- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-01-25
- Bylos Nr.
- 1-283-1082/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20860-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Kaltinamasis
- V. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Jūratės Mociškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. 2018-05-04 apie 18.30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę D. A., tai yra tampė ją suėmęs už rūbų, sudavė vieną smūgį ranka į kairį žandą, spyrė koja į kairį šoną bei koja spyrė vieną smūgį į dešinį šoną, taip sukeldamas savo šeimos narei – sutuoktinei D. A. fizinį skausmą.
Taip pat V. A. 2018-09-07 apie 19.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę D. A., tai yra koja spyrė jai vieną smūgį į dešinį sėdmenį bei ranka suėmęs už kaklo ją smaugė, taip sukeldamas savo šeimos narei – sutuoktinei D. A. fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2018-05-04 su žmona buvo namuose. Per pietus buvo išėjęs iki baro, kur gėrė alkoholį. Po kelių valandų grįžo į namus. Kiek buvo valandų, pasakyti negali. Tarp jo ir žmonos įvyko konfliktas. Konfliktas įvyko dėl pinigų. Konflikto metu su žmona susikibo ir ėmė grumtis. Tiksliai nepamena, bet galėjo būti, kad grumtynių metu galėjo suduoti žmonai į veidą bei įspirti. Kiek pamena po grumtynių į namus atvažiavo policiją ir jį išvežė. Suprato, kad policija jį išvežė dėl grumtynių. Labai gailisi dėl to, kas nutiko. Taip pasielgė todėl, kad buvo neblaivus. Dėl 2018-09-07 veikos paaiškino, kad 2018-09-07 apie 19.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje, būdamas neblaivus sutuoktinei D. A. koja, kuria nepamena, spyrė vieną kartą į sėdmenis, į kurią sėdmenų pusę nepamena, dėl to labai ir nuoširdžiai gailisi. Savo sutuoktinės nesmaugė. Kadangi skundžiasi prasta atmintimi, dėl kai kurių detalių gali suklysti. Dėl savo elgesio žmonos atžvilgiu gailisi (2 t., b.l.10-13,25-27,35-37).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš D. A. protokolo-pareiškimo matyti, kad jame nurodyta, jog 2018 m. gegužės 4 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), namuose konflikto metu, neblaivus sutuoktinis V. A. gyvenantis kartu, sudavė ranka į kairį žandą, spyrė vieną kartą į kairį šoną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 15-16).
Nukentėjusioji D. A. parodė, kad su vyru V. A. yra susituokę 28 metus ir gyvena (duomenys neskelbtini). Jos vyras vartoja vaistus, o kai vyras išgeria alkoholio, jis tampa agresyvus. 2018 m. gegužės 4 d. apie 18.30 val. jiems būnant namuose vyras ėmė reikalauti pinigų. Ji pasakė, kad pinigų neduos. Tada jis įtūžo ir puolė prie jos, čiupo ją už rūbų ir ėmė tampyti. Jie susigrūmė. Grumtynių metu vyras ranka sudavė jai vieną kartą per kairį žandą. Juto skausmą. Ji norėjo vyrą nustumti nuo savęs, tai jis spyrė jai vieną kartą į kairį šoną. Taip pat skaudėjo. Tada ji vyrą apsikabino ir pargriovė jį ant žemės. Kol vyras atsistojo, ji tuo tarpu nubėgo į kambarį, užsidarė ir paskambino savo sūnui J. A., o šis pranešė policijai. Atvažiavus policijai, vyras buvo sulaikytas. Vyras prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą, tačiau tai buvo pirmas kartas, kada rašo pareiškimą. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (1 t., b. l. 15-16,17, 28-30, 31).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18-22).
Iš 2018 m. gegužės 4 d. Panevėžio AVPK PK MB vyriausiojo patrulio Ž. S. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyręs asmuo D. A. paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, kad grįžęs neblaivus (nustatytas 1,45 promilės girtumas) vyras V. A., namuose ją iškoliojo necenzūriniais žodžiais, pradėjo stumdyti, trenkė iš nugaros į veidą, spyrė iš kojos į kūną, nepamena į kurią vietą. Grasino, kad užmuš ją. Moteris buvo susijaudinusi, verkė. Sakė, kad taip vyras smurtauja ne pirmą kartą (1 t., b. l. 22-25).
Iš 2018 m. gegužės 8 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad apžiūros metu objektyvių duomenų apie D. A. patirtus sužalojimus nenustatyta. Remiantis nurodytomis įvykio aplinkybėmis, D. A. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 39).
Iš 2018 m. gegužės 30 d. specialisto išvados matyti, kad V. A. reikalinga skirti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, 120 b.l.).
Iš 2018 m. spalio 31 d. – gruodžio 5 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. A. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas psichikos veiklos sutrikimas: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; jis nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; jam šiuo metu konstatuojama: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ar juos valdyti; šiuo metu su V. A. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teisiamajame posėdyje; V. A. nereikalinga taikyti priverčiamas medicininio pobūdžio priemones (t. 1, 143-145 b.l.).
Nukentėjusioji D. A. parodė kad, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. apie 19.00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje, kartu gyvenantis sutuoktinis V. A., būdamas neblaivus jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tai yra dešine koja jai spyrė vieną smūgį į dešinės pusės sėdmenį bei dešine ranka suėmęs už gerklės ją smaugė. Tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Konfliktas įvyko dėl jo nuolatinio girtuokliavimo. Įvykio metu viską matė jos mama J. K., gyvenanti kartu. Civilinio ieškinio dėl šio įvykio nereikš (1 t., b. l. 56-57, 58).
Liudytojas S. R. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. apie 19.20 val. iš Panevėžio AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vonioje užsirakinusi motina, rankomis mušė tėvas. Pranešė sūnus. Nuvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė moteris, kaip vėliau buvo nustatyta D. A.. Bute buvo dar viena moteris. Kaip suprato – tai D. A. motina. Taip pat buvo D. A. sutuoktinis V. A.. D. A. paaiškino, kad jos sutuoktinis V. A. grįžo į namus neblaivus. Ji šiam dėl to papriekaištavusi. Tuomet V. A. pradėjo ją smaugti, spyrė jai į koją. Jiems atvykus, ant moters išorinių smurto žymių nesimatė. D. A. pastoviai verkė. Bute buvo tvarkinga, grumtynių pėdsakų nesimatė. Nukentėjusiajai buvo patikrintas blaivumas. Ji buvo blaivi. V. A. buvo nustatyta 1,20 promilės girtumas (1 t., b. l. 64-65, 66).
Liudytojas J. A. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. 19.14 val. būnant namuose į telefoną paskambino sesuo A. A. ir pasakė, kad tėvas V. A. namuose vėl muša mamą D. A.. Tėvas yra smurtą naudojęs ir anksčiau, kai jis dar gyveno pas tėvus ir ėjo į mokyklą. Po sesės skambučio jis tuojau pat paskambino mamai įsitikinti, ar tikrai jai reikia policijos pareigūnų pagalbos ir telefoninio pokalbio metu išgirdęs mamą verkiančią ir prašančią pagalbos, nieko nedvejojęs tuojau pat paskambino į policiją 112 ir pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje. Sesė A. A. telefonu pasakė, kad jai paskambino mama ir pasakė, kad mama tuo metu buvo užsidariusi vonioje ir prašo vaikų pagalbos, nes tėvas būdamas neblaivus bando įsilaužti į vonią ir sumušti mamą. Jis pats nuvykti į namus pas tėvus negalėjo, kadangi tuo metu neturėjo tokių galimybių. Apie sužalojimus sesė nieko neminėjo, ką būtent tėvas padarė jų mamai. Po įvykio su tėvu V. A. jokių ryšių nepalaiko, nes labai pyksta ir skaudu, kad jisai jau nebe pirmą kartą kelią prieš mamą D. A. ranką. Pas mamą buvo nuvykęs laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. ir apie įvykio 2018 m. rugsėjo 7 d. detales mama nieko smulkiai nepasakojo, taip pat jokių akivaizdžių sužalojimo ant matomų kūno vietų pas mamą nepastebėjo (1 t., b. l. 73-75, 76).
Liudytoja J. K. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. apie 19.00 val. buvo kartu su dukra D. A. namuose adresu (duomenys neskelbtini). Namo grįžo išgėręs jos dukros sutuoktinis V. A.. Dukra pradėjo vyrui priekaištauti, kodėl jis vėl grįžta išgėręs, nes sutuoktinis yra mėgėjas vartoti alkoholį ir dėl to namuose konfliktų būdavo nuolat. V. susinervino, kad D. aiškina jam ką galima daryti, ko ne, kaip reikia gyventi. Pradėjo kelti balsą ant D. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Viskas vyko jų miegamajame. Ji buvo savo kambaryje. Išgirdusi, kad konfliktas stiprėja, nuėjo į jų miegamąjį bandydama įsiterpti. Stovėjo miegamojo tarpduryje, kai pamatė, kad V. koja įspyrė dukrai į sėdmenis, tiksliai kuria koja, į kurios pusės sėdmenį, pasakyti negali. Taip pat iškart ranka suėmė D. už kaklo ir pradėjo smaugti. Pati ėjo prie jų ir fiziškai mėgino išskirti bei apginti dukrą. Netrukus V. liovėsi ir nuėjęs į vonią, joje užsirakino. Dukra verkdama skambino savo sūnui, kuris ir galimai iškvietė policiją. V. prieš jos dukrą smurtavo antrą kartą. Jos ir V. santykiai yra gan šalti, beveik nebendrauja. Po 2018 m. rugsėjo 7 d. įvykio V. nebegeria (1 t., b. l. 78-80).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44-47).
Iš Panevėžio AVPK specialisto S. R. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyręs asmuo D. A. paaiškino, kad vyras V. A. grįžo į namus girtas. Moteris jam papriekaištavo dėl ko jis toks grįžo. Tada V. A. pradėjo smaugti, spyrė jai į koją. Jiems atvykus ant moters smurto išorinių žymių nesimatė. Moteris nuolatos verkė. Aplinka, kurioje įvyko smurtas, tvarkinga. D. A. nustatytas 0,00 promilės, V. A. nustatytas 1,20 promilės girtumas. V. A. buvo sulaikytas 19.40 val. (1 t., b. l. 48-49, 50, 51, 52, 53).
Iš 2018 m. rugsėjo 7 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato NVRS vyresniosios tyrėjos S. J. tarnybinio pranešimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ matyti, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. apie 19.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), V. A., kuriam nustatytas 1,2 promilės girtumas, fiziškai smurtavo prieš kartu gyvenančią savo sutuoktinę D. A., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra koja jai spyrė vieną smūgį į dešinį sėdmenį bei ranka suėmęs jai už kaklo ją smaugė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 42-43).
Iš 2018 m. rugsėjo 11 d. specialisto išvados Nr. G 1178/2018 (05) matyti, kad D. A. apžiūros metu sužalojimų nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu D. A. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 84).
Iš 2018 m. spalio 31 d. – gruodžio 5 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. A. nusikalstamos veikos padarymo metu (2018-09-07 apie 19 val.) kontatuojamas psichikos veiklos sutrikimas: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; jis nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; jam šiuo metu konstatuojama: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ar juos valdyti; šiuo metu su V. A. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teisiamajame posėdyje; V. A. nereikalinga taikyti priverčiamas medicininio pobūdžio priemones (1 t. 181-183 b.l.).
Įrodymų vertinimas
Kaip matyti, kaltinamasis pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2018 m. gegužės 4 d. ir 2018 m. rugsėjo 7 d. (2 epizodai) smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę D. A.. Kaltinamojo parodymai sutampa su nukentėjusiosios D. A., liudytojų S. R., J. A., J. K. parodymais, specialisto išvadų bei tarnybinių pranešimų dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto duomenimis.
Taigi, aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. A. namuose adresu (duomenys neskelbtini), skirtingu laiku – 2018 m. gegužės 4 d. apie 18.30 val. ir 2018 m. rugsėjo 7 d. apie 19.00 val. kaltinime nurodytais konkrečiais veiksmais smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę D. A., taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Nėra abejonių, kad V. A. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, atlikti 2018 m. gegužės 4 d. ir 2018 m. rugsėjo 7 d. (2 epizodai), kurie abu pasireiškė neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui – pirmu atveju tampant ją suėmus už rūbų, suduodant vieną smūgį ranka į kairį žandą, spiriant koja į kairį šoną bei į dešinį šoną, antru atveju – koja spiriant jai vieną smūgį į dešinį sėdmenį bei ranka suėmus už kaklo ją smaugiant, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis fizinį smurtą vartojo bei fizinį skausmą sukėlė savo sutuoktinės atžvilgiu, jo padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., b. l. 44-46). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.
Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. V. A. padarė dvi analogiškas nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, abi veikos tyčinės, baigtos, kaltinamasis ankščiau nėra teistas (1 t., b. l. 90-91), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 92), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, iš dalies darbingas, jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (1 t., b. l. 93-94, 95, 96, 97), psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, registruotas VŠĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriuje, tačiau pagal byloje esančius teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktus – V. A. tiek nusikalstamų veikų padarymo, tiek šiuo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti ir jam nereikalinga taikyti priverčiamas medicininio pobūdžio priemones (1 t., b. l. 100, 103, 120, 143-145, 181-183).
Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo trukmę už kiekvieną nusikaltimą atskirai nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, ir kartu skiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytą įpareigojimą bei BK 48 straipsnio 7 dalies pagrindu įpareigojimą per visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų. Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu.
Taip pat kaltinamajam kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs abi nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skiriama subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas V. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 4 d. 19.15 val. iki 2018 m. gegužės 5 d. 16.41 val. (1 para) (2 t., b. l. 4-5, 14-15) ir nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. 19.40 val. iki 2018 m. rugsėjo 9 d. 12.00 val. (2 paros) (2 t., b. l. 18-20, 28-29).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina (2 t., b. l. 38-40, 41-43).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,
nusprendžia:
V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. gegužės 4 d. epizodas) ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. rugsėjo 7 d. epizodas) ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir V. A. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. A. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto b) papunkčiu ir 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuoti V. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 4 d. 19.15 val. iki 2018 m. gegužės 5 d. 16.41 val. (1 parą) ir laikinajame sulaikyme išbūtą laikas nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. 19.40 val. iki 2018 m. rugsėjo 9 d. 12.00 val. (2 paras) ir laikyti, kad jis atliko 6 laisvės apribojimo dienas.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, kartu su bausme V. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti V. A., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.