Kauno apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. M. (pripažintam neveiksniu), išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriui dėl fizinio asmens veiksnumo būklės peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja S. M. prašė jos pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad gyvena kartu su neveiksniu pripažintu sūnumi A. M.. Ji sūnų prižiūri. Nuo priimto sprendimo momento sūnaus būklė šiek tiek pasikeitusi. Jis moka išsispręsti savo problemas, moka nuvažiuoti kur reikia. Bet jam reikalinga pagalba. Apsipirkti sugeba tik tuo atveju, kai ji pasako, ką reikia nupirkti. Pinigų nesusiskaičiuoja. Jis gauna netekto darbingumo išmoką, tačiau nesupranta ką su ja daryti. Sutarčių sudaryti nesugeba, nekilnojamojo turto valdyti nemoka. Pat nemoka nieko suorganizuoti. Jis gali tik padėti ir daryti ką jam pasako. Pas gydytoją nueina, bet jam reikia pasakyti kada nueiti. Jis neturi jokių draugų ar pažįstamų. Pasikalba tik su kaimynais. Ji sutiktų su sūnumi sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. Jis pats nieko negali nuspręsti. (teismo posėdžio, vykusio 2017-02-23, garso įrašas, 02 m55 s – 10 m 56 s).

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. M. paaiškino, kad nuperka ką mama pasako. Tik tada kai parašyta ant lapo. Pinigų nesupranta. Nueina pas gydytoją. Kada eiti pas gydytoją, pasako mama. Draugų neturi. Be mamos negalėtų gyventi, nežino. Namuose žiūri televizorių. Padeda mamai, kai reikia kažką sunkiai daryti, nešti. Kompiuterio neturi, nemoka elgtis. (teismo posėdžio, vykusio 2017-02-23, garso įrašas, 10 m 56 s – 17 m 05 s).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. pripažintas neveiksniu (b.l. 6). Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus išvados matyti, kad A. M. geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus iš dalies, naudodamasis pagalba. Tokia išvada padaryta po pokalbio su A. P. metu, jam atsakius į pateiktus klausimus (b.l. 9-11). Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas F71.1. Vidutinis protinis atsilikimas, yra reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo. Pagal savo psichikos būklę A. M. geba iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas (aprašo 10.1.1, 10.1.2 punktai); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (aprašo 10.1.3 punktas); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (aprašo 10.1.4 punktas); paveldėjimo teisiniai santykiai (aprašo 10.1.5 punktas). Neturtinių teisinių santykių srityje tokiu atveju apsiribotina tik savitvarkos įgūdžių (t. y. tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, fiziologinių poreikių patenkinimas ir pan. (aprašo 10.2.1 punktas) ir sveikatos priežiūros sritimis (t. y. kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan. (aprašo 10.2.2 punktas). Pagal savo psichikos būklę A. M. geba iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių srityje; asmens gebėjimu būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje. (b.l. 24-27).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Atsižvelgdama į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo jos globotinis – suinteresuotas asmuo A. M. buvo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, siekdama, kad teismas panaikintų sprendimą ir pasiūlytų A. M. sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.

Teismas pažymi, kad nors Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus išvadoje nurodyta, kad A. M. geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus iš dalies, naudodamasis pagalba, tačiau teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad jam konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas, kuris yra reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo. A. M. tik iš dalies supranta savo veiksmus ir gali juos valdyti. Be to, teismo posėdžio metu tiek pareiškėja, tiek pats A. M. nurodė, kad faktiškai sprendimų jis priimti negali, o tik gali padaryti ką pasako mama.

Nustatyta, kad duomenų apie tai, kad A. M. būklė būtų pakitusi, nėra (lyginant su (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada).

Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, tačiau pagal naująjį neveiksnumo reglamentavimo modelį medicininis kriterijus nėra pakankamas. Antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė. Teismo sprendimo motyvuose turi būti nurodytas veiksnumo ribojimo pagrindų visetas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, kai psichikos ligonis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir (ar) jų valdyti, kai tai lemia jo nesugebėjimą pasirūpinti savimi, savarankiškai priimti sprendimus dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti, CK 2.10 straipsnio 1 dalyje ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį neveiksniu ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti neveiksniam psichikos ligoniui globą. Sprendžiant šį klausimą vienodai svarbūs yra du veiksnumo vertinimo kriterijai, kurie turėtų būti taikomi integraliai, t.y. medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 2.10 str. 1 d., Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 str.). Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam šio asmens savarankiškumui ir laisvei, byloje turi būti nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, siekiant teismui susidaryti objektyvią nuomonę apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, psichinę būklę bei gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto išvados, kuri teismui nėra privaloma (CPK 218 str.), tikrumą bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.10 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus apsaugoti nenustačius šiam asmeniui globos.

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti sprendimą, kuriuo A. M. pripažintas neveiksniu. Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis teismas daro išvadą, kad A. M. būklė tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių interesų srityse atitinka tiek medicininį, tiek teisinį riboto veiksnumo kriterijus, t.y. A. M. iš dalies negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Nors šis asmuo ir sugeba atlikti tam tikrus veiksmus – nueiti į parduotuvę ir pagal sąrašą nupirkti produktų, nueiti į medicinos įstaigą, atlikti higienos procedūras, tačiau tai daro ne savo iniciatyva, dėl to nepriima sprendimų, o tik vykdo mamos nurodymus, kurių dalies nesupranta, pvz, apsipirkdamas nesupranta prekių kainų, pinigų sumos ir pan.

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, teismas nustato sritis, kuriose A. M. būtų pripažįstamas ribotai veiksniu ir sprendžia, kad šis asmuo geba iš dalies pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

Teismas daro išvadą, kad A. M. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju); pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.).

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas ir asmuo pripažintinas neveiksniu įvardintose konkrečiose srityse, pašalinant šeimos santykių, asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisinių santykių sritis, kadangi šios sritys šiuo metu neaktualios A. M. (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 str. 1 d., CK 2.10 str., SADM 2015-12-10 įsakymo Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo 10 p.).

Peržiūrėjus sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius tam tikras sritis, kuriose asmuo laikomas neveiksniu, 2001 m. spalio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10840/2001 nustatyta tokio asmens globa lieka nepakeista, o globėjas veikia atitinkamose srityse, kur asmuo pripažintas neveiksniu (CK 2.10 str., 3.240 str.). Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjos S. M. paskyrimas globėja neatitiktų globotinio interesų, todėl A. M. nustatyta globa lieka nepakeista, jo globėja paliekant pareiškėją S. M. (CPK 3 str. 1 ir 7 d., 185 str., 468 str., 469 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 468 – 473 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti suinteresuotą asmenį A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ribotai veiksniu šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

- turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

- asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Pripažinti suinteresuotą asmenį A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.