Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-16 · Administracinė byla Nr. I-9161-790/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-16
Bylos Nr.
I-9161-790/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02883-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
D. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-9161-790/2015Proceso Nr. 3-61-3-02883-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas D. Š. skundu (b. l. 1-6) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 50 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą ir bylos nagrinėjimo išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2011-06-10, gyvenimo sąlygos buvo antisanitarinės, patalpos avarinės būklės, vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko nustatytų reikalavimų, jį papildomai ribojo kameroje esantys baldai. Dėl per mažo gyvenamojo ploto tarp kameroje esančių asmenų nuolat kildavo konfliktai. Kamerose nebuvo pakankamai spintų daiktams susidėti, stalas pritaikytas sėdėti tik dviems asmenims. Tualetas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas 1,35 m sienele, tai neužtikrino pakankamo privatumo, dėl to pareiškėjas jautė diskomfortą, dvasinius, psichologinius išgyvenimus. Kamerose buvo pilna buitinių parazitų, dieninis apšvietimas per silpnas, dirbtinis – per stiprus, nuo jo skaudėdavo akis ir galvą, kadangi savarankiškai apšvietimo pareiškėjas išjungti negalėjo. Kamerose neveikė ventiliacijos sistema, buvo tik vienas mažas langas, neužtikrinantis pakankamos ventiliacijos. Vidutinis drėgnumas kamerose viršijo 80 %, dėl drėgmės puvo čiužiniai. Žiemą būdavo per šalta, oro temperatūra siekdavo 10–14 C0, vasarą – per karšta, oro temperatūra pakildavo iki 40 C0. Dėl to trūkdavo oro, būdavo sunku kvėpuoti ir judėti. Lukiškių TI-K nebūdavo užtikrinamas pakankamas maisto kiekis ir kokybė, jo energetinė vertė siekė 1 300–1500 kcal. Lukiškių TI-K ribodavo socialinius ryšius, ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus, skambučius, dėl to pareiškėjo socialinė reintegracija tapo sudėtingesnė. Pareiškėjas dėl netinkamų Lukiškių TI-K laikymo sąlygų jautė nuolatinę depresiją, patyrė baimę, nerimą, emocinę depresiją, pažeminimą, stresą, sutriko miegas.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė taikyti 3 m. ieškinio senaties terminą, skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi nėra būtinų Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų (b. l. 25-36). Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2011-06-09 iki 2014-07-24, jam tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose ne visuomet neatitiko minimalių ploto reikalavimų, be to, atitinkamais laikotarpiais jis buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K. Atsakovo atstovas teigia, kad Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Dėl pakankamai mažo kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ir kitų baldų. Tualetas kamerose nuo gyvenamojo ploto yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, langai Lukiškių tam yra pritaikyti. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka, valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologinės mitybos normas. Nuteistųjų ir suimtųjų teisė į pokalbius telefonu bei į pasimatymus užtikrinama vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K nuo 2011-06-10. Vadovaujantis atsakovo atstovo byloje pateiktais duomenimis, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 2011-06-10–2014-07-24 laikotarpiu (b. l. 37-40).

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y., nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013-01-15 nutartis administra­cinėje byloje Nr. A444-343/2013), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas per visą suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpį suvokė, kad atitinkamos jo teisės galėjo būti pažeidžiamos. Pareiškėjas dėl neturtinės žalos priteisimo į teismą kreipėsi 2015-05-21 (b. l. 11), todėl laikytina, kad jis praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos padarymo, laikant jį Lukiškių TI-K galimai netinkamomis sąlygomis, laikotarpiu nuo 2011-06-10 iki 2012-05-20.

Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies reikalavimui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju, atsakovo atstovas teismui pateiktame atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė (b. l. 12). Pareiškėjas jokių aplinkybių, dėl kurių nesikreipė į teismą laiku, skunde nenurodė, byloje įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises, taip pat nėra. Pareiškėjas skunde teigia, kad dėl itin blogų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl, teismo vertinimu, jis turėjo ir galėjo suvokti, jog tuo yra pažeidžiamos jo teisės ir siekdamas pažeistų teisių gynimo, laiku kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimui už 2011-06-10–2012-05-20 laikotarpį taikytina ieškinio senatis ir ši skundo dalis atmestina (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo nurodyti Lukiškių TI-K pažeidimai bei suėmimo vykdymo sąlygos byloje vertintinos už 2012-05-21–2014-07-24 laikotarpį.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir dėl to jis patyrė sukrėtimų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš atsiliepime į skundą ir kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėse (b. l. 25-36, 37-41) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-05-21 iki 2014-07-24 buvo laikomas kamerose Nr. 118, 285, 290, 277, 145, 275, 269, 253, 372, 318, 385, 256, 252, 207, 268. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti 2013-03-27–2013-05-22, 2013-05-23 vakare, 2013-05-24–2013-08-26, 2013-08-29–2013-09-30, 2013-10-02–2013-12-01, 2013-12-03–2013-12-30, 2014-01-03–2014-01-26, 2014-01-29–2014-01-30, 2014-02-07, 2014-02-13–2014-03-02, 2014-03-04–2014-03-05, 2014-03-07–2014-04-09, 2014-04-11–2014-04-15, 2014-07-21–2014-07-24 laikotarpiais (b. l. 27-30).

Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus bei jose buvusių asmenų skaičių. Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 364 paras ir vieną nepilną parą buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Tai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad jis Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus.

Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus, sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Choukhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas suėmime ilgą laiką buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kurios neatitiko minimalaus ploto reikalavimų, jam tekdavo 1,7–3,4 kv. m kameros ploto. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką toks elgesys pažeidžia pareiškėjo orumą ir laikytinas nežmonišku. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K kamerose neužtikrinus pareiškėjui minimalaus gyvenamojo ploto, yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalies, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo faktą bei neteisėtus atsakovo veiksmus, pažeidusius pareiškėjo teises.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-06-11 pažymoje Nr. 24-3842 (b. l. 41-42) nurodoma, kad visų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto yra atitverti 1,5 m aukščio sienele, tačiau duomenų, apie visišką privatumo užtikrinimą (pertvarų su durimis, užuolaidomis ir pan.), byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo visiškai užtikrinta teisė į privatumą ir tai turėjo įtakos jo kalinimo sąlygų bloginimui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose oro temperatūra ir drėgmė neatitiko nustatytų reikalavimų, šaltuoju metų laiku oro temperatūra buvo 10-14 C0, šaltuoju – 40 C0, santykinė drėgmė – apie 80 %.

Ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010). HN 76:2010 26 punkte nustatyta, kad oro temperatūra kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti 18–28 °C, šaltuoju – 18–22 °C, santykinė oro drėgmė šiltuoju laikotarpiu – 35–65 proc., šaltuoju – 35–65 proc.

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė neatitiko HN 76:2010 reikalavimų, nurodo konkrečius temperatūros ir drėgmės rodiklius, tačiau kokiu būdu gavo matavimų duomenis nenurodo, juos patvirtinančių įrodymų nepateikia. Atsižvelgiant į tai, teismas nesivadovauja pareiškėjo nurodytais duomenimis apie oro temperatūrą ir santykinę oro drėgmę kaip nepagrįstais. Pareiškėjas skunde nenurodo nei konkrečių laikotarpių, nei kamerų, kuriose santykinė oro drėgmė ar oro temperatūra neatitiko nustatytų reikalavimų, t. y., šių nusiskundimų pakankamai nedetalizuoja. Tuo tarpu, dėl pakankamai ilgo pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpio, proporcingumo principo neatitiktų atsakovo pareiga paneigti abstrakčius ir nedetalius pareiškėjo teiginius. Atsižvelgiant į tai, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl oro temperatūros ir drėgmės, teismas vadovaujasi atsakovo atstovo į bylą pateiktais Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose užfiksuotais duomenimis, apytiksliai atitinkančiais pareiškėjo laikymo tikrintose kamerose laikotarpius. Minėtų patikrinimų metu kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės pažeidimų konstatuota nebuvo. Priešingai, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-02-17 patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 372 (pareiškėjas laikytas 2014-02-14–2014-02-17 laikotarpiu, b. l. 29) oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko normą (b. l. 72-74), 2013-05-17 patikrinimo metu kameroje Nr. 118 (pareiškėjas laikytas 2013-03-27, b. l. 27) oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko HN 76:2010 reikalavimus (b. l. 91-93). Duomenų, kad pareiškėjas įstaigos administracijai teikė skundus dėl netinkamos oro temperatūros ar drėgmės byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės Lukiškių TI-K kamerose atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad kamerose nebūdavo užtikrinamas tinkamas natūralus apšvietimas, o dieninis dirbtinis buvo per stiprus. Pareiškėjas nurodo, kad savarankiškai negalėjo jo išjungti ir stipri šviesa gadino jo regėjimą. Pagal HN 76:2010 23 punktą natūralaus apšvietimo koeficientas kameroje turi būti 0,5 procentų, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė dieninė apšvieta turi būti 200 lx. Pagal atsakovo atstovo pateiktą Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-02-17 patikrinimo aktą dirbtinė dieninė apšvieta atitiko normą kameroje Nr. 372 (pareiškėjas laikytas 2014-02-14–2014-02-17 laikotarpiu, b. l. 29, 72-74), 2013-05-17 patikrinimo metu kameroje Nr. 118 (pareiškėjas laikytas 2013-03-27, b. l. 27) dirbtinė dieninė apšvieta buvo 200 lx, tai atitiko HN 76:2010 reikalavimus (b. l. 91-93). Duomenų apie kitose pareiškėjo kamerose buvusį apšvietimą byloje nėra. Lukiškių TI-K 2014-02-03 rašte Nr. 96-222 nurodyta, kad dieninis dirbtinis apšvietimas Lukiškių TI-K išjungiamas suimtiesiems (nuteistiesiems) prašant (b. l. 118), todėl pareiškėjo argumentai, kad jis negalėjo įtakoti dirbtinio dieninio apšvietimo išjungimo, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjo nusiskundimai dėl apšvietimo reikalavimų pažeidimo nėra konkretūs, skunde nenurodyta, kuriose kamerose ir kuriuo metu buvo pažeista jo teisė į tinkamą apšvietimą, byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K būtų konstatuotas apšvietimo normų pažeidimo faktas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo dirbtinio dieninio apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad natūralus dirbtinis apšvietimas buvo prastas, kameroje buvo tamsu, tačiau, vadovaujantis HN 76:2010 2 punktu, ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, kad skaidraus stiklo langų, užtikrinančių tinkamą dieninį apšvietimą, įrengimas kamerose būtų susijęs su rekonstrukcijos darbais, net ir pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K metu neužtikrinus tinkamo natūralaus dieninio apšvietimo, teismas neturėtų pagrindo konstatuoti HN 76:2010 22 punkto pažeidimo fakto.

Pareiškėjas teigia, kad kamerose nebuvo įrengta vėdinimo sistema, o vėdinimas per langus buvo nepakankamas. Vadovaujantis HN 76:2010 24 punktu, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsižvelgiant į tai, kad mechaninės vėdinimo sistemos įrengimas kamerose būtų susijęs su rekonstrukcijos darbais, reikalavimas įrengti atskiras patalpų vėdinimo sistemas Lukiškių TI-K, kaip veikiančiai laisvės atėmimo įstaigai, nėra taikytinas. Pareiškėjas neneigė galimybės patalpas vėdinti pro langą. Tokią galimybę patvirtina Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-06-11 raštas Nr. 24-3842 (b. l. 41-42), Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-02-17 ir 2013-05-17 patikrinimo aktai (b. l. 72-74, 91-93), kuriuose nurodyta, kad langai Lukiškių TI-K kamerose Nr. 372 ir 118 vėdinimui yra pritaikyti. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamo vėdinimo būdo.

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo pakankamai spintų asmeniniams daiktams susidėti, stalas buvo per mažas visiems kameroje gyvenantiems asmenims. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.7, 14.8 punktuose nustatyta, kad kamerose, be kita ko, turi būti stalas, po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti. Įstatymas nenustato kamerose įrengiamų stalų išmatavimų, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių pažeidimo, neužtikrinus pakankamo dydžio stalo. Pareiškėjo nusiskundimas dėl spintelių trūkumo yra pernelyg abstraktus ir nekonkretus. Pareiškėjas nenurodė, kuriose konkrečiai kamerose nebuvo įrengta pakankamai spintelių, kuriais laikotarpiais jam nepakako vietos susidėti asmeninius daiktus, todėl šis pareiškėjo nusiskundimas atmestinas kaip neindividualizuotas ir pernelyg bendro pobūdžio.

Skunde teigiama, kad kamerose būdavo kenkėjų. Vadovaujantis HN 76:2010 60 punktu, laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui, laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Atsakovo atstovas pateikė į bylą paslaugų teikimo sutartis, sudarytas su atitinkamomis kenkėjų profilaktikos ir naikinimo darbais paslaugas teikiančiomis bendrovėmis (UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“, b. l. 55-73), patvirtinančias, kad Lukiškių TI-K yra užtikrintas kenkėjų prevencijos ir naikinimo darbų vykdymas. Tai patvirtina ir į bylą pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-05-17 patikrinimo aktas (b. l. 91-93) bei Lukiškių TI-K 2014-02-03 atsakymas (b. l. 115-120). Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė HN 76:2010 60 punkto reikalavimą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas pakankamas maisto kiekis ir kokybė. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis numato, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas. Higienos normos HN 76:2010 9 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Vadovaujantis Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtinta Fiziologinės mitybos norma nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, vienam asmeniui per parą turi tekti 2298 kcal. Atsakovo atstovas į bylą pateikė Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2014-01-13 tyrimų protokolą Nr. 9749Ch (b. l. 131), kuriame nurodyta, kad nedirbančių vyrų Lukiškių TI-K 2013-12-18 paros maisto davinys yra 2,380 kg, 100 g. energetinė vertė – 120 kcal, todėl bendra asmeniui tenkančio maisto davinio energetinė vertė – 2856 kcal. Tai atitinka nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas, teigdamas, kad jam tenkančio maisto energetinė vertė buvo 1300–1500 kcal, šio argumento nepagrindė, nenurodė, kaip apskaičiavo maisto energetinę vertę, į kompetentingas institucijas dėl maisto davinių energetinės vertės nustatymo nesikreipė, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip neįrodytas.

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo apriboti ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, skambučiai šeimos nariams. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau įstatyme nenumatyta galimybė tardymo izoliatoriuje turėti ilgalaikius pasimatymus. Tai pareiškėjui buvo išaiškinta Lukiškių TI-K 2014-02-03 atsakyme (b. l. 115–120). Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui teisė į trumpalaikius pasimatymus ir teisė paskambinti telefonu buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta tvarka. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti šiais atsakovo argumentais, juo labiau, kad pareiškėjas šio nusiskundimo teismui nepagrindė. Pareiškėjas nenurodė konkrečių dienų, kada jis kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais suteikti trumpalaikius pasimatymus ar paskambinti telefonu ir jo prašymai nebuvo tenkinti, kad tokius Lukiškių TI-K sprendimus skundė Kalėjimų departamentui privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai, kad Lukiškių TI-K pažeidė jo teises, nesuteikdamas ilgalaikių ar trumpalaikių pasimatymų, apribodamas teisę paskambinti telefonu, atmestini kaip neįrodyti.

Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, atsižvelgia į tai, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo suėmimo vykdymo sąlygų pažeidimai buvo ilgalaikiai ir žymūs, dėl to pareiškėjas patyrė daug neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, gyvenimo kokybės pablogėjimą, o tuo pačiu ir neturtinę žalą, kurią yra pagrindas įvertinti pinigais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad po to, kai neturtinė žala buvo teisingai atlyginta, pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1897/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ilgą laiką (364 paras ir vieną kartą dalį paros) buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Suėmimo vykdymo sąlygas papildomai blogino privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas. Atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas tokiomis sąlygomis buvo priverstas gyventi 23 valandas per parą, išskyrus 1 valandos pasivaikščiojimą pasivaikščiojimų kiemelyje. Tai suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo kalinamas Lukiškių TI-K žmogaus orumą žeminančiomis, t. y., pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad netinkamos Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygos žemino jo orumą, dėl suėmimo vykdymo sąlygų pažeidimų pareiškėjas patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, baimę, nerimą, emocinę depresiją, stresą ir kitus nepatogumus, pareiškėjui sutriko miegas, jis jaučia nuolatinę depresiją. Kita vertus, pareiškėjas nenurodė, kad dėl Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų atsiradusio neigiamo poveikio jo sveikatai kreipėsi medicininės ar psichologinės pagalbos į Lukiškių TI-K dirbančius specialistus. Teismui pateiktoje pareiškėjo medicininės kortelės kopijoje (b. l. 17-24) duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus ginčo laikotarpiu nėra. Byloje esančiose Lukiškių TI-K socialinės reabilitacijos skyriaus 2015-06-04 pažymose nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl socialinėse programose nedalyvavo (b. l. 110-111). Į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas kreipėsi praėjus 10 mėn. po perkėlimo iš Lukiškių TI-K. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog suėmimo sąlygos ypač neigiamai paveikė jo fizinę ir psichinę sveikatą.

Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningų Lukiškių TI-K veiksmų ar siekio išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms, buvo stengiamasi, jog suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė naudotis pasivaikščiojimų ir sporto kiemeliais, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba (b. l. 15). Tai, kad pareiškėjas jo pageidavimu buvo vedamas į Fizinės reabilitacijos kambarį sportuoti patvirtina Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2015-06-04 pažymoje Nr. 24-3669 pateikti duomenys (b. l. 110). Be to, iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad yra vykdoma patikrinimų metu nustatytų gyvenimo sąlygų trūkumų šalinimo grįžtamoji kontrolė, trūkumai yra pašalinami, tai patvirtina, kad Lukiškių TI-K pagal galimybes siekia užtikrinti tinkamas suėmimo vykdymo sąlygas (b. l. 53-55, 106-107).

Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas nepagrindė, jog jo patirta žala turi būti įvertinta 50 000 EUR suma. Panašaus pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad patirtą neturtinę žalą už panašų į pareiškėjo pažeidimų laikotarpį teisingai atlygins mažesnės sumos priteisimas. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-11-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-442-1045/2014, pareiškėjui 362 paras neužtikrinus minimalaus ploto reikalavimų, priteisė 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 2015-01-26 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-56/2015, pareiškėjui 383 paras neužtikrinus minimalaus ploto reikalavimų, teismas priteisė 2 765 EUR neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo atžvilgiu byloje konstatuotų pažeidimų mastą, pobūdį ir intensyvumą, kitas reikšmingas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, prieina prie išvados, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 2 550 EUR sumos priteisimas.

Pareiškėjas skunde prašo priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas, tačiau nenurodo, kokias išlaidas patyrė, nepateikia jas pagrindžiančių įrodymų, todėl šis pareiškėjo prašymas nespręstinas. Pareiškėjui išaiškintina, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo D. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 550 EUR (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras