nuomonė. Jis dirbo vadovaujantį darbą, moka bendrauti su žmonėmis ir mano, kad žino, kaip galima padaryti teigiamą įtaką.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Iš galiojančią patikrą turinčio alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad kaltinamajam dviem tikrinimais nustatytas 1,56 ir 1,62 promilių neblaivumas (b. l. 57, 60).

Neblaivumo nustatymo akte kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 55).

Liudytojas D. S. parodė, kad 2021 m. liepos 7 d., dirbant su vyriausiuoju patruliu A. A., sustabdė įtartinai kelyje manevruojantį automobilį „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. B.. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jo veiksmai buvo nekoordinuoti, nerišli kalba, vairuotojui nustatytas 1,56 promilių neblaivumas, o patikrinus antrą kartą – 1,62 promilių neblaivumas (b. l. 34).

Įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti kelyje Kėdainiai – Koliupė, Koliupės k., Kėdainių r. sav., taip pat kelkraštyje stovintis automobilis „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris apžiūros metu paimtas, kartu su V. B. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-28).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad KB „(duomenys neskelbtini)“ valdytojas A. P. pateikė subnuomos sutarties kopiją, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ subnuomai KB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė automobilį „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 44, 47).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, savininkas – AB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 42).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė automobilio „VW Caddy 2.0 TDI BlueMotion“, pagaminto 2017 metais, kaina su PVM Lietuvoje 11 310 Eur (b. l. 43).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis 2021 m. liepos 7 d. apie 21.40 val., Koliupės kaime, Kėdainių r. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį ,,VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0373, patikros sertifikato Nr. 1486512, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, tai yra 1,56 promilių neblaivumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviam patvirtina ir liudytojo parodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis byloje yra pateikęs prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį R. D. atsakomybei.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), sunkių pasekmių sukelta nebuvo, žala nepadaryta. Jis neteistas, administracine tvarka nebaustas (per paskutinius penkis metus jam du kartus už leistino greičio viršijimą (2018 ir 2020 metais) surašyti administracinio nusižengimo protokolai su administraciniu nurodymu yra įvykdyti), turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus. Jis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, teigė padaręs išvadas ir, kad toks jo elgesys daugiau nepasikartos. Įvykdyta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, žmonės nenukentėjo, žala nepadaryta, civilinio ieškinio nėra. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo draugo, giminaičio R. D. prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. R. D. yra pensininkas, neteistas, administracine tvarka už šiurkščius nusižengimus nebuvo baustas. Teisiamojo posėdžio metu pastarasis nurodė, kad prašo atiduoti V. B. jo atsakomybėn pagal laidavimą. Mano, kad jų ryšys glaudus, galėtų daryti jam teigiamą įtaką, kad ateityje tokie įvykiai nepasikartotų.

Teismas, įvertinęs R. D. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jo artimus santykius su kaltinamuoju, asmenines savybes, sprendžia, kad R. D. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkamas laiduotojas, turintis autoritetą kaltinamajam ir galintis daryti jam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (atsižvelgiant į laiduotojo materialinę padėtį), perduodant jį R. D. atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas minimaliam – 1 metų laikotarpiui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui. Taigi, V. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pagal teismų praktiką, BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinės bylos Nr. 2K-599/2012, 2K-329/2013, 2K-431/2013). Kadangi kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, padarė šiurkštų pažeidimą, t. y. nusprendė vairuoti neblaivus, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas tokios būklės kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, be to, vairavo įmonei subnuomos pagrindu patikėtą automobilį, taip rizikuodamas padaryti žalą ir savo darbdaviui. Taigi, kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, už vairavimą būnant neblaiviam nebaustas administracine tvarka, dėl jo nusikalstamų veikų žala nebuvo padaryta, taip pat įvertina ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytinas minimaliam 1 metų terminui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, taikymo, t. y. 2021 m. liepos 8 d.

Prokuroras prašo teismo taikyti BK 72 straipsnio 2 ir 3, 5 dalis ir išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto – automobilio ,,VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme ir atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė V. B. buvo įvykdytas vairuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį ,,VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis žinojo ir suprato, kad ši transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso trečiajam asmeniui, tačiau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, daryti, transporto priemonės savininkui ir valdytojui nežinant. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Kaip matyti iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ rašto, vidutinė transporto priemonės „VW Caddy 2.0 TDI BlueMotion“, pagaminto 2017 metais, kaina su PVM Lietuvoje 11 310 Eur (b. l. 43). Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcingą ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taigi šiuo konkrečiu atveju spręsdamas klausimą dėl proporcingos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iš kaltininko nustatymo teismas bendrame kontekste vertina pagrindinius kriterijus, aptariamojo turto realią rinkos vertę, kuri pagal nustatytas aplinkybes yra apie 11 310 eurų, tai, kad kaltinamasis dirba, į jo gaunamų pajamų dydį, į sveikatos būklę, kaltinamojo amžių. Taigi, bendrame kontekste įvertinus visų aukščiau nurodytų šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų santykinę įtaką, darytina išvada, kad proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto dalies vertę atitinkanti pinigų suma yra 3 000,00 (trys tūkstančiai) eurų, kas laikytina proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma ir yra išieškotina iš kaltinamojo.

Kaltinamasis V. B. prašė paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių asmenų fondą, nes sumokėti automobilio vertę būtų per sunki finansinė našta. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL (tai yra nuo 500 iki 12 500 eurų), o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, jog nusikaltimas padarytas transporto eismo saugumui, būtent vairuojant transporto priemonę, teismo vertimu, kaltinamojo prašymas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 79-81), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) automobilis „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą grąžintas KB „(duomenys neskelbtini)“ valdytojui A. P. (b. l. 52), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas jam disponuoti pagal subnuomos sutartį sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2) V. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas teisės vairuoti atėmimą/uždraudimą vykdysiančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nusprendžia:

V. B., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotu paskiriant R. D., gimusį (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą V. B. atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, apie tai pranešti Valstybės įmonei „Regitra“. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2021 m. liepos 8 dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš V. B. išieškoti konfiskuotino turto – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio ,,VW Caddy“, vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, tai yra 3 000,00 (trys tūkstančius) eurų.

V. B. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (3 000,00 eurų) nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti sumokėta į jo paties pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų raštinės (Kėdainiai, Didžioji g. 64-2, kabinetas Nr. 101) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti V. B., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui R. D., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) automobilį „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą grąžintą KB „(duomenys neskelbtini)“ valdytojui A. P., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jam disponuoti pagal subnuomos sutartį sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2) V. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti teisės vairuoti atėmimą/uždraudimą vykdysiančiai institucijai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė