- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-09-12
- Bylos Nr.
- 2A-414-345/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pirm.), Romualda Janovičienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- R. J., D. J., V. J.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sveikatos ir socialinės apsaugos departamento vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Henrichas Jaglinskis Civilinė byla Nr.2A42-414/2007
121.15.;121.18.;121.21.;42.4.; 42.8.;42.9.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. rugsėjo 12 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Henricho Jaglinskio,
kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Romualdos Janovičienės
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2006 m. sausio mėn. 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams R. J., D. J. ir V. J. dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo. Tretysis asmuo byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sveikatos ir socialinės apsaugos departamento vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas patvirtinti buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Nurodė, kad 2004 m. gegužės 3 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis su R. J., D. J. ir V. J., pagal kurią atsakovai įsipareigojo parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo nupirkti minėtą butą už 100 000 Lt. Ieškovas nurodė įvykdęs visus veiksmus, reikalingus sudaryti pagrindinę sutartį, sumokėjo visą sulygtą kainą, atsakovė gavo teismo leidimą parduoti butą, ir priėmė pinigus, tačiau atsisakė įforminti sutartį įstatymų nustatyta tvarka.
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2005 m. liepos 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino. Atsakovams pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartimi sprendimą už akių panaikino ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmos instancijos teismas 2006 m. sausio mėn. 31 d. sprendimu 2005 m. liepos 7 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Konstatavo, jog atsakovai V. J. ir D. J. neišreiškė savo valios sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, o būsto pardavimas prieštarautų esminiams nepilnamečių vaikų interesams. Teismas taip pat nurodė, kad esminis preliminariosios sutarties bruožas yra tai, jog ši sutartis negali būti priverstinai įgyvendinta vieną iš šalių verčiant sudaryti pagrindinę sutartį. Priverstinis preliminarios sutarties įgyvendinimas pažeistų šalių autonomijos principą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2006 m. sausio 31 d. sprendimą, ir ieškinį tenkinti. Nurodo, kad preliminariosios sutarties šalies teisė atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį neginčijama, tačiau šalių sudarytoji sutartis turėjo būti vertinama ne kaip preliminarioji, o kaip sutartis, turinti pagrindinės t. y. pirkimo-pardavimo sutarties požymių, leidžiančių CK 6.309 str. 3 d. pagrindu patvirtinti ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Apelianto nuomone apylinkės teismo išvada, kad atsakovas V. J. nors ir pasirašė preliminarią sutartį, tačiau savo valios sudaryti pagrindinę sutartį niekaip neišreiškė, iš ieškovo pusės sutarties įvykdymo nepriėmė, pinigų už parduotą turtą negavo yra nepagrįstas ir prieštarauja bylos medžiagai. Nurodė, jog pirmos instancijos teismas 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartimi neteisėtai panaikino sprendimą už akių, nes atsakovai neįrodė, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymų leidžiančių abejoti sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Teismas nepagrįstai ignoravo prejudicinę reikšmę turinčią Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 12 d. nutartį, kuria išspręstas prašymas dėl leidimo parduoti ginčo butą.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas A. Š. su atsakove R. J., atstovaujančia nepilnamečius D. J. ir V. J. 2004 m. gegužės 3 d. sudarė preliminariąją sutartį, kuria atsakovai įsipareigojo parduoti, o ieškovas įsipareigojo nupirkti butą (duomenys neskelbtini), už 100 000 Lt. Atsakovai R. J. (atstovaujanti nepilnametę D. J. ir V. J. 2004 m. gruodžio 14 d. susitarimu su A. Š. preliminariosios sutarties terminą pratęsė iki 2005 m. gruodžio 30 d. Susitarime nurodė, kad atsakovams ginčo bute leidžiama gyventi iki jie nusipirks kitą butą, tačiau ne ilgiau kaip iki 2005 m. gruodžio 30 d. Ieškovas sumokėjo atsakovei 100 000 Lt, o ji pinigus priėmė. Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2005 m. vasario 12 d. nutartimi atsakovei R. J. leido parduoti butą (duomenys neskelbtini). Atsakovei R. J. vengiant sudaryti pagrindinę sutartį ieškovas kreipėsi į teismą ir CK 6.309 str. 3d. pagrindu prašė patvirtinti buto pirkimo-pardavimo sutartį.
Nagrinėjamoje byloje kilęs teisės normų, reglamentuojančių iki sutartinius ir sutartinius pirkimo–pardavimo teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas, tačiau šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (LR CK 1.5 str., 6.4 str., 6.158 str., 6.163 str.). Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurią aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą, pagrindinę sutartį (LR CK 6.165 str.), ir preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkciją. Kilus šalių ginčui ar sutartis yra preliminarioji ar pagrindinė, teismas turi nustatyti tikruosius šalių ketinimus, o esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, bei šių veiksmų tikslai.
Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas sumokėjo, o atsakovai priėmė sulygtą 100 000 Lt buto kainą, kreipėsi į teismą leidimo parduoti butą ir tokį leidimą gavo. 2004 m. gruodžio 14 d. susitarimu patvirtino, kad jų valia išreikšta sąžiningai, be smurto ir apgaulės, neprieštarauja viešąjai tvarkai bei gerai moralei. Tokie sutarties šalių veiksmais būdingi pirkimo-pardavimo sutarčiai.
Kolegija atmeta atsakovės argumentus, jog ji ir nepilnamečiai vaikai neišreiškė valios, sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. R. J. kreipėsi į teismą leidimo parduoti butą nurodydama, jog būsto pakeitimu siekia užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams geresnes gyvenimo ir vystimosi sąlygas, nes gyvenanti su nepilnamečiais vaikais mediniame name su bendro naudojimosi patalpomis. Nurodė, jog veikia savo ir savo nepilnamečių vaikų vardu, yra sudariusi sutartį su A. Š. dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki 2005-12-30, kuris pasitikėdamas ir siekdamas padėti jos šeimai kuo greičiau įsigyti būstą, jau yra sumokėjęs, sulygtą 100 000 Lt sumą. Nors vėliau atsakovė ginčijo šį teismui pateiktą prašymą, nurodydama, jog jos parašas buvo suklastotas, Lietuvos Teismo ekspertizės centras, 2007-06-04 Nr. 11-1622907 išvadoje patvirtino, jog prašymas dėl teismo leidimo išdavimo, bei atstovavimo sutartis su advokatu atstovauti jos interesus, pasirašytas atsakovės R. J.. Dėl to darytina išvada, jog atsakovai tinkamai išreiškė savo valią parduoti butą.
Kolegija nesutinka su atsakovės argumentais, jog ieškovas siekia sudaryti sandorį prieštaraujantį vaikų interesams, paliekant juos be gyvenamojo būsto. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas nuo preliminariosios sutarties sudarymo pradžios laikėsi pozicijos nepakenkti nepilnamečių vaikų interesų. Leido gyventi atsakovams ginčo bute, kol jie nusipirks kitą butą, vėliau šį terminą pratęsė iki 2005 m. gruodžio 30 d., tokiu būdu nepažeidžiant Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 12 d. nutartyje, dėl teismo leidimo išdavimo numatytų sąlygų.
Sudarant sutartį atsakovė veikė savo nepilnamečių vaikų vardu. V. J. sutarties pasirašymo dieną buvo suėję keturiolika metų, ir sandorį tvirtinusi notarė patvirtino, jog pasirašant preliminarią sutartį visos sutarties pasirašymo pasekmės jam buvo išaiškintos. Jis tinkamai išreiškė savo valią ir sutartyje pasirašė. Todėl V. J. argumentai, jog jis nenorėjo parduoti jam priklausančio buto dalies, yra nepagrįsti.
Atsakovės argumentai, jog reikalavimas sudaryti pagrindinę sutartį preliminarios sutarties pagrindu yra ydingas ir negalimas, nes preliminariojoje sutartyje buvo numatyta sąlyga, jog atsisakius sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį ji įsipareigoja grąžinti avansą bei sumokėti 5000 Lt baudą, yra atmestini. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovei buvo sumokėtas ne tik avansas, tačiau ir visa sulygta 100 000 Lt suma. Tokiu atveju sumokėta visa sulygta suma, niekaip negali būti vertinama kaip avansas, kurį atsakovė galėjo bet kada grąžinti kitai šaliai sumokėjus 5000 Lt baudą.
Kolegija išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, vadovaujantis įstatymais (LR CPK 185 str.), daro išvadą, kad atsakovei vengiant vykdyti įsipareigojimą ieškovas, 2004 m. gegužės 3 d. sutartimi atsakovų prisiimtų įsipareigojimų pagrindu ir remdamasis LR CK 6.309 str. 3 d. įgijo teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Ginčijama sutartis nepilnamečių V. J. ir D. J. interesų nepažeidžia, nes atsakovė R. J. iš ieškovo jau yra gavusi lėšas kitam būstui įsigyti.
Apylinkės teismui netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės teisės normas skundžiamas sprendimas naikintinas (LR CPK 330 str.) ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Priėmus naują sprendimą pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (LR CPK 93 str.). Iš atsakovės R. J. ieškovui A. Š. priteistinas 6000 Lt žyminis mokestis, kurį ieškovas sumokėjo paduodamas ieškinį ir apeliacinį skundą. Įvertinus bylos apimtį ir sudėtingumą, ir atsižvelgiant į LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas, priteistina 3350 Lt atstovavimo išlaidų, t. y. 1850 Lt nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, ir 1500 Lt nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Advokato atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažinamos nuo 3500 Lt iki 1500 Lt, nes pagrindiniai įrodymai buvo surinkti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, o atstovo darbo sąnaudos apeliacinės instancijos teisme nebuvo didelės (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str., 331 str. kolegija
nusprendė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2006 m. sausio mėn. 31 d. sprendimą panaikinti ir ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams R. J., bei nepilnamečiams D. J. ir V. J. atstovaujamiems įstatyminės atstovės R. J. tenkinti.
Patvirtinti pirkimo – pardavimo sutartį kuria R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) veikdama už save ir atstovaujanti nepilnamečiams vaikams D. J. ir V. J. už 100000 (vieną šimtą tūkstančių) Lt pardavė A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) butą su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-1 (1/2 iš 8,59 kv.m.) t.y. 4,30 kv.m. (unikalus (duomenys neskelbtini), turintį 55,33 (penkiasdešimt penkis ir trisdešimt tris šimtąsias) kv.m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini).
Iš atsakovės R. J. ieškovui A. Š. priteisti 6000 žyminio mokesčio, 3350 Lt advokato atstovavimo išlaidų ir 587,58 Lt už ekspertizės atlikimą.
Grąžinti iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos (duomenys neskelbtini) 12,42 Lt A. Š..