Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Rūtos Miliuvienės (pranešėja) ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Eglei Pajarskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Nikolajui Mananikovui ir advokato padėjėjui Gediminui Lukaševičiui, atsakovo atstovui Kęstučiui Kadonui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Ukralita biznis“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB „Ukralita“ prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2007 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 69-252.

Skunde (T. I b. l. 3-5) paaiškino, kad darbo užmokestis visiems be išimties darbuotojams buvo mokamas atitinkamai su darbo užmokesčio žiniaraščiuose apskaičiuotais ir darbo sutartyse numatytais atlyginimais. Mokėti 100-150 Lt „vokeliuose“ penkiems darbuotojams nebuvo prasmės.

Teigia, kad bendrovės darbuotojai dažnai buvo siunčiami į komandiruotes. Nustatyta tvarka komandiruotiems darbuotojams buvo apmokėtos tarnybinių komandiruočių išlaidos. Pinigus jie gaudavo pagal kasos išlaidų orderius atskirai nuo darbo užmokesčio. Dėl to darbuotojai gaudavo per mėnesį po 600 Lt ir daugiau. Nesuprasdami ir neatskirdami darbo užmokesčio nuo komandiruotės išlaidų, J. M., J. K., A. K., R. Z. ir T. T. paaiškino, kad gaudavo po 600 Lt - 1000 Lt per mėnesį. Minėtų darbuotojų parodymai nepagrįsti jokiais rašytiniais ar kitais įrodymais. Jie raštiškai paaiškino apie neoficialių atlyginimų gavimą tik po to, kai savo noru išėjo iš darbo. Pabrėžia, kad, tikrinant bendrovės įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą, mokesčių inspekcija nerado jokių pažeidimų, susijusių su dviguba buhalterija ir pan.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (T. I, b. l. 59-62) paaiškino, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėja darbuotojams mokėjo neoficialų darbo užmokestį. Atsižvelgus į J. M., J. K., A. K., R. Z., T. T. raštiškus paaiškinimus ir pareiškėjos mokestiniam patikrinimui pateiktus pirminius dokumentus (darbo sutartis, darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius), buvo nustatyta, kad J. M. 2005 m. vasario 1 d. iki 2006 m. kovo 6 d. buvo mokamas didesnis darbo užmokestis už apskaitytą darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentuose, t. y. ne 447,70 Lt, o nuo 600 Lt iki 650 Lt per mėnesį; J. K. nuo 2003 m. rugsėjo 9 d. iki 2005 m. rugpjūčio 1 d. buvo mokamas didesnis darbo užmokestis už apskaitytą darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentuose, t. y. ne 384,34 -512,34 Lt, o 600 Lt kas mėnesį; A. K. nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. sausio 10 d. buvo mokamas didesnis darbo užmokestis už apskaitytą darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentuose, t. y. ne 384,34 - 512,34 Lt, o 600 Lt per mėnesį; R. Z. nuo 2003 m. gegužės 21 d. iki 2005 m. rugsėjo 23 d. buvo mokamas didesnis darbo užmokestis už apskaitytą darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentuose, t. y. ne 385,75 -527,19 Lt, o 800-1000 Lt per mėnesį; T. T. nuo 2002 m. gegužės 2 d. iki 2004 m. rugsėjo 13 d. buvo mokamas didesnis darbo užmokestis už apskaitytą darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentuose, t. y. ne 213,40 - 415,70 Lt, o 600 Lt per mėnesį.

Inspekcija, apskaičiuodama mokesčių sumas, rėmėsi minėtų darbuotojų raštiškais paaiškinimais. Nei viena iš nurodytų darbuotojų nenurodė, kad išmokėtas neoficialus darbo užmokestis galėjo būti komandiruotės išlaidų apmokėjimas. Kai kurios pareiškėjos darbuotojos nurodė, jog dėl neoficialaus darbo užmokesčio tarėsi priėmimo į darbą metu. Atsižvelgus į tai, jog paprastai priėmimo į darbą metu dėl komandiruočių išlaidų apmokėjimo niekas nesitaria, daro išvadą, kad minėti paaiškinimai patvirtina, jog aukščiau nurodytoms darbuotojoms buvo mokamas neoficialus pareiškėjos apskaitoje neapskaitytas darbo užmokestis. Skunde nurodyta versija, jog pareiškėjos darbuotojams buvo apmokamos tarnybinių komandiruočių išlaidos ir kai kurie darbuotojai galėjo nesuprasti ar neatskirti darbo užmokesčio nuo komandiruotės išlaidų, šiuo atveju, laikoma gynybine pozicija siekiant išvengti patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų mokesčių mokėjimo.

Inspekcijos apklausti UAB „Ukralita biznis“ pagal darbo sutartis dirbę asmenys aiškiai patvirtino, jog jie faktiškai iš pareiškėjos gavo didesnį atlygį nei nurodyta finansiniuose dokumentuose. Netikėti šių fizinių asmenų paaiškinimais nėra jokio pagrindo. Inspekcija juos apklausė dėl aplinkybių, susijusių su darbo apmokėjimu, o ne su komandiruočių išlaidų apmokėjimu, ir jie pateikė konkrečius atsakymus, kokio dydžio pinigines lėšas kaip darbo užmokestį gavo „į rankas“.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime (b. l. 57) nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais. N. Mananikovas teigė, kad įmonė veiklos nevykdė, neturėjo galimybės mokėti darbo užmokestį darbuotojams. G. Lukaševičius nurodė, kad vien paaiškinimų neužtenka konstatuoti, kad pareiškėja neapskaitė tam tikrų pajamų ir išlaidų bei nemokėjo mokesčių.

Atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilęs dėl administracinio akto, kuriuo įmonei už mokesčių įstatymų pažeidimus priskaičiuotos atitinkamos mokesčių sumos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija, atlikusi UAB „Ukralita biznis“ mokestinį patikrinimą, 2007 m. birželio 29 d. įformino patikrinimo aktą Nr. 08-06-41-43 (T. I, b. l. 90-108), kuriame pareiškėjai papildomai priskaičiavo 1 816 Lt nekilnojamojo turto mokesčio, 331 Lt nekilnojamojo turto mokesčio delspiniginių, 260 Lt FAPM, 110 Lt FAPM delspinigių, 10 281 Lt GPM, 3 467 Lt GPM delspinigių, 13 241 VSD įmokų, 95 Lt įmokų į garantinį fondą, 33 Lt įmokų į garantinį fondą delspinigių. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2007 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-255 (T. I, b. l. 80-85) pakeitė 2007 m. birželio 29 d. patikrinimo aktą Nr. 08-06-41-43 ir apskaičiavo 1816 Lt nekilnojamojo turto mokesčio, 334 Lt nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių, 260 Lt FAPM, 111 Lt FAPM delspinigių, 10 281 Lt GPM, 3 496 Lt GPM delspinigių, 13 241 Lt VSD įmokų, 95 Lt įmokų į Garantinį fondą, 33 Lt įmokų į Garantinį fondą delspinigių; skyrė 78 Lt FAPM baudą, 3 084 Lt GPM baudą, 29 Lt įmokų į Garantinį fondą baudą, 26 482 Lt VSD įmokų baudą, 182 Lt nekilnojamojo turto mokesčio baudą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2007 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 69-252 (T. I, b. l. 64-69) patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-255.

Bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą nustato pareiškėjas. Kaip matyti iš skundo argumentų, pareiškėja tvirtina, kad bendrovės darbuotojams nebuvo mokamas buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas atlyginimas, t. y. iš esmės kelia klausimą dėl pajamų mokesčio tinkamo mokėjimo; dėl kitų priskaičiuotų mokesčių (pvz., nekilnojamojo turto mokesčio) jokių argumentų nepateikia. Todėl šioje byloje aktualu tai, ar bendrovė buvusiems savo darbuotojams mokėjo neapskaitytą darbo užmokestį. Skunde ji kategoriškai tvirtina, kad tokių neteisėtų veiksmų neatliko.

Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, mano, kad pareiškėjos pozicija nepagrįsta.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 str. 1 d. įtvirtinta, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas.

Mokesčių administravimo įstatymo 70 str. nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintos Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklės (toliau Taisyklės) nustato mokesčių administratoriaus įvertinimo, siekiant apskaičiuoti teisingą mokesčių mokėtojui (mokestį išskaičiuojančiam asmeniui) priklausančią mokėti mokesčio sumą, atlikimo tvarką. Taisyklių 4 d., įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaracija įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir/ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais); bendradarbiaujant su mokesčių administratoriumi (nevykdo arba netinkamai vykdo mokesčių teisės aktuose nustatytas mokesčių mokėtojo pareigas, trukdo mokesčių administratoriui įgyvendinti jam suteiktas teises, nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų pateikti apskaitos dokumentus, registrus, sutvarkyti buhalterinę apskaitą ir kitais atvejais); tvarkant apskaitą (apskaitos netvarko arba tvarko nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų); saugant apskaitos ar kitus dokumentus (dokumentų neišsaugo arba išsaugo ne visus; dokumentus saugo neužtikrindamas jų įskaitomumo ir kitais atvejais). Pagal Taisyklių 6.3 d. mokesčių administratorius įvertinimą turi atlikti pasirinkdamas vertinimo būdą, t. y. atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją, ir, prireikus, parinkdamas vertinimo metodus. Mokesčių administratorius turi pasirinkti tokį vertinimo būdą, kurį naudojant apskaičiuotas mokestinės prievolės dydis būtų kuo tikslesnis. Mokesčių administratoriaus pasirinkimas priklauso nuo to, kokie duomenys, informacijos šaltiniai turimi ir kuriais naudojantis atliktas vertinimas leistų pasiekti kuo realesnį rezultatą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, bendrovės darbuotojai J. M., J. K.. A. K., R. Z., T. T. rašytiniuose paaiškinimuose mokesčių inspekcijai patvirtino, kad pareiškėja jiems mokėjo realiai didesnį darbo užmokestį negu apskaitė buhalterinėje apskaitoje.

J. M. mokesčių inspekcijai paaiškino, kad laikotarpyje nuo 2005 m. vasario mėn. kas mėnesį „į rankas“ (kartu su oficialiu ir neoficialiu atlyginimu) jai buvo mokamas 600 Lt, o nuo 2005 m. birželio mėn. - 650 Lt atlyginimas (T. I, b. l. 170).

J. K. mokesčių inspekcijai paaiškino, kad kiekvieną mėnesį „į rankas“ (kartu su oficialiu ir neoficialiu atlyginimu) gaudavo 600 Lt; neoficialų atlyginimą išmokėdavo buhalterė L. Mikutavičienė; už neoficialų atlyginimą pasirašydavo ant atskiro lapo (T. I, b. l. 171-172).

A. K. mokesčių inspekcijai paaiškino, kad kiekvieną mėnesį „į rankas“ gaudavo 600 Lt atlyginimą (450 Lt - oficialiai ir 150 Lt neoficialiai). Teigė, kad neoficialų atlyginimą gaudavo nuo 2004 m. liepos 1 d. (T. I, b. l. 173).

R. Z. mokesčių inspekcijai paaiškino, kad 2004 m. gegužės - rugsėjo mėn. „į rankas“ (kartu su oficialiu ir neoficialiu atlyginimu) gavo po 1000 Lt/mėn.; 2004 m. spalio - 2005 m. sausio mėn., 2005 m. balandžio - liepos mėn. - po 800 Lt/mėn. Oficialų ir neoficialų atlyginimą išmokėdavo buhalterė L. Mikutavičienė (T. I, b. l. 176-178).

J. T. mokesčių inspekcijai paaiškino, kad kiekvieną mėnesį „į rankas“ (kartu su oficialiu ir neoficialiu darbo užmokesčiu) už laikotarpį nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d. iki 2004 m. rugpjūčio 31 d. gavo 600 Lt. Neoficialų atlyginimą išmokėdavo buhalterė L. Mikutavičienė (T. I, b. l. 179-180)

Iš darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščių matyti, kad J. M. oficialiai buvo priskaičiuota ir išmokama 447,70 Lt (T. II, b. l. 7, 11, 13, 61, kt.), J. K. - 384,34-512,34 Lt (T. II, b. l. 17, 27, 29, 33, kt.), A. K. - 384,34-512,34 Lt (T. II, b. l. 19, 21, 23, kt.), R. Z. - 385,75-527,19 Lt (T. II, b. l. 13, 15, 17, 19, 21, kt.), T. T. - 213,40-415,70 Lt (T. II, b. l. 21, 27, 31, kt.).

Neapskaityto buhalterinės apskaitos dokumentuose darbo užmokesčio išmokėjimas atliekamas periodiškais vienkartiniais veiksmais. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, buvę bendrovės darbuotojai paaiškinimuose mokesčių inspekcijai nurodė iš darbdavio gautas tikslias pinigų sumas bei jų gavimo laikotarpius, asmenį, kuris išmokėdavo neoficialų atlyginimą. Jų paaiškinimai yra išsamūs, konkretūs ir nuoseklūs. Byloje nėra duomenų apie tai, kad asmenys, davę paaiškinimus mokesčių inspekcijai, būtų konfliktavę su bendrovės vadovybe ir siektų apkalbėti pareiškėją neteisingu mokesčių mokėjimu.

Nors pareiškėja skunde akcentavo, kad bendrovės darbuotojai galėjo neatskirti darbo užmokesčio nuo komandiruočių išlaidų, tačiau tokia versija laikytina nepagrįsta. Iš rašytinių bendrovės darbuotojų paaiškinimų akivaizdu, kad buvę bendrovės darbuotojai aiškiai išskyrė jiems mokėtą oficialų ir neoficialų (kuris neleistinas mokestine prasme) atlyginimus. Nei vienas darbuotojas nenurodė, kad išmokėtas neoficialus atlyginimas galėjo būti komandiruotės išlaidų apmokėjimas. Be to, pastebėtina, kad mokesčių inspekcija darbuotojus apklausė dėl aplinkybių, susijusių su darbo apmokėjimu, o ne su komandiruočių išlaidų apmokėjimu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, bendrovė veiklos nevykdo tik nuo 2005 m. lapkričio 1 d., todėl nepagrįstas pareiškėjos atstovo teiginys, kad bendrovė neturėjo galimybės mokėti darbo užmokestį darbuotojams.

Pareiškėja, ginčydama administracinį sprendimą dėl papildomai priskaičiuotų mokesčių, nei mokesčių administratoriams, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad bendrovės darbuotojams papildomi buhalterinėje apskaitoje neapskaityti atlyginimai buvo nemokami.

Teismo vertinimu, UAB „Ukralita biznis“ netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius ir dėl to apskrities valstybinė mokesčių inspekcija negalėjo nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, t. y. atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, todėl apskrities valstybinė mokesčių inspekcija turėjo pagrindą apskaičiuoti pagal jos atliekamą įvertinimą, atsižvelgiant į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes.

Darytina išvada, kad skundžiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. spalio 19 d. Nr. 69-252 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jo naikinti ar keisti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Ukralita biznis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.