- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-30
- Bylos Nr.
- 2-2153-400/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01145-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Šimbelytė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- R. R.
- Kategorijos
- 3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei D. B., jos atstovei adv. Audronei Mikalauskienei, atsakovo atstovei adv.V. L., duodančios išvadą institucijos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei J. L., Irenai Matuzevičienei, atsakovui R. R. nedalyvaujant
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę byla dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui ir priteisimo pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui R. R., į bylos nagrinėjimą įtraukiant instituciją išvadai duoti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė D. B. (toliau tekste- ieškovė) pareiškė ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir prašo nustatyti, kad atsakovas yra jos sūnaus A. B. gim.2011-01-15, tėvas, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina, ieškove D. B., ir priteisti iš jo sūnaus išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki pilnametystės, priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už 25 mėnesius sumoje 5000 Lt.. Paaiškino, kad su atsakovu kartu gyveno iki 2010m. rugpjūčio mėnesio, pasijuto nėščia. Atsakovui pradėjus smurtauti, ji grįžo į (duomenys neskelbtini), 2011-01-15 gimė sūnus A. B., kurio biologinis tėvas yra atsakovas R. R.. Atsakovas sūnumi nesirūpina, jo nelanko, tėvystės nepripažįsta ir jokio išlaikymo neteikia.
Atsiliepimas
Atsakovas R. R. teismo posėdyje nedalyvavo, pranešta tinkamai. Atsiliepime į ieškinį tėvystę neigia, išlaikymo sūnui teikti nesutinka. Nurodo, kad jo materialinė padėtis yra bloga, jis neturi darbo, gyvena iš pašalpų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas..
Civilinis procesas Lietuvoje yra paremtas šalių rungimosi ir dispozityvumo principais ( CPK 12,13 str.).Šioje byloje ieškovė turi pateikti patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, o atsakovas, neigdamas tėvystę, turi pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodytas aplinkybes ir patį tėvystės faktą. Taigi, pateikti įrodymus yra šalių pareiga, tačiau įstatymas numato ir galimybę dalyvauti įrodinėjimo procese ir teismui ( CPK 176-220 str.,376 str.)Sutinkamai su LR CK 3.148 str.pagrindas tėvystei nustatyti pirmiausia yra moksliniai įrodymai ( ekspertizių giminystės ryšiui įrodyti išvados), tokių ekspertizių išvados yra patikimiausias pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo, nes jos patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu buvo pradėtas konkretaus tėvo.Galimos ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, kurios patikimai patvirtintų tėvystę ar įrodytų , kad spėjamas vaiko tėvas pripažino ir laikė save vaiko tėvu, tačiau vengė šį ryšį įteisinti. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes , kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu( CPK 178 str.). Be to, pirmiausia yra atsižvelgtina ir į prioritetinius vaiko interesus ( CK 3.3 str.), į jo teisę žinoti savo kilmę.Ši nuostata yra įtvirtinta ir 1995-07-03 JT Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d., kur nurodyta, kad vaikas nuo gimimo turi teisę žinoti savo tėvus.
Kaip matyti ieškovė nurodo, kad gana ilgą laiką bendravo su atsakovu, iki vaiko gimimo kartu gyveno (duomenys neskelbtini). pasijuto nėščia, su atsakovu pradėjo nesutarti, todėl grįžo į (duomenys neskelbtini) ir 2011-01-15 pagimdė sūnų A. B.. Ieškovės žodžius patvirtino DNR ekspertizės akto išvados, iš kurių matyti, kad ieškovės D. B. sūnaus A. B., gim. 2011-01-15, biologinis tėvas yra atsakovas R. R. su 99,9995 proc. tikimybe (b.l. 131-132). Tokiu būdu, byloje surinkti duomenys apie ieškovės artimą bendravimą su atsakovu, šio bendravimo pobūdį, suteikia pakankamą pagrindą nustatyti, kad atsakovas R. R. yra A. B., gim.2011-01-15, tėvas.
Nustačius atsakovui tėvystę nepilnamečio A. B., gim.2011-01-15, atžvilgiu, spręstinas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (vadovaujantis CPK 376 str. teismas turi teisę viršyti ieškininius reikalavimus) ir išlaikymo priteisimo.Sprendžiant nepilnamečio vaiko: A. B. gyvenamosios vietos klausimą, pirmiausia remiamasi įstatymo įtvirtinta vaiko teisių prioritetine nuostata ( CK 3.3 str.) bei Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str.1,2 d. nuostata, kad vaikams turi būti suteiktos tokios gyvenimo sąlygos, kokių reikia jų fiziniam, protiniam , doroviniam bei socialiniam vystymuisi. Kaip matyti, A. B. su motina gyvena nuo gimimo, yra jos pilnai išlaikomas ir auklėjamas, su atsakovu vaikas niekada negyveno, nenustatyta, kad ieškovė netinkamai elgtųsi vaiko atžvilgiu.Atsakovas sūnaus neaugino nuo gimimo, neišreiškė jokio noro sūnų auginti. Įvertinus šias aplinkybes, A. B., gim. 2011-01-15, gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ši pareiga abiem tėvams yra lygi ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai( CK 3.192 str.). Ieškovė kas mėnesį gauna apie 398,25 Lt. dydžio pajamas, kurias sudaro socialinė pašalpa, išmoka vaikui. Vaikas yra sulaukęs 2 metų 10 mėnesių amžiaus, todėl įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie išlaikymui reikalingų sumų dydį bei pačios ieškovės gaunamas ir jos artimųjų tam skiriamų lėšų dydį, teismas daro išvadą, kad tokio amžiaus nepilnamečio šalių vaiko poreikių patenkinimui bei vystymuisi užtikrinti vidutiniškai kas mėnesį yra reikalinga 400Lt suma. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nuolatinio darbo neturi, gyvena iš pašalpų, tačiau dirba viešuosius darbus (b.l. 151-156). Teismas daro išvadą, kad nei viena iš šalių negyvena prabangiai, negauna didelių pajamų, todėl ir vaiko išlaikymui gali skirti tik protingą, atitinkančią jų galimybes, turtinę padėtį bei vaiko poreikius sumą.Tačiau atsakovo turtinė padėtis yra kiek geresnė, nei ieškovės, nes jis turi galimybę dirbti ir gauti didesnes, nei ieškovė, kuri vaiką augina namuose, pajamas. Todėl nustatytina, kad ieškovė proporcingai savo dabartinei turtinei padėčiai yra pajėgi teikti 30 proc. sūnui išlaikyti reikalingų lėšų, o atsakovas proporcingai savo dabartinei turtinei padėčiai – 70 proc. lėšų.
Tokiu atveju, konstatuotina, kad atsakovas materialiai yra pajėgus teikti sūnui ieškovės prašomą išlaikymą – po 200 Lt kas mėnesį.Tai minimaliai atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius ir atsakovo galimybes. Išlaikymas priteistinas nuo 2013-02-19d. t.y. nuo kreipimosi į teismą dienos.
Tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už 25 mėnesius (25 mėn. x 200 Lt = 5 000 Lt)
Bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, nes šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų ( CPK 96 str.4 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti pilnai.
Nustatyti, kad R. R., a.k(duomenys neskelbtini) yra A. B., gim. 2011m. sausio 15d., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) yra R. R., a.k(duomenys neskelbtini) sūnus.
Nustatyti A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove D. B., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš R. R., a.k(duomenys neskelbtini) sūnaus A. B., gim. 2011m. sausio 15d., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-02-19 iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš R. R., a.k(duomenys neskelbtini) sūnaus A. B., gim. 2011m. sausio 15d., a.k. (duomenys neskelbtini) 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų 00 ct.) nepilnamečio sūnaus A. B. išlaikymo įsiskolinimą.
Nepilnamečio vaiko A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jo motiną D. B., a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo 200 Lt. dydžio periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimą per 30 d galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.